Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), 17 kartų teistas, paskutiniai teistumai:

2018-08-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 52 MGL, t. y. 1 958,32 Eur dydžio bauda;

2018-11-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 52 MGL , t. y. 1 958,32 Eur dydžio bauda;

2022-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui ir 52 MGL, t. y. 1 958,32 Eur dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2023 m. rugsėjo 19 d.;

2024-03-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2024-04-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: 1) gydytis priklausomybę alkoholiui; 2) dirbti, netekus darbo – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2024-06-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi subendrinti 2024-03-28 ir 2024-04-17 nuosprendžiai, subendrinta bausmė - 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant, įpareigojant 1) gydytis priklausomybę alkoholiui; 2) dirbti, netekus darbo – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu būdamas svečiuose jis vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko gavęs transporto priemonės „Seat Toledo“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkės O., pavardės neatsimena, leidimą nutarė nuvažiuoti su minėtu automobiliu į parduotuvė nusipirkti cigarečių. Jam bevažiuojant automobiliu bei sustojus prie (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priėję policijos pareigūnai, kuriems paklausius jis prisipažino vartojęs alkoholį. Pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė virš 2,00 promilių girtumą. Su alkotesterio rodmenimis jis sutiko, savo veiksmų nepateisina ir dėl jų gailisi, pasielgė neatsakingai. Sutinka su byloje sutrumpintu įrodymu atlikimu.

Kadangi kaltinamasis V. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 įtariamajam V. A. 202-01-05 17.18 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, 2025-01-05 17.40 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 44-45).

Įtariamajam V. A. neblaivumas nustatytas alkotesteriu "Alcotest 7510", prietaiso Nr. ARKB-0306, patikros sertifikatas Nr. 2200378 išduotas 2024-11-18, galioja iki 2025-05-18 (tomas 1, b. l. 43).

VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad automobilio „SEAT TOLEDO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2040 eurų, (tomas 1, b. l. 40).

AB „Regitra" duomenimis automobilio „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra O. A., (tomas 1, b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,84 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą esant neblaiviai vairuoti transporto priemonę. Kadangi V. A. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

V. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis V. A. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už analogiškus nusikaltimus, paskutinį kartą 2024-04-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų) ir V. A. pripažintina recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. A. ankščiau teistas 17 kartų (tomas 1, b. l. 105-125), kelis kartus teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, dirbantis (tomas 1, b. l. 91), vedęs, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos (tomas 1, b. l. 94-103). Duomenų apie V. A. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad V. A. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Pažymėtiną, kad kaltinamajam ankstesniais teismo 2024-03-28 ir 2024-04-17 nuosprendžiais buvos skirtos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau V. A. teigiamų išvadų nepadarė ir vėl įvykdė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje V. A. nurodė, kad jo atžvilgiu 2025 m. kovo mėn. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Nors kaltinamasis prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. A. skiriant švelnesnes bausmes (baudą ar areštą). Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, vedęs, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vien šių aplinkybių nepakanka skirti švelnesnę bausmę, juolab ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą taikant BK 75 str. 2 d. nuostatą atidedant 2 metams su įpareigojimais, tačiau ji savo tikslų nepasiekė, nes V. A. vėl nusikalto. Taigi neabejotina, kad V. A. baudos ar arešto bausmė bus neefektyvi priemonė reaguojant į kaltinamojo nusikalstamą elgesį.

Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. A. skiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nutartis, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti skirtingais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes BK 64 straipsnio tvarka.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nutartimi bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „SEAT TOLEDO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. A. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore antru pūtimu yra 1,84 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamajam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas pakankamai daug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dieną (piko metu, kai žmonės grįžta iš darbų) Vilniaus miesto ribose – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur eismas gali būti ir intensyvesnis. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (alų) vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad V. A. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai didina V. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į V. A. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ne kartą anksčiau teistas už vairavimą neblaiviam, jam buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. V. A. taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tokios teisės (ANK 424 straipsnio 3 dalis), administracinė nuobauda galioja. Tai itin neigiamai apibūdina V. A. asmenybę, kaip linkusi piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 (penkeriems) metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. sausio 20 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju V. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – O. A. (tomas 1, b. l. 37). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – O. A., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „SEAT TOLEDO", 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2 040 Eur (tomas 1, b. l. 40), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 040 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. V. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi V. A. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (tomas 1, b. l. 91). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 040 Eur) išieškojimas iš V. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. A. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 2 040 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. dirbantis, todėl, teismo vertinimu, įvertinus automobilio vertės dydį bei siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą V. A. savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas dvidešimčiai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Pažymėtina ir tai, kad V. A. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (tomas 1, b. l. 68-69). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Automobilis „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas savininkei O. A. (tomas 1, b. l. 37).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, BPK 140 str. numatyta tvarka V. A. laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. A., recidyvistu.

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo nutartimi bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo V. A. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Paskirti V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „SEAT TOLEDO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) – valstybės naudai.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti V. A., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-937-818/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.