Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Franc Rutkovskij, Aurima Švedaitei, Norai Tuskenienei, Martynai Tumėnei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos (toliau – Savivaldybės administracija) atstovei Ritai Daugevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. skundą, dėl Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-145-2019, panaikinimo teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamos I. A. skundas dėl Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-145-2019, panaikinimo, kuriame ji prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. motyvuoja tuo, jog nėra nustatyti administracinio nusižengimo elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji. Skundžiamame nutarime nėra nustatyti nei visi elementai kartu, nei kiekvienas atskirai, todėl administracinis nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. skunde nurodo, kad Savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų nutarime nėra nurodyta: kokį administracinio nusižengimo sudėties objektą – kokią konkrečią tvarką jį pažeidė; nėra įvardinta kokiu būdu buvo pažeista norma (veikimu ar neveikimu) – objektyvioji pusė; nutarime nenurodyta teisės normų, kurios numatytų jos (I. A.) pareigą kažką atlikti ir nėra įrodymų, kad ji (I. A.) neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti (subjektas); nutarime nėra konstatuota kaltės forma tyčia ir nėra nustatyta nusižengimo subjektyvioji pusė, atitinkamai, nuobauda negalėjo būti skirta.

2019 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gauti E. N. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. A. veikė kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) susivienijimas vadovė ir/arba atsakingas asmuo. Asociacijos (duomenys neskelbtini) susivienijimo direktorė I. A. pripažino, kad kelio užtvaras yra asociacijos (duomenys neskelbtini) susivienijimas turtas bei, kad asociacija (duomenys neskelbtini) susivienijimas įrengė šį užtvarą, o visą kelio užtvaro įrengimo, perkėlimo į dabartinę šio užtvaro vietą veiklą organizavo direktorė I. A.. Atsižvelgiant į tai, atmestini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad pati I. A. užtvaro įrengimo darbų fiziškai nevykdė. Nukentėjusysis pažymėjo, kad užtvaro įrengimas turi būti aiškinamas ne tik kaip fiziniai darbai įrengiant užtvarą, bet kaip organizatoriaus veiksmai nukreipti, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas. Įrengiant užtvarą galėjo būti pasitelkti kiti asmenys ar rangovai, tačiau tik asociacijos (duomenys neskelbtini) susivienijimas direktorė galėjo priimti sprendimus dėl asociacijos turto perkėlimo ir įrengimo kitoje vietoje. Be to I. A. nurodė, kad rašė sms žinutes susijusias su telefono numerių įtraukimu į užtvaro valdymo sistemą, kas patvirtina, kad I. A. ne tik organizavo užtvaro įrengimą, bet ir turėjo galimybę elektroninėmis priemonėmis jį valdyti. Be to nukentėjusysis akcentavo, kad užtvaro įrengimas nėra vien tik fizinis jo pastatymas, tačiau turi būti atliekami ir kelio užtvaro valdymo automatikos įrengimo, konfigūravimo darbai (GSM siųstuvo prijungimas, telefonų numerių įtraukimas į valdymo sistemą ir t.t.). Taigi tai patvirtina, kad būtent I. A., veikdama kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) susivienijimas direktorė ir už užtvaro įrengimą atsakingas asmuo, organizavo asociacijai priklausančio kelio užtvaro įrengimo (fizinio pastatymo, konfigūravimo ir t.t.) darbus, bei ne tik įrengė kelio užtvarą, tačiau ir elektroninėmis priemonėmis jį valdė.

