- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- e2A-410-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00400-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- S. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-488/2021 pagal ieškovo S. B. ieškinį T. B. bei T. B. priešieškinį dėl turto dalies atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. pirmosios instancijos teismui pareikštu ir 2020-03-03 iš esmės patikslintu ieškiniu prašė:
- atidalinti jo turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir jam (ieškovui S. B.) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) pastatą garažą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Š(duomenys neskelbtini);
2) 37/100 dalis (0,0402 ha ) 0,1073 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1) pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) kitus inžinierinius statinius- kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 63/100 dalis (0,0671 ha) 0,1073 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 933/20000 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) 10001/30000 dalis pastato, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 10001/30000 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo įrengimų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7) 25/172 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8) 1/8 dalį 6,5059 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad po žmonos J. B., kuri buvo atsakovo, jų sūnaus T. B. motina, (duomenys neskelbtini) paveldėjo šį turtą : 933/20000 dalis gyvenamojo namo kurio vertė 24700 Eur, 10001/30000 dalį ūkinio pastato, kurio vertė 450 Eur, 10001 /30000 dalį inžinierinių įrengimų, kurių vertė 339 Eur, 25/172 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, kurio vertė 7370 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); po 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio vertė 78200 Eur, garažo, kurio vertė 3360 Eur, kiemo statinių, kurių vertė 247, 581/2146 dalį 0,1073 ha žemės sklypo, kurio vertė 29800, esančių (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį 6,50559 ha žemės sklypo, kurio vertė 15100 Eur, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas T. B. paveldėjo šį turtą : 4667/20000 dalis gyvenamojo namo, kurio vertė 24700 Eur, 2/3 dalis ūkinio pastato, kurio vertė 450 Eur, 2/3 dalis inžinierinių įrengimų, kurių vertė 339 Eur, 563/1204 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, kurio vertė 7370 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); po 2/3 dalį gyvenamojo namo, kurio vertė 78200 Eur, garažo, kurio vertė 3360 Eur, kiemo statinių, kurių vertė 247 Eur, 1565/2146 dalis 0,1073 ha žemės sklypo, kurio vertė 29800, esančių (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį 6,50559 ha žemės sklypo, kurio vertė 15100 Eur, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Pabrėžė, jog atidalijant jo asmeninę nuosavybę iš bendros dalinės nuosavybės pageidautų gauti tik garažą ir ne mažesnę kaip 400 kv. m sklypo dalį. Garažą jis ketina rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Jis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos. Jam būtinas medicininis aptarnavimas, valgykla, bažnyčia, kurie yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo vieta tuo atžvilgiu jam labai nepatogi. Dėl savo būtinų poreikių tenkinimo jis atsakovui atiduoda žymiai didesnę turto dalį negu priklausytų. Visus garažo pritaikymo gyvenimui darbus jis atliks savo lėšomis. Jis nurodė, kad pagal UAB „Aukštaitijos matininkas” parengtą planą sklypo padalijimas į du sklypus yra galimas. Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius tam neprieštarautų. Kaip kompensaciją jis atsakovui atiduotų visą savo turimą turtą: turto dalį gyv. name, esančiame (duomenys neskelbtini), turto dalį (duomenys neskelbtini) ir turto dalį (duomenys neskelbtini). Atsakovas taptų vienintelis namo ir sklypo dalies (duomenys neskelbtini), šalių turto dalies namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir šalių turto dalies, (duomenys neskelbtini) esančios savininku.
Šalies argumentai
4. Atsakovas T. B. 2020-11-24 priešieškiniu prašė atidalinti jo ir S. B. turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir :
- T. B. natūra priteisti S. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto , esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis :
1) 1/4 dalį pastato- 386,36kv.m.bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
2) 1/4 dalį pastato -garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
3) 1/4 dalį kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
4) 581/2146 dalis 0,1073 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- S. B. priteisti natūra T. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis:
1) 4667/20000 dalis pastato - 130,44 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
2) 2/3 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
3) 2/3 dalis kitų inžinierinių pastatų -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
4) 563/1204 dalis 0,0602 ha žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- priteisti iš T. B. S. B. 4166 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę nuosavybės dalį, ją su mokant per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo;
- priteisti iš S. B. bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad po motinos J. B. mirties pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) jis (atsakovas) paveldėjo motinos turto, esančio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). dalis.
6. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OBER–HAUS“ 2020-01-02 konsultacinę išvadą žemės su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), rinkos kaina - 90 000 Eur, šalims priklausančios gyvenamojo, namo, ūkinio pastato, kiemo statinių ir žemės sklypo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos kaina -22000 Eur. Atsakovas nurodė, kad jo santykiai su ieškovu yra įtempti. Jie nesutaria dėl naudojimosi turtu. Atsakovas naudojasi didesne turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, nesirūpina juo ir neišlaiko. Jis mano, kad abiejuose objektuose atidalinti žemę į atskirus turtinius vienetus nėra galimybių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kaip jis ketina atidalinti pastatus. Norint atidalinti gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), juos reikėtų rekonstruoti. Jis nurodo, kad būtų tikslinga kiekvienam bendrasavininkiui atidalinti atskirus turtinius vienetus, vertės skirtumą kompensuojant pinigais. Atsakovas prieštaravimų dėl vertintojų nustatytos turto vertės nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė ir ieškovui S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė:
1) pastatą garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
2) 37/100 dalis (0,0402 ha) 0,1073 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
Nustatė ieškovo S. B. ir T. B. preliminarią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtą sklypo padalijimo planą nustatant, kad iki atskirų turtinių vienetų (žemės sklypų) ir servitutinio kelio įregistravimo Nekilnojamo turto registre, S. B. naudojasi 402 kv. m. sklypo dalimi, o T. B. naudojasi 671 kv. m. sklypo dalimi, bei S. B. naudojasi 3 m servitutiniu pravažiavimu, esančiu T. B. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.
Atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė:
1) pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) kitus inžinierinius statinius- kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 63/100 dalis (0,0671 ha) 0,1073 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 933/20000 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) 10001/30000 dalis pastato, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 10001/30000 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo įrengimų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7) 25/172 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8) 1/8 dalį 6,5059 ha žemė sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kartu teismas paskirstė išlaidas valstybei bei šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas sprendė, kad ginčų tarp šalių dėl turto vertės nėra. Turto įvertinimo patikslinimui šalys kreipėsi į nekilnojamo turto vertinimo agentūrą, kuri abiem šalims suteikė turtinių vienetų galimos turto kainos 2020-01-02 konsultaciją: abiem šalims priklausantis turtinis vienetas, esantis (duomenys neskelbtini) įvertintas 22000 Eur (NTR nustatyta vidutinė rinkos vertė 2018 m. I pusmetį 12222,53 Eur), o abiem šalims priklausantis turtinis vienetas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 90000 Eur (NTR nustatyta vidutinė rinkos vertė 2018 m. I pusmetį 104789,78 Eur). Teismas konstatavo, kad abu turtiniai vienetai proporcingai nuvertėjo, tačiau objekto (duomenys neskelbtini), bendras nuvertėjimas buvo didesnis. Tačiau vertimo konsultacijoje nebuvo išskirtos atskirų turtinį vienetą sudarančių objektų atskiros vertės. Todėl teismas, vertindamas abiejų šalių nurodomus turto atidalijimo variantus, rėmėsi Nekilnojamo turto registre nurodyta atskirų objektų vidutine rinkos verte, dėl šių priežasčių: dėl atskirų turto objektų vertės nustatymo buvimo ir dėl to, kad objektų vertė laiko atžvilgiu buvo artimesnė turto vertei, kuri buvo šalių nuosavybės įgijimo momentu. Taigi pagal NTR vidutinę rinkos vertę abi šalys bendros dalinės nuosavybės teise valdo 120786,53 Eur vertės turtą. (S. B. idealiosios turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje vertė sudaro 32893,73 Eur; T. B. idealiosios turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje vertė sudaro 87893,58 Eur).
