- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- 2YT-8151-980/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05076-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. S.
- Kategorijos
- 3.2.4.12pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuotas asmuo K. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų. Skundu pareiškėja nesutinka su antstolės procesiniais veiksmais, kuriais, remiantis 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019, antstolė vykdomojoje byloje nurodė 2018 m. gruodžio 19 d. Teismo sprendimo Nr. e2-8126-998/2018 nevykdančiai vaiko mamai R. K. sumokėti baudą už kiekvieną nevykdymo dieną vaiko tėvo K. S. naudai. Pareiškėja skunde nurodo, jog kiekvienu atveju antstolė privalo surašyti aktą ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu kreiptis į teismą su pareiškimu. Pažymėjo, kad tik teismas gali skirti baudą, bet ne antstolė.
Antstolė 2020 d. liepos 7 d. patvarkymu pareiškėjos 2020 m. birželio 25 d. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad 2020 m. birželio 16 d. pagal išieškotojo pranešimus akte Nr. 20000542 “Dėl K. S. bendravimo tvarkos su sūnumi J. S.“ aprašytos aplinkybės dėl tėvo galimybės bendrauti su vaiku. Nustatyta, kad vaiko mama nesuteikia galimybės tėvui matytis teismo sprendimu nustatyta tvarka su vaiku. Todėl, klausimo dėl nubaudimo antstolė nesprendė, nes yra tebegaliojanti nutartis, kuria pareiškėja jau nubausta ir ši bauda paskirta už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną kol bus galiojantis 2018-12-19 vykdomas teismo sprendimas. 2019-08-19 pareiškimu antstolė kreipėsi į teismą, o teismas, tenkindamas pareiškimą, priėmė nutartį Nr. 2VP-9874-676/2019, kurios rezoliucinėje dalyje aiškiai pasakyta: “skirti suinteresuotam asmeniui skolininkei R. K. 3 eurus baudos už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-19 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 8126-998/2018 nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-08-26 nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos, išieškotojo K. S. naudai.“ Pažymėtina, jog nutartyje nurodyta data nuo kada skiriama bauda, tačiau nenurodyta iki kada. Todėl, bauda po 3 eurus už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-19 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną galioja iki teismo sprendimo dėl tėvo pasimatymo su vaiku galiojimo. Pareiškėja skolininkė R. K. yra susipažinusi su jai skirta sankcija už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ir privalo sumokėti už tas dienas, kurias vaiko pabendrauti tėvui nedavė. Nesumokėjus baudų gera valia, išieškotojas K. S. turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo baudai iš R. K. už sprendimo nevykdymą išieškoti priverstine tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. S. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas - garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Skolininkė ir toliau tinkamai nevykdo teismo sprendimo - ir toliau pažeidžiamos jo, kaip išieškotojo teisės į tinkamą teismo sprendimo vykdymą, išieškotojas ir toliau negauna to, kas priteista įsiteisėjusiu sprendimu, todėl prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skundo padavimo termino
CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į antstolę 2020 m. birželio 26 d. su skundu dėl 2020 m. birželio 17 d. patvarkymo įpareigoti sumokėti pareiškėją 66 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-8126-998/2018 nevykdymą, Nr. S-20-74-9460 panaikinimo, todėl konstatuotina, kad pareiškėja nėra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00888 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui K. S., gim. (duomenys neskelbiami) su sūnumi J. S., gim. (duomenys neskelbiami). 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-74-9460 antstolė įpareigojo pareiškėją sumokėti 66 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-8126-998/2018 nevykdymą.
Dėl pareiškėjos reikalavimo
Nepaisant to, kad vykdymo proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Teismų praktika. 2009, 31).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 17 d. sprendimą įmokėti į antstolio sąskaitą 66 Eur dydžio sumą.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolės V.Daugirdienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/19/00888 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2- 8126-998/2018 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui K. S., gim. (duomenys neskelbiami) su sūnumi J. S., gim. (duomenys neskelbiami). (vykd.b.l. 4-10). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-l9-4-26298 išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu paštu kvasyterasa@yahoo.com (vykd.b.l. 15-16). 2019-08-07 K. S., kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad vaiko motina R. K., gim. (duomenys neskelbiami) nevykdo teismo sprendimo, nuo 2019-07-10 draudžia tėvui bendrauti su sūnumi, daugiau negu mėnuo laiko sūnus neatsiliepia į tėvo skambučius, nes motina R.K. yra atėmusi iš sūnaus mobilių į telefoną, kurį jam yra nupirkęs, kad sūnus galėtų tėvui ir seneliams paskambinti, draudžia naudotis kompiuteriu, negali bendrauti SKAIPu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019, paskirta suinteresuotam asmeniui skolininkei R. K. 3 Eur bauda už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos, išieškotojo K. S. naudai.
Pažymėtina, jog nutartyje nurodyta data nuo kada skiriama bauda, tačiau nenurodyta iki kada. Todėl, bauda po 3 eurus už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-19 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną galioja iki teismo sprendimo dėl tėvo pasimatymo su vaiku galiojimo.
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
Pareiškėja nurodo, kad bauda jai paskaičiuota nepagrįstai, nes rašte nurodytomis datomis t.y. 2019-09-27; 2019-11-20; 2019-11-27; 2019-12-20; 2020-02-07 K. S. negalėjo susitikti su sūnumi J. S., dėl to, kad vaikas sirgo ir yra tai patvirtinantys dokumentai. Taip pat 2020-02-14 ir 2020-02-15 pagal teismo sprendimą K. S. neturėjo susitikti su sūnumi, nes tai ne jo savaitgalis. 2020-03-13 K. S. buvo susitikęs su sūnumi, nors antstolės rašte nurodyta, kad neva tai susitikimo nebuvo. Nuo 2020 metų gegužės mėnesio iki 2020 metų birželio 13 dienos vaikas susitikimuose su K. S. nebuvo, nes buvo paskelbtas karantinas. K. S. priklauso rizikos grupei pagal savo amžių, o pas mane šeimoje yra dar vienas mažas vaikas, todėl dėl susiklosčiusių ypatingų sąlygų susitikimai ir neįvyko. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų bandžiusi susitarti iš anksto dėl kitos bendravimo su vaiku datos, kai vaikas negalėjo susitikti su savo tėvu..
Pažymėtina, kad pats savaime karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau tam tikrais atvejais tai gali turėti įtakos bendravimo būdui.
CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi R. K., esant priežasčių, dėl kurių ji negali vykdyti teismo sprendimu nustatytos su vaiku bendravimo tvarkos, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydama nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. K. yra tinkamai susipažindinta su jai skirtinos sankcijos skaičiavimo tvarka ir jos taikymu, ji už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdym privalo mokėti už tas dienas, kurias vaiko pabendrauti tėvui nedavė. Nesumokėjus baudų gera valia, išieškotojas K. S. turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo baudai iš R. K. už sprendimo nevykdymą išieškoti priverstine tvarka.
Pagal 2020-06-16 išieškotojo pranešimą dėl tėvo galimybės bendrauti su vaiku, antstolė nustatė, kad vaiko mama nesuteikia galimybės tėvui matytis teismo sprendimu nustatyta tvarka su vaiku, todėl pagrįstai 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-74-9460 antstolė įpareigojo pareiškėją sumokėti 66 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-12-19 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-8126-998/2018 nevykdymą.
Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, todėl baudos, kaip priemonės, palengvinančios vykdymo procesą už antstolės patvarkymų nevykdymą, skyrimas šiuo atveju atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00888 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.