- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-473-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05888-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- BUAB „Klaipėdos sofos“
- Atsakovas
- UAB „Idmava“
Teisėjas Marius Dobrovolskis Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05888-2013-6
2014 m. rugpjūčio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Klaipėdos sofos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Klaipėdos sofos“ ieškinį atsakovei UAB „Idmava“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Idmava“ 4 500 Lt skolą, 2 185,15 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovė 2005-04-13 įsigijo prekių už 4 500 Lt sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 0000489, tačiau už jas iki šiol neatsiskaitė. 2013-10-29 prašyme ieškovė nurodė atsisakanti reikalavimo dalies dėl 835,15 Lt palūkanų priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės 4 500 Lt skolą, 1 350 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neturi jokio įsiskolinimo, PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 0000489 nėra pateikta ir įtraukta į įmonės vedamą buhalterinę apskaitą, jokių biuro baldų, aprašytų sąskaitoje, iš ieškovės nėra gavusi. Paaiškino, kad ieškovė nuo dienos, kada buvo išrašyta minėta sąskaita faktūra, iki ieškinio pateikimo dienos nė karto nesikreipė į atsakovę dėl skolos pagal sąskaitą faktūrą grąžinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (sutarties ar priėmimo–perdavimo akto), kad biuro baldai buvo pristatyti atsakovei. Sąskaita faktūra negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu skolos atsiradimą ir prievolę ją sumokėti. Taip pat nurodė, kad pagal CK 1.125 str. 9 d. reikalavimams dėl palūkanų yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad bendrovės atstovas sąskaitos išrašymo laikotarpiu galėjo paimti iš ieškovės minėtą sąskaitą faktūrą, nes tuo metu įsirenginėjo biurą, tačiau iš ieškovės jokie baldai nebuvo įsigyti, nes buvo nuspręsta baldų iš ieškovės nepirkti, todėl sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Sąskaita faktūra nepatvirtina, kad joje nurodytą prekę atsakovė gavo. Sąskaitą faktūrą pasirašęs asmuo tuo metu bendrovėje ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Teisme kaip liudytoja apklausta A. M. paaiškino, kad prieš 8 metus UAB „Idmava“ dirbo (duomenys neskelbtini), įsirenginėjo biurą ir ji iš ieškovės paėmė minėtą sąskaitą faktūrą, nes ketino pirkti biuro baldus, kurie turėjo būti pristatyti po sąskaitos apmokėjimo. Tačiau atsakovė nusprendė baldų nebepirkti, todėl sąskaitos neapmokėjo ir baldai atsakovei nebuvo pristatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: netenkinti ieškovės prašymo dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio. Ieškinį atmesti. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto už 6 685,15 Lt areštą. Teismas vadovavosi CK 6.305 str. nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka ir sprendė, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovės sumokėti skolą už 2005-04-13 PVM sąskaitoje faktūroje KLS Nr. 0000489 nurodytą biuro baldų komplektą, privalo įrodyti, kad ji įvykdė savo, kaip pardavėjos, prievolę, tai yra perdavė atsakovei naudotis biuro baldų komplektą, o atsakovė biuro baldų komplektą priėmė, tačiau savo prievolės – sumokėti už biuro baldų komplektą, neįvykdė (CPK 178 str.). Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, įvertinęs byloje duomenis, sprendė, kad ieškovė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad biuro baldų komplektas, nurodytas minėtoje sąskaitoje faktūroje, buvo perduotas atsakovei, nepateikė, todėl atsakovė neturi pareigos šią sąskaitą apmokėti. Motyvavo, kad ginčo sąskaita faktūra patvirtina atsakovės ketinimą įsigyti iš ieškovės biuro baldų komplektą, tačiau nepatvirtina, kad biuro baldai buvo perduoti atsakovei ir ji įgijo pareigą už įsigytus baldus ieškovei sumokėti. Nesant pagrindo atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Vadovaudamasis CPK 149 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys netenkintas, panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybės byloje turėtų 12,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisė, remdamasis CPK 83 str. 1 d. 8 p.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės 4 500 Lt skolą, 1 350 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas. Prašo patvirtinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 835,15 Lt palūkanų priteisimo atsisakymą. Nurodo, kad šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis dėl 2005-04-13 PVM sąskaitoje faktūroje KLS Nr. 0000489 nurodytų prekių įsigijimo. Teigia, kad 2005-04-13 ieškovė pateikė atsakovei baldų komplektą ir apmokėti – minėtą sąskaitą. Atsakovė baldų komplektą ir sąskaitą priėmė, tuo įsipareigodama sumokėti ieškovei prekių kainą, ir atsakovė neginčija, jog sąskaita pasirašyta jos darbuotojos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sąskaita nepatvirtina prekių pateikimo atsakovei bei atsakovės pareigos sumokėti už prekes. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tvirtina, kad ginčo atveju PVM sąskaita faktūra yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo rezultatas ir yra laikytina prekių pateikimą atsakovei patvirtinančiu dokumentu. Mano, kad teismui pateikė visus įrodymus, patvirtinančius prekių (baldų komplekto) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir prekių pateikimą. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Remiasi CPK 140 str. 1 d., CK 6.210 str., CK 1.125 str. 9 d., pažymėdama, kad ieškovei žinomos atsisakymo nuo ieškinio (jo dalies) reikalavimo pasekmės, nurodo, kad atsisako reikalavimo dėl 835,15 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu. Skundžiamą sprendimą laiko pagrįstu, teisėtu ir prašo jį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsakovė ketino įsigyti sąskaitoje minimą baldų komplektą iš ieškovės, tačiau įmonės vadovui neskyrus lėšų, prekės nebuvo įsigytos, taigi ir pareigos už prekes sumokėti atsakovei neatsirado. Sąskaita nepatvirtina baldų perdavimo atsakovei aplinkybės. Atsakovė ieškovei neturi jokio įsiskolinimo, ginčo prekių nėra gavusi, be to, minėta sąskaita nėra įtraukta į atsakovės tvarkomą buhalterinę apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus ieškinyje, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti.
Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nurodo aplinkybes apie daikto (vieno biuro baldų komplekto pagal sąskaitą faktūrą (b. l. 10) perdavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis baldų komplektas yra (buvo) perduotas pirkėjai (atsakovei) taip, kaip tą numato CK 6.305 str. 1 d. (Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise) bei CK 6.317 str. 1 d. (Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę). Konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog ji perdavė biuro baldų komplektą atsakovei ir (ar) atsakovė tokius baldus visgi turi (turėjo, gavo) ar jais naudojosi (naudojasi) ir pan. (pagaminti konkrečiai atsakovės patalpoms ar konkrečių išmatavimų bei medžiagų baldai; baldų nuotraukos ar kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliantės argumentai, jog ginčo sąskaita patvirtina prekių pateikimo atsakovei aplinkybę bei atsakovės pareigą už jas sumokėti ir kt., atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pati ieškovė daugiau nei 5 metus (bankroto byla ieškovei iškelta 2011-03-16, žr. LITEKO duomenys bankroto byloje Nr. B2-166-163/2014) atsakovei jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų dėl įsiskolinimo (-ų) už perduotus baldus ir pan. nereiškė, o ginčas iniciuotas tik dar po 3 metų ieškovės bankroto administratorės iniciatyva.
Byloje įrodžius, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 4 500 Lt skolos yra nepagrįstas, apeliantės prašymas patvirtinti ieškinio reikalavimo dėl 835,15 Lt palūkanų priteisimo atsisakymą laikytinas juridiškai nebeaktualiu, todėl pirmosios instancijos teismo netenkintas iš esmės pagrįstai.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.