9. Vertindamas, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį bei atmesti priešieškinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 1) ieškovo siūlomas nuosavybės atidalijimo variantas yra pagristas ir teisingas. Jis atsakovo turtinių teisių nepažeidžia. Priešingai, ieškovas prašo jam atidalinti mažesnės, negu vertės turto dalį, įvertindamas, kad atsakovui atidalintas žemės sklypas ateityje bus apsunkintas servitutu; 2) atsakovo siūlomas variantas yra socialiai neteisingas, jo ieškovui siūlomo atidalinti turto vertės ir siūlomos mokėti ieškovui kompensacijos suma yra mažesnė už ieškovo turimos idealiosios nuosavybės dalies vertę. Pažeidžiama turimos idealiosios nuosavybės dalies ir atidalinamo turto proporcija; 3) ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra galimas įgyvendinti nepažeidžiant buvusių bendrasavininkų teisių: sklypo plotas leidžia formuoti du atskirus turto vienetus. Atsakovui paliekamas nedalomas gyvenamasis namas, kuriame yra garažas ir visos komunikacijos, bei privažiavimas iš gatvės. Ieškovas įsipareigoja savo lėšomis įsirengti kitą gyvenamąjį pastatą ir pritaikyti jį gyvenimui. Kelias, kurį numatoma registruoti kaip kelio servitutą, ir sudaro galimybę patekti prie pastato (garažo) kurį ieškovas ketina pritaikyti gyvenimui; 5) sklypo (duomenys neskelbtini) plotas leidžia jį padalinti į du atskirus turto vienetus - sklypus, nepažeidžiant įstatymo; 6) (duomenys neskelbtini) yra saugomų kultūros paveldo objektų teritorijoje, tačiau kompetentingos institucijos atstovas - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos skyriaus vedėjas pateikė išvadą, kad šiuo atveju žemės sklypo padalijimas (duomenys neskelbtini), valstybės saugomiems kultūros paveldo objektams neigiamos įtakos nepadarys; 7) namų valda ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui nėra gyvybiškai būtinas naudotis, nes atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs ir nuolatinai su šeima gyvena kitame mieste – (duomenys neskelbtini). Priešingai, ieškovas savo gyvenamąją vieta deklaravo ir nuolatinai gyveno ir ketina gyventi (duomenys neskelbtini); 8) pagrįstas ieškovo pageidavimas gyventi arti gydymo įstaigos, bei kulto institucijos, miesto centre, atsižvelgiant į jo garbų amžių ir sveikatos būklę. Dėl tų pačių priežasčių teismas mano, kad atsakovo siūlymas ieškovui priteisti turto vienetą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, kad šioje namo dalyje yra reikalingas remontas, atsižvelgiant į ieškovo amžių ir sveikatos būklę būtų neteisingas ir prieštarautų geros moralės principams; 8) patenkinus ieškinį, esant konfliktinei situacijai tarp šalių, šalys bendromis teritorijomis naudosis minimaliai, jų tarpusavio bendravimas bus optimaliai atskirtas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti – atidalinti S. B. ir T. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - namų valdas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sekančiai:
- T. B. priteisti natūra S. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis:
¼ pastato – 386,36 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
¼ kitų inžinierinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
581/2146 dalis 0,1073 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- S. B. priteisti natūra T. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis:
- 4667/20000 pastato - 130.44 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2/3 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2/3 kitų inžinierinių pastatų - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- 563/1204 dalis 0,0602 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- priteisti iš T. B. S. B. už T. B. natūra tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį 4166 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per dvidešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, įsiteisėjimo dienos, pervedant šią sumą į S. B. nurodytą sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
10.2. Apeliantas pabrėžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo ir atsakovo turimo turto apimties, t.y. kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du iš esmės analogiški turtiniai vienetai – gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypo dalis, todėl yra galimas aiškus šio turto atidalijimas, leidžiantis laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti kiekvienai šaliai tekusia turto dalimi išvengiant naujų konfliktų kilimo.