2019 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn traukiamos I. A. skundą, kuriame nurodoma, kad su skundu nesutinka ir nesutikimą grindžia šiais argumentais: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (CK 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis). Savivaldybės administracija atsiliepime pažymėjo, kad iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. (tiksli data nenustatyta) nusprendė A. Mickevičiaus g. įrengti kelio užtvarą. Jokių rašytinių (protokolinių) sprendimų sudaryta/surašyta nebuvo, tačiau ir pati pareiškėja (I. A.) ir asociacijos nariai neneigė fakto, kad užtvarą įrengė ir vėliau jį perkėlė į (duomenys neskelbtini). Taip pat Savivaldybės administracija nurodo, kad komisija nagrinėdama minėtą ginčą, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmę nusižengimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Savivaldybės administracijos manymu byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad I. A. būdama asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorė neužtikrino, kad būtų gauti visų suinteresuotų asmenų sutikimai dėl kelio užtvaro įrengimo, todėl toks asociacijos kelio užtvėrimas laikomas savavališku, o jos direktorė laikoma tinkamu subjektu patraukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. parodė, kad palaiko skundą. Dėl saugumo gyventojai įrengė šlagbaumą (kelio užtvarą), visi sutiko išskyrus E. N.. Gyventojai už savo pinigus nusipirko kelio užtvarą. Visi gyvnetojai priėmė sprendimą, kad reikia šlagbaumo (kelio užtvaro) ir pastatė jį ant 25 sklypo. Visi susirinkimo metu pasirašė. Kai buvo perkamas šlagbaumas (kelio užtvaras), tuo metu nebuvo asociacijos. Sutikimai buvo raštu užfiksuoti. Tuo metu nežinojo E. N. kaip fizinio asmens, ten tik žemės skypas yra, jis ten negyvena. Visų gyventojų sutikimai buvo. Šlagbaumas (kelio užtvaras) įrengtas 2018 m. rugpjūčio mėn., o asociacija įkurta 2018 m. gruodžio 12 d. Visi gyventojai sutiko su jo įrengimu, prie 25 sklypo. Asociacijos pirmininke I. A. tapo nuo jos (asociacijos) įkurimo. Pastačius šlagbaumą ( kelio užtvarą), 25 sklypo savininkė nusprendė, kad ji nenori, jog ant jos sklypo stovėtų kelio užtvaras. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl išsiaiškinimo ant nenusižengama kokioms nors taisyklėms dėl kelio užtvaro statymo. Patys gyventojai nenorėjo konflikto ir patys perkėlė kelio užtvarą ant 27 sklypo. Gyventojai susirinko ir perkėlė. Iš E. N. nebuvo gautas sutikimas, nei pastatymui, nei perkėlimui. Asociacija atsakinga už švenčių organizavą ir bendruomenės vystymą. Tik (duomenys neskelbtini) gyventojai gali naudotis kelio užtvaru. Asociaciją turi kaip turtą tik kelio užtarą. Jis nenešiojamas turtas. Telefonu gyventojai sužino viską, jei kokie trikdžiai su kelio užtavru. Asociacija kitų darbuotojų neturi. Yra nurodyti 2 telefonai, kuriais visada galima skambinti dėl kelio užtavro. Rotacijos būdu įvedami telefonai. Visada skambina I. A., ji viską žino. Ji nurodo į ką kreiptis. Asociacija nestatė užtvaro, užtvaras yra tik jos (asociacijos) turtas. Jį (užtvarą) pastatė gyventojai ir perkėlė gyventojai. Gyventojų sutikimus gavo, kurie gali naudotis servitutiniu keliu, išskyrus E. N., nes nežinojo, kad jie tokie yra. 2019 m. kovo paskutinėm dienom šlagbaumas (kelio užtvaras) įrengtas (perkeltas). 27 sklype stovi, sklypo savininko sutikimas yra bei atskiras raštas iš visų šeimo narių, kad neprieštarauja jog kelio užtavras jų sklype stovi. (duomenys neskelbtini). gyventojai važinėja pro (duomenys neskelbtini)., nes E. N. jiems kilnoja kelio užtvarą. Gyventojai praneša, ką reikia įkelti, t. y. kieno numerį. Visi asociacijos sprendimai forminami kaip ir dėl kelio užtvaro, ant lapo gyventojai pasirašė, kad sutinka su kelio užtvaro statymu. E. N. yra suteiktos visos galimybės pravažiuoti ir jis niekada nesikreipė, kad negali pravažiuoti. Už elektrą mokama vieną kartą į metus, mokės asociacija iš savo lėšų. B. įrengė skaitiklį, iš kurio matyti, kiek elektros sunaudojo pastatytas užtvaras. Viskas yra suderinta su elektros tinklais.

