- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- P2-70-1008/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00649-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Skolininkas
- S. L.
- Kreditorius
- UAB „Akmenės vandenys“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. P2-70-1008/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00649-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.5.1.1
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. spalio 7 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą dėl vykdymo procese mirusio skolininko S. L. pakeitimo jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas – UAB „Akmenės vandenys“, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
išieškotojo prašymu antstolė pradėjo išieškojimą iš skolininko S. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-05-11 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-859-440/2011 dėl 329,70 Eur skolos išieškojimo UAB „Akmenės vandenys“ naudai. Vykdymo eigoje iš Gyventojų registro tarnybos buvo gautas išrašas, iš kurio matyti, kad skolininkas S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, S. L. palikimą 2016-07-07 priėmė Lietuvos Respublika. Pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką S. L. jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje tais atvejais, kai viena ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad skolininkui mirus jo palikimas perėjo valstybei, patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – Gyventojų registro tarnybos išrašas apie S. L. mirtį (duomenys neskelbtini), Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2016-07-07 išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Iš šių dokumentų matyti, kad valstybė priėmė S. L. palikimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-07-07 pateikus Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei pareiškimą dėl S. L. palikimo priėmimo.
Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, į palikimo sudėtį įeinančio palikėjui priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštai išviešinti registre nuo 2009-05-27, 2009-08-05, 2010-04-20 ir 2010-11-11, t. y. butas areštuotas ir tai išviešinta registre likus daugiau nei dvejiems metams iki skolininko mirties. Nors 2009-08-05 išviešintas turto areštas taikytas ir ne šioje vykdomojoje byloje, tačiau to paties išieškotojo naudai kitoje vykdomojoje byloje. Be to, skolininkui priklausančiam butui esant areštuotam, antstolė Elena Miliauskienė 2011-08-25 kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl palikimo perėjimo valstybei, pranešdama, kad skolininko atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai keliose vykdomosiose bylose, kuriose vien vykdymo išlaidos sudaro 2773,72 Lt sumą. Dėl mirusio skolininko turto perėmimo į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antstolė kreipėsi 2013-02-06, 2014-05-07 ir dar kartą 2016-04-05. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduotas skolininko turtui tebesant areštuotam. Kadangi palikimo perėjimo valstybei procedūras inicijavo antstolė, tai valstybė per kompetentingas institucijas buvo tinkamai informuota, jog palikimas yra apsunkintas skolomis.
Atsižvelgtina ir į tai, kad konkrečiu atveju valstybei perėjo palikėjo nekilnojamasis turtas – butas daugiabučiame name, todėl atidžiai, rūpestingai ir protingai veikiančiai valstybę palikimo priėmimo santykiuose atstovaujančiai institucijai turėjo būti akivaizdu, kad į šį butą tiekiama šilumos ir elektros energija, dujos ir vanduo, o taip pat šalinamos nuotekos, vykdomas daugiabučio administravimas ir jo teritorijos priežiūra. Šios aplinkybės nurodytos ir Nekilnojamojo turto registro išraše apie (duomenys neskelbtini), esantį palikėjui priklausiusį nekilnojamojo turto objektą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nuo 2009 m. viešame registre išviešintam nurodyto nekilnojamojo turto areštui, kuris taikytas vykdant skolų šilumos energijos ir vandens tiekėjams išieškojimą, valstybei pereinančio paveldimo turto sudėtį privalančiai nustatyti institucijai nebuvo jokio protingo pagrindo tikėtis, kad tokių pat skolų nėra susidarę ir vėlesniu laikotarpiu.
Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Šie reikalavimai konkrečioje vykdomojoje byloje buvo įvykdyti, tiek pranešant tiesiogiai valstybę atstovaujančiai institucijai, tiek išviešinant palikėjo turto areštą registre.
Be to, valstybė, esant CK 5.62 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, neturi teisės pasirinkti priimti palikimą ar jo nepriimti, nes palikimas pereina valstybei paveldėjimo teise nepriklausomai nuo jos valios. Dėl turto perėjimo paveldėjimo teise valstybei negresia jokie neigiami finansiniai padariniai, nes pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2011). Dėl nurodytų priežasčių šiuo atveju nėra kliūčių pakeisti mirusį skolininką į valstybę, kuriai perėjo palikimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 ir 596 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą patenkinti.
Pakeisti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese 2011-07-09 mirusį skolininką S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.