- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- 2YT-8561-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04055-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Eduardas Sergėjevas, A. V., A. R., A. K., M. E. R., J. V., A. V., T. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. V. pateikė skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolio 2024 m. vasario 9 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-190-3374 ir 2024 m. vasario 23 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-24-190-4370.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis gavo antstolio 2024 m. vasario 9 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolis konstatavo kad: 1) vykdymo proceso metu antstolis areštavo nekilnojamąjį turtą – sargo namelį, buitines patalpas, tepalų sandėlį, sandėlį, inertinių medžiagų sandėlį, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) šis turtas buvo įvertintas 174 470 Eur suma ir buvo paskelbtos šio turto pirmosios varžytynės, kurios neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis; 3) būtina nustatyti naują šio turto rinkos vertę, todėl turto vertintoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Negrita“ įpareigojama per 10 darbo dienų pateikti antstoliui vertintojo išvadą dėl šio turto vertės. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nepasibaigus ankstesnio patvarkymo apskundimo terminui, pareiškėjas 2024 m. vasario 23 d. gavo patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo antstolis, vadovaudamasis UAB „Negrita“ ir UAB „ideArt“ vertintojų pateiktomis išvadomis, nustatė ginčo turto rinkos vertę – 137 200 Eur, taip pat nustatė naują vykdymo procese areštuoto žemės sklypo rinkos vertę – 8 700 Eur, bei nusprendė paskelbti minėto turto pirmąsias varžytynes.
3. Pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtais patvarkymais. Anot jo, antstolis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo turto kaina pasikeitė. Pareiškėjo manymu, antstolis siekia nuvertinti ginčo turtą, kad jį būtų galima kuo greičiau parduoti, o tokie antstolio veiksmai prieštarauja tiek skolininkų, tiek išieškotojo interesams. Pareiškėjas reiškia abejones turto vertintojos UAB „Negrita“ kompetencija, nes vertintoja šiuo atveju netaikė lyginamojo metodo, nustatydama ginčo pastatų rinkos vertę, o taikė išlaidų kaštų metodą. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad nuo pirmojo atlikto vertinimo Druskininkų savivaldybės teritorijoje neįvyko naujų pirkimo-pardavimo sandorių, pagal kuriuos būtų galima teigti, jog ginčo turto vertė pakito. Pareiškėjas nurodo, kad pateiktoje UAB „ideArt“ konsultacinėje išvadoje nėra pagrindžiama kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti lyginamieji objektai ginčo žemės sklypo rinko vertei nustatyti, taip pat išvadoje neatsižvelgta į tai, kad ginčo žemės sklypas yra apsodintas medžiais.
4. Antstolį Eduardą Sergėjevą pavaduojanti antstolė Brigita Palavinskienė 2024 m. kovo 7 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolė nurodo, kad ginčo nekilnojamajam turtui (šios nutarties 2 punkte nurodytiems pastatams ir žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) vykdymo procese parduoti buvo skelbiamos varžytynės; tiek pirmosios, tiek antrosios šio turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis; išieškotojas (suinteresuotas asmuo T. R.) atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą. Kadangi ginčo turtas nebuvo patrauklus įsigyti nei vienam varžytynių dalyviui, antstoliui buvo būtina nustatyti naują ginčo turto vertę, todėl antstolis priėmė skundžiamus patvarkymus. Antstolė akcentuoja, kad antrose ginčo turto varžytynėse turtas buvo parduodamas už pradinę 104 682 Eur kainą, o vadovaujantis nauja šio turto nustatyta verte, jis bus parduodamas naujai skelbiamose pirmose varžytynėse už pradinę 109 670 Eur kainą, todėl antstolei nėra suprantami pareiškėjo teiginiai esą antstolis Eduardas Sergėjevas savo veiksmais pažeidžia vykdymo proceso dalyvių interesus. Taip pat antstolė nurodo, kad antstolio pareiga yra nustatyti ne kuo aukštesnę, o realią ginčo turto kainą, nes priešingu atveju ginčo turto nepavyks realizuoti, o jo nerealizavus nepavyks išieškoti įsiskolinimo. Antstolė pažymi, kad pareiškėjas nėra aktyvus vykdymo procese, t. y. jis nesiūlė savo pirkėjo ginčo turtui įsigyti, nepateikė jo užsakymu atlikto ginčo turto vertės nustatymo dokumento, neprašė skirti byloje pakartotinę ekspertizę, o apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 3 d. 9.10 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. kovo 13 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo T. R. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
8. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) nurodo, kad jis ir skolininkai R. V., A. V., A. R., A. K., M. E. R., J. V., A. V. sudarė tris paskolos sutartis: 1) 2014 m. kovo 21 d., pagal kurią kreditorius paskolino skolininkams 28 862 Eur sumą; 2) 2014 m. kovo 24 d., pagal kurią kreditorius paskolino skolininkams 176 772,01 Eur sumą; 3) 2014 m. liepos 11 d., pagal kurią kreditorius paskolino skolininkams 237 812,13 Eur sumą. Visas sumas su palūkanomis skolininkai turėjo grąžinti per vienerius metus nuo kiekvienos sutarties sudarymo, tačiau šių įsipareigojimų skolininkai neįvykdė, nors kreditorius geranoriškai du kartus pratęsinėjo paskolų gražinimo terminus. Išieškotojas paaiškina, kad skolininkams nevykdant paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, jis kreipėsi į notarę, kuri išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1103 ir Nr. 1106 dėl bendros 336 703,43 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų už suteiktą paskolą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo sutartu terminu negrąžintos skolos sumos išieškojimo. Išieškotojas aiškina, kad šių vykdomųjų raštų pagrindu antstolis Eduardas Sergėjevas užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0190/23/00384 ir 0190/23/00378 dėl skolų išieškojimo iš anksčiau nurodytų skolininkų. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vykdymo proceso metu buvo areštuotas ir įkainotas ginčo turtas, tačiau jo nepavyko parduoti nei pirmose, nei antrose varžytynėse, nes neatsirado norinčių šį turtą įsigyti. Dėl šių aplinkybių antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl nustatytos ginčo turto vertės, todėl antstolis pagrįstai priėmė skundžiamus patvarkymus.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas R. V. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės atkartojo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytą poziciją, pakartotinai nurodydamas, jog antstolis netinkamai įvertino ginčo turtą, siekdamas kuo greičiau jį realizuoti. Pareiškėjas papildomai suformulavo prašymą įpareigoti antstolį atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą rinkos vertei nustatyti.
Atsiliepimas
10. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Eduardas Sergėjevas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0190/23/00378 pagal 2023 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės G. Z.-Ž. vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1103; išieškotojas T. R., išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą) – 337 114,39 Eur skolos, 8 ir 5 procentų metinių palūkanų, skolininkai: A. V., A. R., A. K., R. V., išieškotojas T. R., įkaito davėja M. E. R.. Taip pat antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0190/23/00384 pagal 2023 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės G. Z.-Ž. vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1106; išieškojimas – 337 114,39 Eur skolos, 8 ir 5 procentų metinių palūkanų; skolininkai: A. V., A. R., A. K., R. V.; išieškotojas T. R., įkaito davėjai A. V., J. V.. Vykdomosiose bylose yra išieškoma iš nekilnojamojo turto: pastato – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – buitinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tepalų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – inertinių medžiagų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat išieškoma iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
13. Antstolis 2023 m. birželio 14 d. patvarkymu paskyrė ginčo pastatų ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Negrita“. Turto vertintojai 2023 m. liepos 28 d. pateikė turto vertinimo ataskaitą, antstolis 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės išvados, kuriame nurodė, kad ekspertizės akte Nr. 23-07-28A ekspertas nustatė, kad 2023 m. birželio 21 d. turto vertė yra: 1) pastato – sargo namelio 5 770 Eur; 2) pastato – buitinių patalpų 33 000 Eur; 3) pastato – tepalų sandėlio 16 900 Eur; pastato – sandėlio 72 300 Eur; pastato – inertinių medžiagų sandėlio 46 500 Eur. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatė, kad areštuotų ginčo pastatų vertė yra 174 470 Eur. 2023 m. rugsėjo 26 d. antstolis priėmė patvarkymą parduoti ginčo turtą (išskyrus žemės sklypą) iš pirmųjų varžytynių, o 2023 m. lapkričio 6 d. – patvarkymą parduoti ginčo žemės sklypą ir kitus skolininkams bei įkaito davėjams priklausančius žemės sklypus iš pirmųjų varžytynių.