Teismo posėdžio metu E. N. parodė, kad yra ribojamos jo teisės pravažiavimui. Kai jis (nukentėjusysis) įsigijo sklypą, nebuvo jokio šlagbaumo (kelio užtvaro). Nukentėjusiojo draugas M., padeda nukentėjusiąjam tvarkytis sklype, todėl E. N. paprašė, jį (draugą) įtraukti, o I. A. pasakė, kad ne šeimos narys ir reikia išbraukti jo (nukentėjusiojo draugo) numerį, kad jis negalėtų pravažiuoti pro kelio užtvarą. Jis (nukentėjusysis) nenori, kad būtų apribojamas patekimas į tą teritoriją, kur yra jo sklypas. Jis turi servitutą ir gali juo naudotis. Gyventojų susirinkimuose niekada nedalyvavo, tik susitikinėjo su I. A. ir jos vyru. Jų (nukentėjusiojo ir I. A.) sklypai šalia. Į susirinkimus, jis (nukentėjusysis) nebuvo kviečiamas, kai atvažiavo kartą ir pamatė, kad kelio užtavras statomas, bet jam (nukentėjusiajam) pasakė, kad duotų savo numerį ir įtrauks, bet jis (nukentėjusysis) nemanė, kad taip sunkiai bus galima patekti į savo sklypą. Nukentėjusiojo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. ir su (duomenys neskelbtini). Kelio užtvarą įrengė asociacija. Kai buvo pastatytas pirmas užtvaras buvo iškviestas antstolis. Nukentėjusiajam užtvaras trukdo privažiuoti iki sklypo. Tel. numeris (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje dirba nukentėjusysis. Tas numeris yra įtrauktas į sistema šlagbaumo ( Kelio užtvaro )pakėlimui, tik vienas tas numeris yra įtrauktas. Visą laiką nukentėjusysis turi turėti telefoną rankoje, kai kažkam iš šeimos narių reikia pravažiuoti pro kelio užtvarą, jie jam skambina ir jis tada perskambina, kad pakeltų kelio užtvarą. Nukentėjusysis norėjo pateikti prašymą ir įtraukti 40 žmonių kontaktų, kurie naudotųsi pravažiavimu iki jo sklypo, tačiau pareiškėja atsisakė įtraukti tuos kontaktus.

Teismo posėdžio metu Savivaldybės administracijos atstovė parodė, kad palaiko atsiliepimo poziciją. Dėl perkelto užtvaro yra protokolas, dėl pirmą kartą pastatyto užtvaro, protokolo nebuvo. Skundą iš nukentėjusiojo gavo tik 2019 m. sausio mėn. ir tuomet pradėjo aiškintis. Pradėjo aiškintis pradžioje su sklypų savininkais. Buvo atsakymas, kad P. atšaukė sutikimą ir dėl įšalo nėra galimybės perkelti užtvarą. Asociaciją kreipėsi į savivaldybę raštu, kad 27 sklype ketina įrengti užtvarą, savivaldybė neprieštaravo, tik surašė, kokių reikalavimų reikia laikytis. 2019 m. gegužės 3 d. pareigūnas užfiksavo, kad užtvaras perkeltas. Per komisijos posėdį visada buvo sakoma, kad asociacija perkėlė užtvarą. Faktinių aplinkybių patikrinimo akte viskas užfiksuota. Per komisijos posėdį buvo aiškiai pasakyta, kad buvo trukdoma gyventi, nesaugu ir dėl saugumo buvo įkurta asociacija ir įrengė šlagbaumą. Asociacija nusprendė užtverti kelią, kuris jai nepriklauso ir nepriklausė. Ginčas kilo dėl savavališkų veiksmų, ko pasekoje atsirado užtvaras. Nutarime parašyta dėl kieno veiksmų. Buvo patraukta administracinėn atsakomybėn I. A., kaip asociacijos vadovė. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių teisės nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių teisės nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-456-209/2018). Taigi teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Nagrinėjamu atveju, Savivaldybės administracija nutarime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos direktorė I. A. neatsižvelgdama į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. raštą Nr. A33(l)-1381 savavališkai (duomenys neskelbtini) esančio sklypo (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutiniame kelyje įrengė kelio užkardą, neturėdama visų gyventojų sutikimo, kurie turi teisę naudotis servitutiniu keliu (tarnaujančiu daiktu), t. y. negauti E. N., D. N. bei E. R. sutikimai bei jiems yra trukdoma nevaržomai naudotis keliu (nustatytas kelio servitutas) bei užkertama galimybė netrukdomai privažiuoti prie savo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-242-557/2019). Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-114-225/2019).

