- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2-7690-826/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05888-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- BUAB „Klaipėdos sofos“
- Atsakovas
- UAB „Idmava“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant L. P., dalyvaujant atsakovo atstovui direktoriui V. M. ir advokato padėjėjai K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Klaipėdos sofos“ ieškinį atsakovui UAB „Idmava“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovas BUAB „Klaipėdos sofos“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Idmava“ 4500,00 Lt skolą, 2185,15 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2005-04-13 įsigijo prekių, kurių vertė 4500,00 Lt pagal sąskaitą faktūrą Serija KLS Nr. 0000489, tačiau už jas iki šiol neatsiskaitė (b.l. 3 - 5). 2013-10-29 prašymu dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant, ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, prašė priteisti 4500,00 Lt skolą, 1350,00 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsisakė reikalavimo dalies dėl 835,15 Lt palūkanų priteisimo (b.l. 44 – 45).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas neturi jokio įsiskolinimo, PVM sąskaita faktūra KLS Nr.0000489 nėra pateikta ir įtraukta į įmonės vedamą buhalterinę apskaitą, jokie biuro baldai aprašyti minėtoje sąskaitoje nėra gauti iš UAB „Klaipėdos sofos“, todėl ieškinys atmestinas kaop nepagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nuo dienos kada buvo išrašyta sąskaita faktūra iki ieškinio pateikimo dienos nė karto nesikreipė į atsakovą dėl skolos pagal sąskaitą faktūrą grąžinimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (utarties ar priėmimo – perdavimo akto), kad biuro baldai būtų pristatyti atsakovui. Nurodė, kad sąskaita faktūra negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu skolos atsiradimo ir prievolės ją sumokėti pagrindu. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal LR CK 1.125 str. 9 d. reikalavimams dėl palūkanų yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (b.l. 16, 17).
Į paskirtą teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad jokių baldų iš ieškovo neįsigijo. Bendrovės atstovas sąskaitos išrašymo laikotarpiu galėjo paimti iš ieškovo paminėtą sąskaitą faktūrą, nes tuo metu jie įsirenginėjo ofisą ir ieškovo baldų, tačiau iš ieškovo jokie baldai nebuvo įsigyti, nes buvo nuspręsta baldų iš ieškovo nepirkti, todėl sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Ant ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros nėra jokio patvirtinimo, kad joje nurodytos prekės buvo gautos. Sąskaitą pasirašęs asmuo tuo metu bendrovėje ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas.
Liudytoja A. M. paaiškino, kad prieš 8 metus UAB „Idmava“, kurioje dirbo direktoriaus pavaduotoja, įsirenginėjo ofisą, todėl jie ieškovo biuro baldų. Ji iš UAB „Klaipėdos sofos“ paėmė sąskaitą faktūra, nes ketino pirkti biuro baldus, baldai turėtų būti pristatyti po sąskaitos apmokėjimo, tačiau jie nusprendė baldų nebepirkti, todėl sąskaitos neapmokėjo ir baldai nebuvo pristatyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
2006-04-13 ieškovas UAB „Klaipėdops sofa“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr.0000489, UAB „Idmava“ 4500,00 Lt sumai už biuro baldų komplektą. PVM sąskaitą faktūrą gavo A. M., išrašė V. R. (b.l. 10).
Dėl ieškovo ieškinio dalyje dėl 835,15 Lt palūkanų priteismo atsisakymo.
Ieškovas pateikė prašymą priimti ieškinio atsisakymą dalyje dėl 835,15 Lt palūkanų priteisimo.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.), tačiau ieškovas pareiškime turi nurodyti, kad jam yra žiniomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio netenkintinas.
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo
Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2005-04-13 sąskaitos faktūros KLS Nr.0000489 (b.l. 10), tačiau joje nėra jokių įrodymų, kad kažkokie baldai buvo perduoti atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui. UAB „Idmava“ pateikė buhalterinę pažymą, kad 2005-04-13 PVM sąskaita faktūra KLS Nr.0000489 nėra užregistruota buhalterinėje apskaitoje, prekės gavimo dokumentų nėra (b.l. 32).
Po parengiamojo teismo posėdžio 2013-07-31 nutartimi teismas pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus apie tarp UAB „Klaipėdos sofos“ ir UAB „Idmava“ pasirašytą sutartį, kurios pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra KLS Nr.0000489, taip pat įrodymus, kad atsakovui buvo perduota paminėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta prekė (b.l. 36), tačiau ieškovas tokių įrodymų iki teismo posėdžio ir jo metu nepateikė.
Tarp šalių kilo ginčas dėl ar tarp šalių buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis ir jos pagrindu atsirado prievolė atsakovui sumokėti ieškovui už įsigytą prekę.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).
Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo prievolę sumokėti 4500,00 Lt skolą, pateikė teismui 2005-04-13 PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr.0000489.
CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
Vadovaujantis LR CK 6.305 str. nurodytu pirkimo – pardavimo sutarties sąvoka, ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo sumokėti skolą už 2005-04-13 sąskaitoje faktūroje KLS Nr.0000489 nurodytą biuro baldų komplektą, privalo įrodyti, kad jis įvykdė savo, kaip pardavėjo, prievolę, tai yra, perdavė atsakovui naudotis biuro baldų komplektą, o atsakovas biuro baldų komplektą priėmė, tačiau savo prievolės – sumokėti už biuro baldų komplektą neįvykdė (LR CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad biuro baldų komplektas, nurodytas 2005-04-13 sąskaitoje faktūroje KLS Nr.0000489 buvo perduotas atsakovui nepateikė, darytina išvada, kad atsakovas neturi pareigos apmokėti ieškovui 2005 metais išrašytos sąskaitos faktūros. 2005-04-13 sąskaita – faktūra KLS Nr.0000489 patvirtina apie atsakovo ketinimą įsigyti iš ieškovo biuro baldų komplektą, tačiau nepatvirtina, kad biuro baldai buvo perduoti atsakovui ir jis įgijo pareigą už įsigytus baldus sumokėti ieškovui.
Vadovaujantis virš išdėstytais argumentais, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas nesant pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (LR CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Valstybė šioje byloje patyrė 12,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo, kuri yra bankrutuojanti įmonė, iš BUAB „Klaipėdos sofos“ valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-22 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto 6685,15 Lt ribose areštą (b.l. 11, 12).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra netenkintinas, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nesant pagrindo tolimesniam jų taikymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Netenkinti ieškovo prašymo dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio.
Ieškinį atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Idmava“ priklausančio turto 6685,15 Lt ribose areštą panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.