10.3. Kartu apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, 0,1073 ha žemės sklypą palikdamas šalims bendrosios nuosavybės teise, ieškovui padidindamas, o atsakovui sumažindamas turėtas idealiąsias žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat dar nustatydamas preliminarią naudojimosi žemės sklypu su servitutiniu keliu atsakovo žemės sklypo dalyje tvarką, akivaizdžiai nesilaikė šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, iš esmės neišsprendė kilusio ginčo bei priėmė sąlyginį sprendimą, kadangi atskiri žemės sklypai ir servitutinis kelias gali būti niekuomet nesuformuoti.
10.4. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog atsakovo vertinimu, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nedalus turtas, todėl gyvenamojo pastato ir garažo atidalijimas skirtingiems asmenims iš esmės pažeidžia daikto vientisumą ir nedalomumą, juo labiau, kad šiuo turtu iš esmės rūpinasi vien tik atsakovas.
10.5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat faktiškai netyrė ir nenagrinėjo bylos priešieškinio apimtyje, kadangi nepasisakė dėl esminių aplinkybių bei argumentų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
11.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, bylą išsprendė pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
11.2. Pabrėžia, jog skundžiamu sprendimu nustatytas turto padalinimas pilnai atitinka teisinį reglamentavimą, kad atidalijimo natūra sąlygos yra daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Akivaizdu, jog garažo priskyrimas ieškovui, jokios žalos gyvenamajam namui nepadarys, juo bus galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį.
11.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog priešingai, nei pripažino teismas, ieškovo pasirinktas turto atidalijimo būdas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, pažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą ir prieštarauja proporcingumo principui, tačiau jokių teisiškai reikšmingų argumentų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo vertinta, jog ieškovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantas yra pagrįstas ir teisingas, nepažeidžia atsakovo teisių bei leidžia užtikrinti abiejų šalių poreikius ir norus. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kyla dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi iš esmės tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka kitą turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą perleisti priešingos šalies asmeninėn nuosavybėn su sąlyga, jei nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar šio turto dalis (ieškovo reikalavimu tik garažas ir dalis žemės sklypo) būtų priteisti asmeninėn tos šalies nuosavybėn.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir dėl to ginčas tarp šalių iš esmės nekyla, jog ieškovui S. B. po žmonos J. B. mirties nuosavybės teisės liudijimu patvirtinta nuosavybės teisė į šį turtą šį turtą:
· 933/20000 dalis gyvenamojo namo kurio vertė 24700 Eur, 10001/30000 dalis ūkinio pastato, kurio vertė 450 Eur, 10001/30000 dalis inžinierinių įrengimų, kurių vertė 339 Eur, 25/172 0,0602 ha žemės sklypo, kurio vertė 7370 Eur, esančių (duomenys neskelbtini);
ieškovo S. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini) vertė sudaro 2486,51 Eur.
· 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio vertė 78200 Eur, 1/4 dalį garažo, kurio vertė 3360 Eur, 1/4 dalį kiemo statinių, kurių vertė 247 Eur, 581/2146 dalis 0,1073 ha žemės sklypo, kurio vertė 29800, esančių (duomenys neskelbtini),
ieškovo S. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje nuosavybėje esančioje (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 28519,72 Eur.
· 1/8 dalį 6,50559 ha žemės sklypo, kurio vertė 15100 Eur, esančio (duomenys neskelbtini).
ieškovo S. B. idealiosios nuosavybės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančioje (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 1887,5 Eur. Iš viso ieškovo S. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje visų paminėtų turto objektų nuosavybėje vertė sudaro 32893,73 Eur.
15. Atsakovas T. B. po motinos J. B. mirties paveldėjo šį turtą :
· 4667/20000 dalis gyvenamojo namo, kurio vertė 24700 Eur, 2/3 dalis ūkinio pastato, kurio vertė 450 Eur, 2/3 dalis inžinierinių įrengimų, kurių vertė 339 Eur, 563/120 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, kurio vertė 7370 Eur, esančių (duomenys neskelbtini);
atsakovo T. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini) vertė sudaro 9736,02 Eur.
