Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. G. ir R. G. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo M. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie bylą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

5. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

6. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviškumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtą įgyvendina laisvai ir nepakankamas rūpinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtą.

7. Pareiškėjai ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų tėvas J. G. asmeninės nuosavybės teise valdė butą, adresu (duomenys neskelbtini).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 1976-12-03 Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį serija A Nr.022067, išduotą pagal 197 (paskutinis skaitmuo neįskaitomas)-03-14 Klaipėdos miesto DŽD Tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr.128, J. G. buvo leista apsigyventi 3-jų kambarių bendro 45,59 m² ploto bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona (taip nurodoma orderyje) M. G. (orderyje nurodyta G. M. J.) bei vaikais - dukterimi L. G. (orderyje nurodyta G. L. J.) ir sūnumi R. G. (orderyje nurodyta G. R. J.). 1971-08-09 sprendimu Klaipėdos miesto teismas nutraukė J. G. ir M. G. santuoką, sudarytą(duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo faktas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 585). Kadangi santuokos tarp M. G. ir J. G. nutraukimas buvo įregistruotas 1971-11-02, nurodytas butas buvo įgytas asmeninės J. G. nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrašų apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkus nėra. Mirties liudijimu nustatyta, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjai paaiškino, kad po jų tėvo mirties bute liko gyventi mirusiojo buvusi sutuoktinė M. G., kuriai šis turtas nepriklausė, bei J. G. vaikai - sūnus R. G. ir dukra L. G.. Pareiškėjai nesikreipė nei į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nei į notarą dėl J. G. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

10. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

11. Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. Teismas nurodė, jog nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausantis nuo nuosavybės teisės į registruotiną daiktą atsiradimo pagrindo (sandorio, administracinio akto, naujo daikto sukūrimo ir kt.), todėl atsižvelgiant į tai, jog teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas, ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės.

13. Kaip jau minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrašų apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkus nėra. Tačiau 1976-12-03 Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis serija A Nr.022067 patvirtina, kad J. G. buvo leista apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šeima. Gyvenamųjų namų kooperatyvo Rytas pažymos patvirtina, kad palikėjas už nurodytą butą yra visiškai atsiskaitęs, pažyma išduota pristatyti į inventorizacijos biurą (notarinei kontorai), kitų dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytas butas buvo suteiktas pareiškėjų tėvui, pareiškėjai neturi arba jie neišliko (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomas nustatyti faktas sudarytų prielaidas šį faktą nustatyti prašančių asmenų teisių pasikeitimui. Nustačius pareiškėjų prašomą juridinį faktą, būtų įgytas pagrindas nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė palikėjui J. G.; pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi tokie dokumentai neišliko/neišsaugoti, be to, tikslesnių faktinių aplinkybių nustatymą apsunkina ir tai, kad palikėjas jau yra miręs (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

15. Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 183 straipsnis, 442 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Aplinkybė, kad turtas priklausė palikėjui, byloje nėra ginčijama (CPK 187 straipsnis). Nuo turto paskyrimo palikėjui niekas jokių pretenzijų, reikalavimų dėl turto priklausymo pastarajam nepareiškė, kaip nereiškia ir dabar. Turto priklausymą palikėjui iš dalies patvirtina, kad jis, jo vaikai ir buvusi jo sutuoktinė turtu naudojosi nepertraukiamai, jį valdė kaip savo, o Gyvenamųjų namų kooperatyvo išduotos ir į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad palikėjas, siekdamas turtą įgyti nuosavybės teise, už jį sumokėjo nustatytą kainą/mokesčius ir butas yra pilnai išmokėtas (pvz. 1989-08-10 pažyma, kad palikėjas yra įnešęs 6866 rub. pajų).

16. Nesant priešingų duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjai yra išnaudoję visas galimybes išspręsti ginčą ne teismo tvarka ir negali kitais būdais gauti registrų tvarkytojui tinkančio dokumento nuosavybės faktui įregistruoti. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad nurodytas turtas priklausė palikėjui, būtų pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie daikto nuosavybę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai).

17. Įvertinus bylos medžiagą, tai, kad siekiant nustatyti juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, o šio fakto nustatymas pareiškėjams turės juridinę reikšmę – VĮ Registrų centre įregistruojant žymą apie turto nuosavybę. Nesant byloje pareiškimo teiginius ir byloje esančius rašytinius dokumentus paneigiančių įrodymų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 447 straipsnio 1 punktas, 448 straipsniai).

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. G., būdamas išsituokęs. Su sutuoktine M. G. palikėjas susilaukė dviejų vaikų – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėjai patvirtino, kad po tėvo mirties, kaip įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, mokėjimo kvitai, ir kt. dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjai turtą, likusį po tėvo mirties, valdė kaip savo, tai yra nuolat mokėjo mokesčius už nurodytą butą, juo naudojosi ir prižiūrėjo.

20. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

21. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog pareiškėjai nurodytu turtu nuolat rūpinosi, tiek tėvui esant gyvam, tiek ir po jo mirties, tai yra elgėsi kaip turto savininkai ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po palikėjo mirties, pradėdami faktiškai jį valdyti, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Pareiškėjai nurodo, kad kiti asmenys į atsiradusį palikimą nepretenduoja, suinteresuoti asmenys apie bylą ir pareiškimo nagrinėjimą informuota tinkamai, prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nepateikė; kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į palikėjo palikimą, teismas nenustatė. Apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei teismui duomenų nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

23. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po J. G. mirties likusį turtą.

24. Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti, kad jiems po palikimo priėmimo bendrosios nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nurodyto buto.

25. Šiuo atveju teismas ypatingosios teisenos tvarka sprendžia klausimus tik dėl turto priėmimo faktiniu valdymu ir dėl turto priklausymo palikėjui faktų nustatymo, bet ne dėl paveldimo turto dalių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis). Kadangi pagal įstatymą pastarasis klausimas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas, šiuos klausimus spręs paveldėjimo teisės liudijimą išduodantis notaras arba, kilus ginčui, pareiškėjai turės galimybę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas dėl turto dalių nustatymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų L. G. ir R. G. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto registre juridinio fakto apie J. G. turto nuosavybę (savininkus) įregistravimo tikslu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. G. ir R. G. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.