Teismas nagrinėjamoje situacijoje vertindamas ANK 518 straipsnio sudėties elementus atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nagrinėjamu atveju, iš Savivaldybės administracijos nutarimo, matyti, kad nutarime nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. A. neatsižvelgė į 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nr. A33(1)-1381 raštą, todėl jos atžvilgiu buvo priimtas minėtas nutarimas ir ji nubausta 100 Eur bauda. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame Savivaldybės rašte yra nurodyta, kad Savivaldybės administracija neprieštarauja užtvaro įrengimui ir pažymėjo, kad įrengiant užtvarą turi būti užtikrintas specialiojo tarnybinio transporto pateikimas į teritoriją, bei gautas gyventojų sutikimas, kurie turi teise naudotis servitutiniu keliu. Byloje esantys duomenys ir teismo posėdžių metu duoti bylos dalyvių paaiškinimai patvirtina tą aplinkybę, kad gyventojų sutikimas, dėl teisės naudotis servitutiniu keliu, buvo duotas, išskyrus E. N., D. N. ir E. R.. Tai viena. Antra, teismo posėdžių metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiama I. A., tiek liudytojas M. Š., tiek pats nukentėjusysis E. N. patvirtino aplinkybę, kad į teritoriją yra patenkama, paskambinant nurodytu ant užtvaro telefonu. Trečia, byloje yra pateikta duomenų iš kurių matyti, kad nukentėjusysis E. N. per dieną į minėta teritoriją patenka po kelis kartus, kas rodo, kad jo teisė patekti į teritoriją nėra apribota. Ketvirta, byloje nėra objektyvių duomenų įrodančių, kad yra apsunkintas patekimas į teritoriją specialiosioms tarnyboms. Taigi šiuo atveju nenustatyta, I. A. piktnaudžiautų savo teise arba pasirinktų tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Todėl teismas daro išvadą, kad Savivaldybės administracija priimdama skundžiamą nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė netinkamai, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į išdėstytą administracinio nusižengimo bylos teisena I. A. atžvilgius nutrauktina, nesant I. A. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. A. atstovas advokatas teismo posėdžio metu ir prie bylos pridėtoje rašytinėje baigiamojoje kalboje prašo nukentėjusiajam E. N. taikyti atsakomybę už melavimą teismui. ANK 224 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo taikyti minėta straipsnį nukentėjusiajam, kadangi nėra objektyvių duomenų iš kurių matyti, kad bylos nagrinėjimas būtų buvęs vilkinamas ar kitaip būtų apsunkintas procesas. Taip pat teismas neturi pagrindo manyti, jog nukentėjusiojo parodymai neatitiko byloje nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindas manyti, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus, galėjo sakyti netiesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-145-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną I. A. atžvilgiu, nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.