- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 1-112-417/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20381-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- S., A., R. D.
- Kategorijos
- 1.2.6.1.2.1Neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas (BK 146 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, faktinės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. A. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens sveikatai, laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje, t. y. 2018-04-29, apie 16 val., namie, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su savo sugyventine V. D., užlaužė pastarajai ranką, paguldė ant grindų, prispaudė V. D. su koja ir virve surišo jai rankas bei kojas. Taip surištą V. D. laikė apie 3 valandas, nors V. D. šaukėsi pagalbos. V. D. buvo padaryti šie sužalojimai: juostų pavidalo poodinės kraujosruvos abiejų dilbių vidurinio-apatinio trečdalio riboje ir blauzdų apatiniame trečdalyje, būdingos surišimui virve, odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos nugaros apatinės dalies kairėje pusėje. Taip smurtaudamas ir neteisėtai atimdamas laisvę, R. A. padarė savo šeimos narei – sugyventinei V. D. – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2018-04-29, nuo 16 val. iki 19 val., prie namo (duomenys neskelbtini), ir namo viduje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smūgiavo kumščiais į galvą sugyventinei V. D. ir smurtavo prieš ją, laikydamas, spausdamas rankas bei kojas, dėl to V. D. buvo padaryti daugybiniai galvos ir kūno nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai. Taip pat V. D. padarytas galvos sumušimas su povoratinklinėmis galvos smegenų kraujosruvomis ir dviejų šonkaulių lūžimas, kurie vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip R. A. nesunkiai sužalojo sugyventinę V. D..
Taip pat R. A. nužudė savo šeimos narį, t. y. 2018-04-29, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo, kieme, tarpusavio konflikto metu tarp jo ir V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs virvę apsuko V. D. kaklą ir smaugė, dėl to nuo mechaninės asfiksijos pastaroji mirė įvykio vietoje. Po to jis ją nutempė į šalimais esantį karjerą ir ten įmetęs į vandenį paliko. Taip R. A. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę V. D..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Kaltinamasis R. A. dėl inkriminuotų jam nusikaltimų iš esmės savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su V. D. susipažino prieš 8–9 metus, gyventi kartu pradėjo prieš 3–4 metus. Teigia, kad nužudyti jos nenorėjo, tai atsitiko netyčia. Nurodo, kad 2018 m. balandžio 28 d. ryte 9 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) bei atvažiavo pas V. D. į kaimą, atsivežė 8 „bambukus“ po 1 l „Tėviškės“ alaus 7,5 procentų ir maisto. Tą dieną gėrė ir dirbo. Sekmadienį vėl gėrė alų, dirbo. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) ir nupirko dar 5 butelius alaus. Po pietų prasidėjo konfliktas, nukentėjusioji pradėjo daužyti ir mėtyti indus, trenkė jam su pagaliu per stuburą. Tada virtuvėje jis užlaužė V. D. ranką, paguldė ant grindų, prispaudė su koja, surišo rankas ir kojas „kitkiniu šniūru“, ji šaukėsi pagalbos. Parodo, kad šaukė kokias 5 min., po to nusiramino. Neneigia, kad nukentėjusioji buvo surišta apie 3 valandas. Teigia, kad kai ją paleido, jie vėl draugiškai išgėrė alaus, o V. D. apsvaigusi vėl pradėjo kelti triukšmą, trenkė jam su dešinės rankos delnu per skruostą bei lauke su pagaliu trenkė per stuburą ir nubėgo pušyno link. Nurodo, kad ją pasivijo prie pušyno, pastūmė į priekį, ji nuvirto ant pilvo veidu į apačią, tada iš nugaros virvę užmetė per kaklą bei nekryžiuojant rankų tempė. Praėjus kelioms minutėms, jos balsas pasikeitė, po to pradėjo gargaliuoti, tad ją apvertė, pradėjo eiti putos iš burnos, jas nuvalė, nukentėjusioji nekvėpavo. Teigia, kad apie 10 min. bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, spausti šonkaulius žemiau krūtinės, bandė gaivinti, bet kūnas pradėjo stingti. Po to pasimetęs, nuvilko jos kūną į karjerą ir paliko, įmetęs ją į ekskavatoriaus iškastą duobę, kurioje buvo vandens. Aiškina, kad kūnas nenuskendo. Po to parėjo namo, virvę numetė į krūvą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą vakarą ir kitą dieną Z. P. skambino į V. D. telefoną ir jis pasakė, kad nekentėjusioji dar negrįžo. Nurodo, kad iš nukentėjusiosios telefono skambino 112 (skubios pagalbos numeris) ir sakė, kad karjere yra skenduolis, telefono kortelę išėmė, kad nesusektų.
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. A. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė, kur ir kaip padarė inkriminuotas veikas (t. 2, b. l. 61–70).
