- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- AN2-231-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00538-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- P. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 9 d. nutarties P. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-10075-2024 (toliau – Nutarimas) P. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1 200 Eur bauda, bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 36 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 27 d., 21.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,32 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę kliudė ir apgadino kitus du automobilius, eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai.
2. Nesutikdamas su nutarimo dalimi dėl nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, P. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu skirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. A. apeliaciniame skunde nesutinka Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi jam palikta galioti bauda ir specialiosios teisės atėmimu. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant jam ir paaiškinant dėl šio įvykio ir nukentėjusiajam P. M..
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į įvykio aplinkybes, ir paliko galioti nutarimą, kuris yra šabloniškas ir neatspindi nusižengimo sudėtingumo ir padarytos žalos menkumo. Nors nutartyje rašoma apie galimą baudos sumažinimą atsižvelgiant ir įsigilinant į įvykio aplinkybes, sudėtingumą ir padarytą žalą, žmogaus asmenybę, tačiau tai nebuvo padaryta, nors tokių lengvinančių aplinkybių yra. Jos išvardintos pirmame skunde ir jų padaugėjo teismo posėdžio metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis neturėjo intencijos važiuoti į miesto gatves, nebuvo viršytas greitis, nebuvo jokio chuliganiško vairavimo ar manevravimo, kad nesipriešino ir nemelavo nei kieme susirinkusiems kaimynams nei policijos pareigūnams, kad padaryta žala kitiems automobiliams pirminiais duomenimis buvo minimali, o teismo metu paaiškėjo, kad viena iš nukentėjusiųjų, Opel markės automobilio savininkė, nereiškia jokių pretenzijų dėl šio įvykio ir nurodė, kad jos automobiliui žala nebuvo padaryta. P. M. taip pat nereiškia jokių pretenzijų dėl padarytos žalos jo automobiliui, nes žala minimali ir menkavertė, nedideli pabraižymai, kurie net nebus taisomi.
3.2. Apeliantas pažymi, kad nėra linkės nusižengti Kelių eismo taisyklėms, automobilį naudoja pagrinde šilto sezono metu nuvykti į parduotuvę, kaimą ar ant kapų. Yra pagyvenęs pensininkas ir negalėjimas vairuoti apsunkins galimybę laisvai judėti. Sėdo už automobilio vairo esant būtinumui jį patraukti, nes buvo užstatęs kaimyną, kuris norėjo išvažiuoti. Sutinka, kad buvo galima pasielgti kitaip, paprašyti kieno nors kito automobilį patraukti, tačiau neišdrįso to padaryti, manė, kad tai gali padalyti pats. Dėl to labai gailisi ir kaltės neneigia. Nemano, kad yra vertas būti sulygintas su žmonėm kurie pagal ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalis, sukėlė tokį eismo įvykį, kad buvo padaryti sveikatos sutrikdymai žmonėms, labai stipriai sugadintas turtas ir buvo priešintasi pareigūnams sulaikant ar norint patikrinti blaivumą. Tokio baisaus eismo įvykio nebuvo.
4. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas P. M. prašymas leisti dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ir paaiškinimas, kuriame pateikiamas nusižengimo aplinkybių paaiškinimas ir pasisakoma dėl P. A. skirtos nuobaudos.
Atsiliepimas
5. Institucijos vyriausioji tyrėja, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, A. U., atsiliepime į P. A. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas skunde teigia, kad jo padaryta veika yra mažiau pavojinga, kadangi jis automobilį vairavo kieme, padaryta žala yra minimali. Pažymi, jog automobilis jam yra reikalingas nuvykti į parduotuvę, į kaimą ar ant kapų. Institucijos teigimu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Pirmo patikrinimo metu asmeniui nustatytas 1,45 prom., o antru tikrinimu 1,32 prom. neblaivumas, tai daugiau nei tris kartus viršyta leistina neblaivumo norma. Šis faktas tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. Toks asmens neblaivumas kėlė ne tariamą, o realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Toks neatsakingas asmens elgesys galėjo sukelti labai rimtas pasekmes, kadangi kiemas yra padidintos rizikos vieta, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 175 punktą pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
5.3. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Sumažinti paskirtos nuobaudos ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pagrindo nėra, kadangi atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tik paskyrus minėtą poveikio priemonę bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir atgrasys asmenį ateityje daryti panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, tik taip asmuo suvoks pasekmes dėl padarytų įstatymų uždraustų veikų.