· 2/3 dalis gyvenamojo namo, kurio vertė 78200 Eur, 2/3 dalis garažo, kurio vertė 3360 Eur, 2/3 dalis kiemo statinių, kurių vertė 247 Eur, 1565/2146 dalis 0,1073 ha žemės sklypo, kurio vertė 29800, esančių (duomenys neskelbtini),
atsakovo T. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje nuosavybėje esančioje (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 76270,06 Eur.
· 1/8 dalį 6,50559 ha žemės sklypo, kurio vertė 15100 Eur, esančio (duomenys neskelbtini).
atsakovo T. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turto vertė sudaro 1887,5 Eur. Iš viso atsakovo T. B. idealiosios nuosavybės dalies bendroje dalinėje visų paminėtų turto objektų nuosavybėje vertė sudaro 87893,58 Eur.
15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs tai, kad ieškovas jam prašo atidalinti mažesnės vertės turtą, kad atsakovo siūlomas variantas yra socialiai neteisingas, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, leidžia jį padalinti į du atskirus turto vienetus, o toks padalijimas pagal kompetentingos institucijos išvadą yra galimas, kad toks variantas leidžia užtikrinti ir ieškovo poreikius, ir nepažeisti atsakovo interesų, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinga ir pagrįsta tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti jam asmeninės nuosavybės teise pastatą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 37/100 dalis (0,0402 ha) 0,1073 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); bei nustatyti ieškovo S. B. ir T. B. preliminarią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtą sklypo padalijimo planą nustatant, kad iki atskirų turtinių vienetų (žemės sklypų ) ir servitutinio kelio įregistravimo Nekilnojamo turto registre, S. B. naudojasi 402 kv. m. sklypo dalimi, o T. B. naudojasi 671 kv. m. sklypo dalimi, bei S. B. naudojasi 3 m servitutiniu pravažiavimu, esančiu T. B. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje; atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti visą kitą šalių prašytą atidalinti turtą, o atsakovo priešieškinį atmesti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo siūlomas nuosavybės atidalijimo variantas yra pagristas ir teisingas; kad atsakovo siūlomas variantas yra socialiai neteisingas, nes jo ieškovui siūlomo atidalinti turto vertės ir siūlomos mokėti ieškovui kompensacijos suma yra mažesnė už ieškovo turimos idealiosios nuosavybės dalies vertę, pažeidžiama idealiosios nuosavybės dalies ir atidalinamo turto proporcija; kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra galimas įgyvendinti nepažeidžiant buvusių bendrasavininkų teisių: sklypo plotas leidžia formuoti du atskirus turto vienetus, atsakovui paliekamas nedalomas gyvenamasis namas, kuriame yra garažas ir visos komunikacijos, bei privažiavimas iš gatvės; kad kelias, kurį numatoma registruoti kaip kelio servitutą, sudaro galimybę patekti prie pastato (garažo) kurį ieškovas ketina pritaikyti gyvenimui nekliudant ieškovui naudotis jam atidalintu turtu; kad toks atidalijimo variantas leidžia užtikrinti ieškovo poreikius bei nepažeisti atsakovo interesų.
17. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kadangi garažas yra namo priklausinys ir dėl to neturėtų būti dalomas iš bendro turto vieneto, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
18. Išties, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, atidalyti iš bendro turto galima natūra tik tuo atveju, jei tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje esantys įrodymai – UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengta schema bei kompetentingos institucijos išvada leidžia pagrįstai spręsti, jog yra galimybė suformuoti du savarankiškus žemės sklypus be neigiamos įtakos padarymo, kas paneigia apelianto teiginius dėl neva nedalomo turto padalijimo.