Liudytoja Z. P. parodė, kad V. D. yra jos kaimynė. Nurodė, kad 2018-04-29 ryte pas ją į namus atėjo V. D. bei pasiėmė šieno ir susitarė su ja vėliau susitikti. Pastaroji jai sakė, kad paskambins, bet taip ir nebepaskambino ir nebeatėjo. Aiškina, kad pavakary važiavo pro šalį, kaltinamojo klausė, kur V. D., ir šis atsakė, kad nėra namuose ir jis nežinąs, kur ji yra. Vėliau skambino nukentėjusiajai, R. A. atsiliepė bei atsakė, kad negrįžo ir nežino, kur ji yra. Parodo, kad pirmadienį ryte pasiteiravo, kur V. D., kaltinamasis atsakė, kad dar negrįžo ir nežino, kur ji. Teigia, kad po pietų, pirmadienį, vėl skambino, tačiau nukentėjusiosios telefonas buvo išjungtas. Po to nuvažiavo su kaimynu pas R. A. į (duomenys neskelbtini) ir rado jį miegantį. Tada paklausė, kur V., jis atsakė, kad nieko nežino. Klausė, kodėl jis pasiėmė jos telefoną, kaltinamasis nieko jai neatsakė. Klausė, gal žino vietas, kur ji galėtų būti, atsakė, jog žino, kur gyvena jos giminaitė. Tada jie nuvažiavo pas giminaitę, klausė, ar V. buvo, ši atsakė, kad nebuvo. Aiškina, jog antradienį jai pasidarė visai neramu, todėl nuėjo į V. namus, tačiau ten nieko nebuvo. Po to paskambino dar į V. telefoną, jis buvo išjungtas. Vėliau paskambino jos giminaičiams ir pasakė, jog niekad nebūdavo, kad ji negrįžtų namo. Teigia, kad matė kaltinamąjį smurtavus prieš nukentėjusiąją. Be to, jai girdint kaltinamasis pasakė, kad ją nužudys ir karjere užkas.
Nukentėjusysis S. D. parodė, kad yra V. D. tėvas, tačiau apie nužudymo aplinkybes nieko papasakoti negalėjo, prašo priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad sesers sugyventinis R. A. jai grasino „pakasimu karjere“, sesuo sakė, kad jis prieš ją smurtauja. Prašo priteisti 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis R. D. parodė, kad sesers nužudymo aplinkybių nežino. Prašo priteisti 6000 Eur neturtinei žalai bei 932,80 Eur turtinei žalai atlyginti.
Liudytoja V. D. parodė, kad V. D. yra jos vyro sesuo, 2018-05-01 jai paskambino V.kaimynė Z. P. ir pasakė, kad nuo 2018-04-28 V. yra dingusi.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog 2018-05-02 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje yra karjeras su nedideliu įėjimu į jį. Duobėje esančiame vandens telkinyje vandenyje prie kranto aptiktas gulintis lavonas. Šlaito paviršiuje prieš lavoną matomos slydimo žymės link vandens. Lavonas guli ant nugaros, kūnas nuo sėdmenų iki galvos yra iš dalies paniręs į vandenį. Ištraukus kūną iš vandens ir tęsiant jo detalesnę apžiūrą nustatyta, kad lavonas yra moteriškos lyties, ant kūno matomi sužalojimai. Taip pat apžiūrėta V. D. sodyba, joje esantys objektai ir daiktai (t. 1, b. l. 21–54).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus Bendro pagalbos centro pateiktą kompaktinį diską, kuriame įrašyti telefoniniai pokalbiai, buvo surašyta stenograma, iš kurios matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino neprisistatęs vyras, jo telefonas buvo be įdėtos SIM kortelės, jis pranešė apie karjere esantį negyvą asmenį (t. 1, b. l. 187–199).
Asmens apžiūros metu ant R. A. kūno jokių sužalojimo žymių neaptikta (t. 2, b. l. 92–98).
2018-05-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 229/2018(03) konstatuota, kad V. D. mirė nuo pasmaugimo kilpa. Taip pat be stranguliacinės vagos kakle, kraujosruvų liežuvio šaknyje ir kaklo minkštuosiuose audiniuose, tai atsirado veržiant kaklą kilpai, dar rasti kiti sužalojimai: kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktos kairėje pusėje ir dešiniojo smilkinio raumens srityje, židininės povoratinklinės kraujosruvos galvos smegenų dešinės kaktinės ir smilkininės skilčių bei kairės momeninės skilties srityje bei poodinė dešinio žando kraujosruva. Liemens ir galūnių sužalojimai: kraujosruvos krūtinės ląstos dešiniojo didžiojo raumens srityje ir kairės pusės raumenyse prie pažasties duobės, kairės pusės IV, V šonkaulių lūžimai, odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos nugaros apatinės dalies kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame paviršiuje, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje bei kairės šlaunies šoninio paviršiaus odos nubrozdinimas; nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos plaštakų nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame bei šoniniame paviršiuje; skersų lygiagrečių juostų pavidalo poodinės kraujosruvos ant abiejų dilbių vidurio-apatinio trečdalio ribos ir blauzdų apatiniame trečdalyje. Rasti sužalojimai rodo, kad moteris prieš mirtį buvo mušama, surišta, pasmaugta. Po mirties kūnas vilktas ir iš dalies panardintas vandenyje (t. 1, b. l. 60–78).
