Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų Panevėžio miesto savivaldybės atstovei A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui K. C.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį dėl teisės atlikti žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo darbus be bendraturčio sutikimo atsakovui T. B., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime prašo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

12. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovui S. B. ir atsakovui T. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valda: statiniai ir žemės sklypas esanti, (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) dalys. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso sklype esantis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11-488/2021 šalių turtas atidalintas (santykinai) iš bendros dalinės nuosavybės, nustatyta šalių preliminari naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą sklypo padalijimo planą, nustatant, kad iki atskirų turtinių vienetų (žemės sklypų) ir servitutinio kelio įregistravimo Nekilnojamo turto registre, S. B. naudojasi 402 kv. m. sklypo dalimi, o T. B. naudojasi 671 kv. m. sklypo dalimi, bei S. B. naudojasi 3 m. servitutiniu pravažiavimu, esančiu T. B. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi, peržiūrėjus sprendimą apeliacine tvarka, jis paliktas nepakeistu, civilinės bylos Nr. e2A-410-425/2021.

14. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6878-956/2023 patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad T. B. sutinka, kad S. B. parengia visus reikalingus projektus, gauna visus reikiamus suderinimus ir sutikimus, statybą leidžiančius dokumentus bei atlieka visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio tinklų įvedimu, bei servituto įregistravimu viešajame registre žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). T. B. įpareigojo neparkuoti automobilių teismo nustatytame 3 m. servitutiniame pravažiavime, esančiame atsakovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

19. Bendraturčių teisiniai santykiai reguliuojami Žemės įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės plėtoti ūkinę veiklą bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Teismas turi įvertinti, ar ieškiniu pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus ir įstatymo reikalavimus.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024 nurodyta, jog žemės sklypų sujungimo bei padalijimo kasacinio bylose gali būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad projekto rengimo organizatorius – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius, Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka gavęs ieškovo prašymą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) atliko Taisyklėse projektų rengimo organizatoriui numatytus veiksmus. Parengtas projektas ŽPDRIS sistemoje buvo pateiktas tikrinimui bei derinimui. Suderintas projektas buvo pateiktas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris vadovaudamasis Taisyklių 65 punkto nuostatomis patikrino projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2022 m. balandžio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FPA-2215-(8.30), kuriame pateikė išvadą, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

22. Taigi institucijos, patikrinusios projektą jokių procedūrinių pažeidimų bei projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatė, parengtas projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Taisyklių nuostatų, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimams.

24. Atsakovas nesutikimą su ieškovo projektu, o tuo pačiu ir siūlomu atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantu grindžia tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane nėra numatytas tinkamas patekimas į jo nuosavybę, neužtikrinamas tolesnis racionalus turto panaudojimas, sklype iki 2021 m. veikė jo individuali įmonė, į kurios infrastruktūrą aplink garažus, jis investavo lėšas ir laiką.

25. Priešingai nei teigia atsakovas, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą yra numatytas patekimas į abu projektuojamus sklypus. Patekimas į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas iš (duomenys neskelbtini) esančiu įvažiavimu. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti internetiniame puslapyje www.geoportal.lt viešai skelbiami žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ortofoto, kadastriniai duomenys. Iš aktualios ortofoto informacijos matyti, kad rytinėje žemės sklypo dalyje atsakovas laiko transporto priemones, tačiau duomenų, kad atsakovui yra būtina nuolat važiuoti transporto priemonėmis į rytinę sklypo dalį, į bylą pateikta nėra, jokių detalesnių paaiškinimų atsakovas taip pat nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsakovas pripažįsta, kad individualios veiklos, susijusios su transporto priemonių remontu nuo 2021 m. visiškai nebevykdo. Esant poreikiui, atsakovas turi galimybę transporto priemones laikyti, po namu esančiame garaže, arba arčiau gatvės esančioje sklypo dalyje. Kitą vertus, teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas užtikrinti, kad visi žemės sklypo bendraturčiai atidalijus žemės sklypą galėtų automobiliais privažiuoti prie visų žemės sklypo dalių. Atsakovo argumentai, kad pagal ieškovo siūlomą projektą neužtikrinamas tolesnis racionalus turto panaudojimas yra visiškai deklaratyvūs, todėl taip pat atmetami, kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

26. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbu ir tai, kad jau civilinės bylos Nr. e2-11-488/2021 nagrinėjimo metu, sprendžiant dėl šalių turto santykinio atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, buvo įvertinta, kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra galimas įgyvendinti nepažeidžiant buvusių bendrasavininkų teisių: sklypo plotas leidžia formuoti du atskirus turto vienetus, atsakovui paliekamas nedalomas gyvenamasis namas, kuriame yra garažas ir visos komunikacijos, bei privažiavimas iš gatvės; kad kelias, kurį numatoma registruoti kaip kelio servitutą, sudaro galimybę patekti prie pastato (garažo), kurį ieškovas ketina pritaikyti gyvenimui nekliudant ieškovui naudotis jam atidalintu turtu; kad toks atidalijimo variantas leidžia užtikrinti ieškovo poreikius bei nepažeisti atsakovo interesų (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties 16, 18 punktai). Be to, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas šalių susitarimas, jog atsakovas T. B. sutinka, kad ieškovas S. B. parengtų visus reikalingus projektus, gauna visus reikiamus suderinimus ir sutikimus, statybą leidžiančius dokumentus bei atliktų visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su centralizuotų buitinių nuotekų, vandentiekio tinklų įvedimu, bei servituto įregistravimu viešajame registre žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties 1 punktas). Šios įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės turi įrodomąją reikšmę ir šioje byloje.

