Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje naftos platformoje, teistas:

1) 2006 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine laisvės atėmimo bausme 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bausmę atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2008 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bausmę atidedant 1 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

17) 2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme 2 metai laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio (1129,50 Eur) bauda, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos bausmės skirtos 2016 m. vasario 25 d, ) 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiais ir paskirta galutine bausme 2 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio (1129,50 Eur) bauda, 2018 m. vasario 28 d. laisvės atėmimo bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.:

jis, 2020 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 22.54 iki 23.07 val., Klaipėdos mieste, nuo (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Mercedes Benz E500“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamo akto paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Iš neblaivumo nustatymo akto bei neblaivumo nustatymą patvirtinančių dokumentų matyti, kad 2020 m. liepos 5 d., 23:20 val. alkotesteriu ,,Drager 7510“ Nr. ARKA-0014 (patikros sertifikatas Nr. 1179110, galioja iki 2020 m. spalio 25 d.) D. Č. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 20-25).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. Č. 2020 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 22.54 iki 23.07 val., Klaipėdos mieste, nuo (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Mercedes Benz E500“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. D. Č. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 18 kartų, paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirta bauda nesumokėta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bauda pateikta vykdyti 2019 m. birželio 4 d., teistumas neišnykęs, (b. l. 82-101), administracine tvarka baustas, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 80-81), dirbantis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė prašo kaltinamajam paskirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - arešto bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, paskiriant intensyviąją stebėjimo priemonę trijų mėnesių laikotarpiui adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog kaltinamasis yra daug kartų teistas daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, paskutinį kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarė pirmą kartą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. Prokurorė taip pat prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones – drausti vairuoti bet kokios rūšies transporto priemones dvejus metus ir turto konfiskavimą, iš kaltinamojo išieškant konfiskuotino turto vertės (automobilio „Mercedes Benz 500“, valst. nr. (duomenys neskelbtini)) dalį atitinkančią pinigų sumą 3000 Eur.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija nustato šias alternatyvias bausmių rūšis: baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis dirba Olandijoje naftos platformoje, jo darbas yra susijęs su išvykimu į užsienį tam tikru laikotarpiu pagal nustatytą grafiką, jis gauna pakankamai dideles pajamas, byloje pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukrai ir šiuo metu jis teikia jai išlaikymą geranoriškai (b. l. 185-188), turi nesumokėtą baudą, duomenų apie baudos sumokėjimą VMI nėra, tačiau kaip tvirtina pats D. Č., antstoliai vykdymo procese atlieka išskaitas iš jo darbo užmokesčio ir pirmiausia yra daromi atskaitymai vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti, teismas sprendžia, kad paskyrus prokurorės prašomą arešto bausmę jos vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvų stebėjimą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, kaltinamajam D. Č. bus užkirsta galimybė išvykti dirbti į užsienį ir gauti pajamas, kas neabejotinai turės neigiamos įtakos kaltinamojo finansinei būklei ir jo galimybėms sumokėti paskirtas baudas bei mokėti išlaikymą dukrai. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis praeityje yra daug kartų teistas, tačiau paskutinis nuosprendis buvo priimtas prieš dvejus metus ir kaltinamasis buvo teisiamas dažniausiai už turtinius nusikaltimus. Šiuo atveju kaltinamasis yra teisiamas už nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nors šis nusikaltimas yra pakankamai pavojingas ir galintis kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, teismas, nesumenkindamas šios veikos pavojingumo, sprendžia, kad šio nusikaltimo padarymas yra labai neapgalvoto ir neatsakingo, tačiau atsitiktinio pobūdžio kaltinamojo elgesio rezultatas. Šios nusikalstamos veikos padarymas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamasis nėra padaręs išvadų iš ankstesnių teistumų, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo ir taisytis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis deda maksimalias pastangas, kad jo gyvenimo būdas pasikeistų, nes jis susirado darbą, išlaiko nepilnametę dukrą. Nors paskirtų baudų kaltinamasis ir nėra sumokėjęs, tačiau mokėti paskirtas baudas jis nevengia, baudos iš jo išieškomos priverstine tvarka, jų sumos yra pakankamai didelės, todėl jų išieškojimo procesas yra užsitęsęs. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės, susijusios su kaltinamojo laisvės ribojimu, skyrimas, net ir atidedant tokios bausmės vykdymą, šioje situacijoje nepadėtų pasiekti bausmės tikslų. Priešingai, kaltinamasis dėl jam taikomų apribojimų, galėtų prarasti darbą ir būtent tai ženkliai sunkintų jo galimybes įvykdyti tiek jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tiek išlaikyti šeimą, taip pat galėtų paskatinti daryti ir naujas nusikalstamas veikas, grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo. Dėl to teismas sprendžia, jog šioje byloje bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę - baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.

Kaltinamasis D. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2020 m. liepos 5 d., 23.30 val., iki 2020 m. liepos 6 d., 12.52 val. (viena diena) (b. l. 131-134), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

D. Č. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2018 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi šis baudžiamasis įsakymas jau yra vykdomas ir byloje nėra duomenų kokia dalis baudos yra įvykdyta.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba, išlaiko nepilnametę dukrą, jam nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju D. Č. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį, t. y. apima ir draudimą įgyti tokią teisę teismo nustatytu terminu. Todėl šiuo atveju uždraudimas įgyti specialią teisę, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. Č. vairavo neblaivus, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo. Šioje byloje tai buvo padaryta 2020 m. liepos 7 d. nutarimu (b. l. 147-148).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant jo tėvui priklausantį automobilį. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju D. Č. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam D. Č. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltinamajam D. Č., o kitam asmeniui – jo tėvui J. Č. (J. Č.), ką patvirtina informacija apie registruotas kelių transporto priemones (b. l. 49). Byloje nėra duomenų, kad J. Č. žinojo, kad įvykio dieną D. Č. vartojo alkoholį bei leido sūnui važiuoti jam priklausančiu automobiliu, žinodamas, kad sūnus yra neblaivus. Todėl darytina išvada, kad J. Č. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad D. Č., vairuodamas jam priklausantį automobilį, su juo gali padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo D. Č. turėtų būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, analogiško „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM – 5540 Eur (b. l. 50).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Kaltinamasis yra dirbantis, turi nesumokėtų baudų, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir mokėti baudas, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo D. Č. konfiskuotina automobilio vertės suma mažintina iki 3000 Eur.

D. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135-139), dokumentų paėmimas (b. l. 140-142), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 147-149), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - penkios kompaktinės plokštelės, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Č. paskirti bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2020 m. liepos 5 d., 23.30 val., iki 2020 m. liepos 6 d., 12.52 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę D. Č. paskirti - 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą D. Č. privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, D. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, D. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš D. Č. išieškoti konfiskuotino turto vertės (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) dalį atitinkančią pinigų sumą - 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kaltinamajam D. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - penkios kompaktinės plokštelės, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“, tikslu informuoti apie D. Č. taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.