Kaltinamojo R. A. veika kvalifikuotina pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens sveikatai, laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje, t. y. jis tarpusavio konflikto metu su savo sugyventine V. D. užlaužė pastarajai ranką, paguldė ant grindų, prispaudė V. D. su koja ir virve surišo jai rankas bei kojas bei surištą laikė apie 3 valandas, smurtaudamas ir neteisėtai atimdamas laisvę padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, jis konflikto metu smūgiavo kumščiais į galvą sugyventinei V. D. ir smurtavo prieš ją, laikant, spaudžiant rankas bei kojas, dėl to V. D. buvo padaryti daugybiniai galvos ir kūno nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai. Taip pat V. D. padarytas galvos sumušimas su povoratinklinėmis galvos smegenų kraujosruvomis ir dviejų šonkaulių lūžimas, kurie vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip R. A. nesunkiai sužalojo sugyventinę V. D.. Taip pat jis tyčia nužudė savo šeimos narį, t. y. tarpusavio konflikto metu, paėmęs virvę, apsuko V. D. kaklą ir smaugė, dėl to nuo mechaninės asfiksijos pastaroji mirė įvykio vietoje.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.
Kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam R. A., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis R. A. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – bei du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, jog jis 22 kartus baustas administracine tvarka, yra priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir vienai lengvinančiai aplinkybei skirtinos mažesnės už vidurkį sankcijoje numatytų už padarytus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms.
Tenkintinas pareikštas nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo R. A. tyčinių nusikalstamų veiksmų jam buvo padaryta turtinė žala. Nukentėjusysis pateikė kvitą apie 932,80 Eur sumokėjimą už laidotuves. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Apygardos teismas neabejoja, jog nukentėjusieji S., A. ir R. D. vis dėlto patyrė dvasinius išgyvenimus, sužinoję apie dukros, sesers netektį, ir natūralu, jog nepaisant to, kad su V. D. nebuvo bendraujama taip artimai, kaip šiuo metu bando įrodyti nukentėjusieji, dvasinį skausmą jiems teko išgyventi ir patirti. Tačiau, apygardos teismo nuomone, vargu ar galima tikėti nukentėjusiųjų deklaruojama itin didelė širdgėla įvertinus tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad santykiai su nukentėjusiąja nebuvo itin artimi, nes pastaroji girtaudavo, daugiau kaip 8 metus nebuvo pas juos atvykusi, nukentėjusieji pas V. D. taip pat retai lankėsi. Tai parodo, kad įvertinta patirta neturtinė žala atitinkamai 20000 Eur, 30000 Eur ir 6000 Eur nėra adekvati patirtam dvasiniam sukrėtimui. Tačiau teismas pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Darkart pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.
Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog kaltinamasis R. A. piniginių lėšų bei turto neturi, todėl realių galimybių atlyginti teismo prašomas sumas neturtinei žalai nėra. Todėl įvertinęs aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas sumažina nukentėjusiems prašomų neturtinių žalų atlyginimą atitinkamai S. D. iki 5000 Eur, A. ir R. D. po 3000 Eur ir šios sumos aiškiai yra atitinkančios Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir žmonių gyvenimo lygį, todėl tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas neprieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Iš įvykio vietos paimti rūbai sunaikintini, skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, saugomos Tauragės AVPK, bei skaitmeninės laikmenos su įvykio vietos apžiūra, BPC pateiktais įrašais, parduotuvės vaizdo įrašais sunaikintinos pasibaigus kasacinio apskundimo terminui.
Iš kaltinamojo priteistinos priskaičiuotos kelionės išlaidos – 75,91 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal BK 146 straipsnio 2 dalį vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį devyniems mėnesiams laisvės atėmimo;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvejiems metams laisvės atėmimo;
pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvylikai metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu bausmes subendrinti ir nustatyti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų, atliekant ją pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo nuo 2018-05-02 iki 2018-09-13 laiką.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti suėmimą.
Priteisti iš Rimo A. R. D. 932,80 Eur turtinei žalai atlyginti, 5000 Eur S. D., A. ir R. D. po 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 75,91 Eur teismo išlaidų valstybei.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2018-07-02 nutarimu R. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į visų rūšių turtą, iki civilinių ieškinių įvykdymo palikti.
Daiktinius įrodymus – rūbus, saugomus Tauragės AVPK, – sunaikinti. Skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, saugomus Tauragės AVPK (kvito Nr. 064035), bei skaitmenines laikmenas su įvykio vietos apžiūra, BPC pateiktais įrašais, parduotuvės vaizdo įrašais sunaikinti pasibaigus kasacinio apskundimo terminui.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.