5.4. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
5.5. Teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas išimtis. Teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pabrėžtina, kad tiek P. A. apeliaciniame skunde, tiek pridėtame P. M. paaiškinime prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju nėra pateikti jokie nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui, apeliaciniame skunde nesutinkama tik su jau atliktu aplinkybių dėl nuobaudos individualizavimo vertinimu, nepateikiant jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas (teisme buvo apklaustas pats apeliantas P. A. ir P. M.), todėl apygardos teismas sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra, tad byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš P. A. skundų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams, matyti, kad jis nesutinka su pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda, t. y. 1 200 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 36 mėnesiams.
8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris <...> lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
9. P. A. Institucijos nutarimu už nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymą buvo paskirta minimali 1 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė, specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) minimaliam 36 mėnesių terminui.
10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
12. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo, prie jo pridėtų dokumentų ir atsiliepimo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir nagrinėjamoje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde taip pat nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad P. A. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,32 promilės neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę kliudė ir apgadino kitus du automobilius. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai administracinio nusižengimo pavojingumą vertino, kaip žymiai didesnį. Apeliantas suprasdamas, jog nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo momento buvo praėjęs trumpas laikas vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,32 promilės neblaivumo laipsnis, kuris yra artimas ribai (nuo 1,51 promilės), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilį asmuo vairavo daugiabučio namo kieme, kur bet kuriuo metu gali būti ir pėsčiųjų. Nėra abejonių, jog P. A. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko buvo apgadintos kitos transporto priemonės, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju spręsti apie mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį švelninti nuobaudą nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai susiję su to, kad P. A. sėdo už automobilio vairo ne dėl asmeninio noro pasivažinėti, tačiau iš būtinumo jį patraukti, nes buvo užstatęs kaimyną, kuris norėjo išvažiuoti. Šie argumentai nepateisina P. A. elgesio ir nemažina nusižengimo pavojingumo. Asmuo žinodamas ir suprasdamas, jog vartojo alkoholį jokiu būdu negali sėsti už vairo, todėl minėtos aplinkybės administracinės atsakomybės nešvelnina.
14. Įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi, kuris atsiranda dėl alkoholio poveikio lėtėjant vairuotojo reakcijai, kas turi lemiamą įtaką eismo įvykiams kilti ir gali turėti itin skaudžių pasekmių žmonių sveikatai ir net gyvybei. Todėl aplinkybės, kad nebuvo viršytas greitis, nebuvo chuliganiško vairavimo ar manevravimo, jis nesipriešino ir nemelavo pareigūnams, bei padaryta žala apgadintiems automobiliams nėra didelė (nukentėjusiesiems automobilių taisyti nereikėjo), nelaikytinos išimtinėmis. Dalis šių aplinkybių net nebuvo inkriminuotos, todėl pagrindo jas vertinti ir švelninti nuobaudą jos nesudaro. Tuo tarpu aplinkybė dėl nedidelės žalos padarymo vertinama sprendžiant dėl nuobaudos dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. A. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisė vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtos nuobaudos.
15. Skundžiamojoje nutartyje ir Institucijos nutarime sprendžiant dėl nuobaudos individualizavimo buvo įvertinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojantys duomenys. Įvertinus Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad P. A. 2020 metais buvo padaręs vieną administracinį nusižengimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, tačiau teismas nurodydamas, jog nuobauda yra galiojanti, suklydo. Iš minėto registro išrašo matyti, jog paskirta bauda dar 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sumokėta. Todėl laikoma, kad ši nuobauda negaliojanti. Pirmosios instancijos teismas bei Institucija įvertino ir tai, kad nustatytos dvi P. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi į minėtas aplinkybes jau atsižvelgta individualizuojant nuobaudą, jas vertinti pakartotinai ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo.
16. Tai, kad P. A. negalėjimas vairuoti apsunkins galimybę laisvai judėti, nes jis pensininkas, o teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į parduotuvę, kaimą ar į kapus taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).
17. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Jis žinodamas, kad vartojo alkoholį, pats pasirinko vairuoti automobilį. Todėl kilę pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Specialiosios teisės atėmimo metu jis gali prašyti artimųjų pagalbos, naudotis viešuoju transportu, kadangi gyvena Kauno mieste, kur yra išvystytas viešasis transportas.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
19. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.