27. Atsakovas su atsiliepimu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 30 d. parengtą Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto projektinių pasiūlymų planą (duomenys neskelbtini), tačiau atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų iki teismo posėdžio nepradėjo, priešieškinio byloje nereiškė. Pagal atsakovo pateiktą planą šalys ir toliau liktų bendraturčiais, be to, jis akivaizdžiai prieštarauja Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11-488/2021 nustatytam šalių turto atidalinimui iš bendros dalinės nuosavybės, kadangi servitutą atsakovas siūlo nustatyti ieškovo naudojamoje sklypo dalyje, kuri yra ir taip yra minimalaus 4 a. ploto. Paminėtina ir tai, kad atsakovas įrodymų, kad atskirų sklypų formavimas pagal jo siūlomą planą yra galimas, racionalus, atitinka pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį ir abiejų bendraturčių interesus, tame tarpe paaiškinimų, neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog atsakovas neįvykdė pareigos pagrįsti, kaip UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia jo teises ir interesus.

29. Kaip jau minėta, ieškovo projektas yra parengtas pagal Taisyklių ir projekto rengimo reikalavimus, suderintas su institucijomis, projekto patikrinimo metu nustatyta, kad projekto planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o taip pat ir tarp tų pačių šalių įsiteisėjusius teismų sprendimais nustatytus faktus bei šalių susitarimus. Ieškovo projektas, naujai formuojamų sklypų plotai, atitinka preliminarią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kuria šalys turtu faktiškai naudojasi nuo 2021 m. liepos 23 d. t. y. teismo sprendimo įsiteisėjimo. Žemės sklypas padalinamas tokiu būdu, kad ieškovui suformuojamas žemės sklypas, kuriame yra jam priklausantis ir naudojamas turtas – garažas, o atsakovui – jam priklausantys ir jo eksploatuojami statiniai – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai. Dėl atliktų patikslintų matavimų, įvertinus Registrų centro duomenų bazėje esančius duomenis apie gretimų žemės sklypų ribas, sklypo plotas sumažėja 1 m². Naujai suprojektuotų sklypų plotas iš esmės atitinka bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprojektuotų sklypų ploto pokyčiai, neviršija leistinų paklaidų.

30. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog ieškovas pateikė tinkamą projektą, jam gautas kompetentingų institucijų sutikimas, tuo būdu ieškovas kaip bendraturtis pakankamai pagrindė savo siūlomą bendrosios dalinės nuosavybės transformavimo būdą, kaip nepadarysiantį neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, atitinkantį abiejų bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.

31. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas, pripažįstant ieškovo teisę be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypo, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, paruoštą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei įregistruoti VĮ Registrų centre suformuotą žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo vardu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminis mokestis, 500 Eur išlaidas advokatui už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu, viso 609 Eur. Ieškovo patirtas išlaidas patvirtina pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės nenustatė. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

34. Ieškovas pateikė 2021 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo projektavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir kadastrinių matavimų atlikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsiskaitymo pagal sutartį dokumentus, jog viso patyrė 900 Eur išlaidas. Iš pateiktos sutarties matyti, kad ieškovas šias išlaidas patyrė už nekilnojamojo daikto žemės sklypo projektavimo darbų atlikimą, kadastro duomenų nustatymo darbus, kadastrinių bylų sudarymą ir jų pateikimą užsakovui (ieškovui). Šios ieškovo patirtos išlaidos yra susiję su žemės sklypo pertvarkymo projektavimo procedūra. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų išreiškęs pritarimą projektui dar iki bylos iškėlimo teisme, ar ne, ieškovas šias išlaidas būtų patyręs. Kaip jau minėta, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ADP-382 nustatyta, jog projekto rengimo darbai finansuojami iniciatoriaus (ieškovo) lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos išlaidos nepriskirtinos prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, ir iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnis).

35. Valstybė byloje patyrė 23,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo S. B. teisę, asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo vykdyti žemės sklypo, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini); kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: „(duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v.; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos; žemės sklypo plotas: (duomenys neskelbtini) ha, esančio adresu, „(duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą Žemės sklypo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Aiškinamąjį raštą su priedais, su „Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektu (duomenys neskelbtini) sprendinių brėžiniu formuojamas teritorijos bendras plotas (duomenys neskelbtini), sudarytu (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti VĮ Registrų centre žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo S. B. vardu.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 609 Eur (šešis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,94 Eur (dvidešimt tris eurus 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą dėl įrašo apie bylos iškėlimą panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.