19. Be to, ieškovui priteisti remonto reikalaujantį ir jo poreikių neatitinkantį gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra teisinga, proporcinga ir sąžininga. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad jis šiuo metu galimai nuomoja būstą miesto centre, kadangi nėra paneigti jo teiginiai, kad tai laikina ir , kad namo išlaikymas jam vienam yra pernelyg sunkus, juo labiau, kad ieškovas yra sulaukęs 80 metų, o namo plotas yra daugiau, nei 380 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas būstą nuomoja Ukmergės gatvėje tik papildomai patvirtina jo teiginius apie tai, kad miesto centras, kuriame iš esmės taip pat yra ginčo garažas ir žemės sklypas, ieškovui yra svarbi ir reikšminga vieta dėl jo paties nurodytų būtinųjų poreikių, susijusių su gydymo įstaigomis, bažnyčia, susisiekimu, tenkinimo. Kita vertus, atsakovui yra paliekama didesnė dalis turto, kas iš esmės kompensuoja atsakovo nepatogumus dėl nustatytos naudojimosi tvarkos, o nustatyta naudojimosi tvarka sudaro tik nedidelę dalį bendro turto, kuris yra atidalintas. Todėl aplinkybė, jog prioritetas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose turi būti teikiamas atidalijimui, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui, šiuo konkrečiu atveju nekeičia išdėstyto vertinimo bei nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad nustatyta naudojimosi tvarka nedaro neproporcingos žalos turto paskirčiai ir ieškovui priklausančio turto paskirties nekeičia. Kita vertus atsakovas nenurodė, kokia konkrečiai neproporcinga žala yra padaroma daikto paskirčiai.
20. Kartu pabrėžtina, jog teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (LAT 2007-06-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2006-10-30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
21. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie ketinimą remontuoti namą bei jame gyventi su šeima nesudaro pagrindo spręsti, jog garažo ir dalies žemės sklypo priteisimas ieškovui pažeis atsakovo teises bei interesus, kadangi jam ne tik atiteko didesnė turto dalis nei šalių turėtos idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje, tačiau ir iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad gyvenamasis pastatas, nepaisant ieškovui priteisto garažo, taip pat turi garažą ir rūsį pačiame name, kurie, ieškovo teigimu, yra gana didelio dydžio (galima pastatyti net keletą automobilių). Taigi atsakovo argumentai, jog ginčo garažas nagrinėjamu atveju yra neatsiejama gyvenamojo namo dalis, yra nepagrįsti, juo labiau kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad žemės sklypai gali būti atskirti, o 3 metrų servitutinis pravažiavimas jau yra šiuo metu (o iš nuotraukų galima vertinti, kad buvo ilgą laiką) yra suformuotas kaip atskiras pravažiavimas, netrukdantis nei įvažiuoti į po namu esantį garažą, nei patekti į namą.
22. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog teismas priėmė sąlyginį sprendimą, pažymėtina, kad teismas atidalino turtą ir nustatė dalies jo naudojimosi tvarką, todėl toks sprendimas nėra sąlyginis ir aiškiai ir konkrečiai išsprendžia susiklosčiusią situaciją.
23. Atsakovas taip pat tvirtina, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nepasisakė ir iš esmės neišnagrinėjo priešieškinio. Tačiau nagrinėjamu atveju abi šalys, siekdamos turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, procesiniais dokumentais pateikė savo atidalijimo variantus, kurių vieną teismas vertino kaip pagrįstą ir teisingą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad esminis ginčo objektas yra garažo bei dalies žemės sklypo priklausomybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai yra pakankami tenkinti ieškinį bei atmesti priešieškinį, kuriuo, kaip jau minėta pirmiau, su ieškiniu nesusiję reikalavimai nebuvo keliami.
24. Kartu pažymėtina, kad teismas išdėstė aiškius motyvus, kodėl vadovaujasi būtent NTR pažymomis. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nors šalys kreipėsi į nekilnojamojo turto vertinimo agentūrą, kuri nustatė kiek didesnę turto rinkos vertę, nei nurodyta NTR pažymose, tačiau abu turtiniai vienetai proporcingai nuvertėjo, o objekto (duomenys neskelbtini), bendras nuvertėjimas buvo didesnis. Be to, vertimo konsultacijoje nebuvo išskirtos atskirų turtinį vienetą sudarančių objektų atskiros vertės. Todėl yra pagrindas remtis Nekilnojamo turto registre nurodyta atskirų objektų vidutine rinkos verte, kuri be kita ko, buvo artimesnė turto vertei, kuri buvo šalių nuosavybės įsigijimo momentu. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka, kadangi priešingas vertinimas sukurtų loginį nenuoseklumą.
25. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.