- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2762-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01340-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo J. M. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir teismo paskirtos baudos panaikinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl baudos, skirtos ieškovui (pareiškėjui) J. M. (toliau – ieškovas, pareiškėjas) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarė atnaujinti pareiškėjui J. M. terminą skundui (prašymui) paduoti bei atmesti pareiškėjo J. M. skundą (prašymą) dėl baudos panaikinimo.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019 atmetė ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame ieškovas prašė panaikinti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro 2014 m. balandžio 8 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1328 bei 2015 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr.475, priteisti ieškovui tokias žemės sklypų dalis: a) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); c) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); d) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); e) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); f) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); h) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei J. M. (toliau – atsakovė) teisę į piniginę kompensaciją už jai tenkančią 1/3 dalį žemės; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas pažymėjo, kad minimo sprendimo pagrįstumą patvirtino aukštesnės instancijos teismai. Pareiškėjui pateikus prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti proceso atnaujinimą, todėl 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas procesą atnaujinti atsisakė, bei skyrė pareiškėjui 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2021 m. liepos 20 d. nutartyje nurodė, kad yra pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo apeliantas nenurodė konkrečių, esminių ir naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad visi pridėti dokumentai jau egzistavo priimant teismo sprendimą, apeliantui neabejotinai buvo žinomos, jis šias aplinkybes turėjo galimybę nurodyti bylos nagrinėjimo metu ir netgi buvo nurodęs.
6. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad pareiškėjas, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, nenurodydamas jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, bando toliau bylinėtis su atsakove dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstų klausimų, o tai atitinka piktnaudžiavimo procesu sąvoką, todėl nėra pagrindo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirtą 1000 Eur baudą panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
7. Ieškovas (apeliantas) J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir prašymą dėl 1000 Eur baudos skyrimo panaikinimo tenkinti – panaikinti teismo nutartimi paskirtą baudą.
8. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas be trūkumų šalinimo instituto, todėl jo veiksmai siekiant atnaujinti procesą yra teisėti, nes pareiškimas paremtas CPK normomis.
9. Nurodo, jog teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus naujus įrodymus byloje, ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir paskyrė ieškovui 1000 Eur baudą, kurios skyrimo prašė atsakovė.
10. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog jis turėjo žinoti apie pateiktų dokumentų buvimą. Teigia, jog jis numanė, kad kažkokie dokumentai buvo, tačiau jų nematė, o teismas jų nenagrinėjo. Apelianto manymu, teismas turėjo juos išnagrinėti ir priimti priešingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
11. Atskiruoju skundu kelia klausimą dėl baudos skyrimo pagrįstumo.
12. Atsakovė J. M. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
13. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas (apeliantas) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir teisėtai jam skyrė baudą.
14. Ginčijama nutartimi piktnaudžiavimu pripažinta ne vien tai, kad pareiškėjas kreipėsi atnaujinti procesą, bet įvertinti pareiškėjo veiksmai ir jų pagrįstumas viso proceso metu. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu: tiek civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019, kurią buvo prašoma atnaujinti ir, kuri pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. vasario 13 d.; tiek prašydamas ją atnaujinti, nesant jokių bylos atnaujinimo pagrindų. Tai, jog prašymai visiškai nepagrįsti, pripažino teismai, atmesdami tiek ieškinį, tiek prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.
15. Pažymi, jog J. M. visiškai nepagrįstai kėlė tuos pačius klausimus ir bandė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus bei pretendavo į papildomą 1/3 dalį žemės sklypų. Nepaisant to, kad yra gavęs visą jam priklausančią palikimo dalį, ieškovas, tiek reikšdamas nepagrįstą ieškinį, kurį teismas atmetė, tiek nepagrįstus prašymus atnaujinti procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
16. Nurodo, jog nuolat reikšdamas nepagrįstus procesinius reikalavimus, kelis kartus tikslindamas ieškinį, po to prašydamas pakeisti reikalavimus, teikdamas nepagrįstą apeliacinį skundą, siekdamas atnaujinti procesą, ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
17. Pažymi, kad dėl nepagrįstų ieškovo veiksmų, atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, stresą ir įtampą dėl nesibaigiančių procesų. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas už J. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepriteisė 600 Eur, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius visiškai ne dėl savo kaltės.