14. 2023 m. spalio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių bei siūlymo paimti neparduotą iš varžytynių turtą, kuriame nurodė, kad ginčo pastatų varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, taip pat pasiūlė išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą turtą. Išieškotojui atsisakius perimti ginčo pastatus, antstolis 2023 m. lapkričio 6 d. priėmė patvarkymą dėl ginčo pastatų pardavimo iš antrųjų varžytynių. Antrosios ginčo pastatų varžytynės neįvyko dėl analogiškos priežasties (nebuvo dalyvaujančių asmenų), todėl antstolis 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių bei siūlymo paimti neparduotą iš varžytynių turtą, tačiau išieškotojas pakartotinai atsisakė perimti ginčo pastatus. Antstolis taip pat skelbė ginčo žemės sklypo pirmąsias ir antrąsias varžytynes (Nr. 253192 ir Nr. 257046), tačiau ginčo žemės sklypą pageidaujančių įsigyti asmenų taip pat neatsirado.
Žemesnės instancijos teismas
15. Esant šioms aplinkybėms, antstolis 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo, kuriais, atitinkamai, pavedė turto vertintojai UAB „ideArt“ per 10 darbo dienų pateikti išvadą dėl ginčo žemės sklypo vertės, o UAB „Negrita“ – per 10 darbo dienų pateikti išvadą dėl ginčo pastatų vertės. 2024 m. vasario 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo, vadovaudamasis nekilnojamojo turto vertintojų UAB „ideArt“ ir UAB „Negrita“ pateiktomis išvadomis, nustatė, kad ginčo pastatų turto vertė yra 137 200 Eur, o ginčo žemės sklypo – 8 700 Eur.
16. Pareiškėjas ginčija antstolio patvarkymus, priimtus 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 d. vasario 23 d. Iš esmės pareiškėjas nesutinka su antstolio nustatyta ginčo turto vertė ir mano, kad šis turtas buvo antstolio nepagrįstai nuvertintas.
17. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
18. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
19. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Nustatant konkretaus pastato kainą atsižvelgiama į jo būklę, plotą, pastatymo metus, pastato buvimą vietą ir kitus rodiklius.
20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta ginčo turto verte grindžia iš esmės deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tikroji ginčo turto vertė yra didesnė, nei antstolis nustatė skundžiamuose patvarkymuose, t. y. nepateikė kitų kompetentingų asmenų parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų ar pan. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu esą ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas yra užsodintas medžiais, kelia jo vertę. Šis pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjo argumentai dėl galimai netinkamai parinkto ginčo turto vertės nustatymo metodo, parinktų lyginamųjų objektų tinkamumo, pardavimo sandorių nebuvimo vertinamuoju laikotarpiu taip pat išreiškia tik asmeninę pareiškėjo nuomonę, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai (kitų kvalifikuotų asmenų pateiktos išvados), patvirtinantys, kad ginčo turto perkainojimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
23. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nustato tik pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą, o varžytynes laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią turto kainą, taigi, tikrąją turto kainą nulemia jo paklausa. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
24. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan.
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir antrosios ginčo turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Minėta aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad pradinė nustatyta ginčo turto vertė neatitiko rinkos kainos, nes tokia verte įkainotas ginčo turtas nebuvo paklausus rinkoje, todėl antstolis pagrįstai, pasitelkdamas kvalifikuotus turto vertinimo ekspertus/specialistus, ginčo turtą perkainojo, kurios vertės pareiškėjas nenuginčijo (atitinkamai nėra pagrindo ir įpareigoti antstolio skirti pakartotinį ginčo turto vertinimą). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ne pirmą kartą kvestionuoja antstolio atliktus ginčo turto vertinimus, tačiau visi pareiškėjo skundai (įskaitant ir prašymus dėl papildomų/pakartotinių vertinimų skyrimo) buvo atmesti (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2YT-19286-1019/2023, Nr. 2YT-21120-1200/2023).
26. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
27. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Eduardas Sergėjevas nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. V. skundo dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.