18. Todėl teigia, jog esant visoms šioms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo teisėmis ir teisėtai nusprendė jam skirti baudą. Nurodo, jog priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, piktnaudžiavimas pasireiškė ne prašymo atnaujinti procesą pateikimu, bet įvertinus ieškovo elgesį viso bylos nagrinėjimo metu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
20. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė panaikinti pareiškėjui skirtą baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl paveldėjimo liudijimų panaikinimo bei turto priteisimo bei ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
22. 2021 m. sausio 21 d. ieškovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, argumentuodamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, į bylą neįtrauktais asmenimis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškimą dėl proceso atnaujinimo priėmė ir paskyrė nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
23. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo (pareiškėjo) pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nutarė skirti pareiškėjui J. M. 1000 Eur baudą (kurios 500 Eur pareiškėjas turi sumokėti į valstybės biudžetą, o likusius 500 Eur sumokant suinteresuotam asmeniui J. M.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tuo, jog ieškovas reiškė nepagrįstą pareiškimą, vilkino bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, nepagrįstai teikė apeliacinį skundą, o vėliau – prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl šių ieškovo veiksmų J. M. patiria nuostolius, nes dėl pareiškėjo nepagrįstų veiksmų turi teikti procesinius dokumentus ir patirti papildomas išlaidas.
24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą, nutarė apeliacinio proceso dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalies, kuria už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui J. M. paskirta 1 000 Eur bauda, iš šios baudos 50 procentų – 500 Eur, skiriant suinteresuotam asmeniui J. M., nutraukti, kaip neskundžiamą apeliacine tvarka.
25. Pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties argumentais, prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog neatliko veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
26. Atsakovė J. M. atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės nurodo, jog ieškovas byloje nuolat reiškė nepagrįstus procesinius prašymus, tikslino ieškinio reikalavimus, teikė nepagrįstą apeliacinį skundą, prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl tokių nepagrįstų ieškovo veiksmų, atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių viso dydžio apeliacinės instancijos teismas nepriteisė.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį.
28. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).
30. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; ir kt.).
31. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju esamų duomenų nepakanka išvadai, kad ieškovas ieškinį, apeliacinį skundą, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo iš tiesų pateikė siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nors ieškovo teikti procesiniai dokumentai bylą nagrinėjusių teismų buvo pripažinti kaip nepagrįsti, tačiau tokių procesinių dokumentų teikimas savaime nėra laikomas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius jokio tyčinio akivaizdžiai nesąžiningo elgesio, patvirtinančio, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis nagrinėtoje byloje, negali būti nustatytinas pagrindas skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
33. Nesutiktina su atsakovės pozicija, jog dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurių apeliacinės instancijos teismas nepriteisė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1717-392/2019 atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, sumažinęs priteistiną sumą iki 600 Eur (1100 Eur – 500 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų darbų apimtį, vadovaujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos).
34. Ta aplinkybė, jog atsakovė gynybai nuo pareikšto apeliacinio skundo pasirinko teisines paslaugas, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų darbų apimtį neatitinka Rekomendacijose numatytų priteistinų dydžių, nesudaro pagrindo teigti, jog šios išlaidos susidarė dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų, reiškiant nepagrįstus procesinius dokumentus, be kita ko, minėtą apeliacinį skundą.
35. Taigi, byloje nesant duomenų, jog apeliantas elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo J. M. skundo (prašymo) dėl baudos panaikinimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo J. M. prašymas dėl 1000 Eur baudos skyrimo panaikinimo tenkintinas.
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo J. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo J. M. skundo (prašymo) dėl baudos panaikinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovui J. M. paskirtą 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.