- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- A6.-297-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00448-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. G.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Pranas Švedas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. G., jo atstovui advokatui Pranui Švedui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Tomui Baranauskui (nuotoliniu būdu),
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. G., laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 21 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. gruodžio 23 d. P. G. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. VMI 2021 m. gruodžio 23 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
P. G. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Mokestinė nepriemoka nustatyta atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą. Dėl mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių vyko mokestinis ginčas, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1777-438/2019. Pareiškime taip pat nurodyta, kad atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi, iš viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2021 m. buvo nuolat bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. VMI teigimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką yra / buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia šios aplinkybės: nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto neturi; pagal VĮ „Regitra“ duomenis, bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra; paskutiniame bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse už 2019 metus (vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė) iš viso turto vertė nurodyta 1 058 199,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 193 829,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 24 800,00 Eur pajamų, uždirbo 12 447,00 Eur grynojo pelno. Bendrovė VMI buvo pateikusi 2021 metų pirmo ketvirčio balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose iš viso turto vertė nurodyta 1 023 530,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 197 232,00 Eur, pajamos sudarė 2310,00 Eur, patirta 12 288,00 Eur grynojo nuostolio. Bendrovės turtą sudaro debitorinė skola pagal bendrovės vadovui ir akcininkui P. G. suteiktas paskolas, kurių mokėjimo terminas yra 2050 m. birželio 30 d.
Pareiškime pažymima, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. VMI manymu, P. G. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2019 m. liepos 18 d., kuomet baigėsi mokestinis ginčas.
Šalies argumentai
Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė Juridinių asmenų registro finansinės atskaitomybės duomenis yra pateikusi tik už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė nėra pateikusi aktualaus laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka nėra išieškota, atsakovė neatsiskaito su ieškove gana ilgą laiką (neskaitant patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių, nuo 2020 m. birželio 30 d.). Be to, nors 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. balanse ir nurodyta, jog atsakovė turi turto, tačiau, kaip jau minėta, turimas turtas kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog bendrovės vadovui ir akcininkui suteikta 931 757 Eur paskola, kurios grąžinimo terminas numatytas net 2050 m. birželio 30 d., pagal teismų praktiką įmonė nedisponuoja debitorinėmis skolomis. Nutartyje pažymėtina ir tai, jog sunkią įmonės finansinę padėtį pagrindžia ir ieškovės pateiktas į bylą atsakovės atstovo 2021 m. spalio 26 d. el. laiškas, kuriame nurodoma, jog nepavyko priimti sprendimo dėl bendrovės mokumo atstatydinimo didinant įstatinį kapitalą ir ieškovei pateiktas siūlymas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka. Taigi neatsižvelgiant į tai, jog įmonės balanse ir nurodytas turimas didelės vertės turtas (1 023 530,00 Eur), bendrovė pagal pelno (nuostolių) ataskaitą 2019 m. uždirbo 12 447 Eur pajamų, o įsipareigojimai ieškovei (189 397,92 Eur) palyginti su turimu turtu formaliai nelaikytini dideliais, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, išieškoti nepriemokos nepavyksta, atsakovė geranoriškai su ieškove neatsiskaito. Dėl šios priežasties sprendžiama, jog atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę (arba šioje byloje nustatytą) turimo turto vertę. Teismas konstatavo, jog vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), todėl iškėlė bankroto bylą (1 t., b. l. 66–68).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga VMI 735 Eur PVM mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio 189 038,82 Eur, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, bauda ir delspinigiai (1 t., b. l. 5, 25).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolėse užfiksuotos mokestinės prievolės mokestiniu laikotarpiu: 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. gruodžio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų teikime užfiksuotas laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktos balanso, pelno, pelno (nuostolių) ataskaitos, taip pat laikotarpio 2021 m. sausio–kovo mėn. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos (1 t., b. l. 27–30).
VĮ „Registrų centras“ išraše užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos patalpos/buto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30 antra pusė).
VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra automobilio Citroen savininkė (1 t., b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad P. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad P. G. nuo 2003 m. sausio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šios bendrovės vadovas (b. l. 7). P. G. teismo posėdžio metu teigė, kad jau apie 20 metų yra įmonės vadovas. Skolas jie pripažįsta, iki bankroto paskelbimo dirbo pagal savo galimybes ir savo sveikatos būseną. P. G. manymu, nereikėjo iškelti bankroto bylos, nes mokesčius mokėjo ir paslaugas teikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-898/2021 kopiją, iš kurios matyti, kad P. G. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų šešiems mėnesiams (1 t., b. l. 195–201). Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. 1S-281-579/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį. Taigi ši apygardos teismo nutartis neįsiteisėjo, vadinasi, P. G. ir toliau ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, t. y. jo, kaip vadovo, įgaliojimai nebuvo sustabdyti ir jis turėjo visas galimybes priimti sprendimus dėl bendrovės tolimesnio likimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-898/2021 neturi reikšmės sprendžiant dėl P. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1407-602/2022 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 66–68). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1407-602/2022 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro finansinės atskaitomybės duomenis yra pateikusi tik už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė nėra pateikusi aktualaus laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka nėra išieškota, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito su VMI gana ilgą laiką. Minėtame balanse nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi turto, tačiau turimas turtas kelia pagrįstų abejonių. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės vadovui ir akcininkui suteikta 931 757 Eur paskola. Be to, sunkią įmonės finansinę padėtį pagrindžia ir ieškovės pateiktas į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo 2021 m. spalio 26 d. el. laiškas, kuriame nurodoma, jog nepavyko priimti sprendimo dėl bendrovės mokumo atstatydinimo didinant įstatinį kapitalą ir ieškovei pateiktas siūlymas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka. Taigi išieškoti nepriemokos nepavyksta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai su VMI neatsiskaito. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę (arba šioje byloje nustatytą) turimo turto vertę. Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-1407-602/2022 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo) esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 23 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 189 635,60 Eur. Mokestinė nepriemoka nustatyta atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą. Dėl mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių vyko mokestinis ginčas, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1777-438/2019 (galutiniu ir neskundžiamu procesiniu sprendimu). Pareiškime taip pat nurodyta, kad atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi, viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2021 m. buvo nuolat bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto neturi; pagal VĮ „Regitra“ duomenis, bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra; paskutiniame bendrovės VĮ „Registrų centras“ pateiktame balanse už 2019 metus (vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė) viso turto vertė nurodyta 1 058 199,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 193 829,00 Eur. Bendrovės pateiktoje 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 24 800,00 Eur pajamų, uždirbo 12 447,00 Eur grynojo pelno. Bendrovė VMI buvo pateikusi 2021 metų pirmo ketvirčio balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose viso turto vertė nurodyta 1 023 530,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 197 232,00 Eur, pajamos sudarė 2310,00 Eur, patirta 12 288,00 Eur grynojo nuostolio. Bendrovės turtą sudaro debitorinė skola pagal bendrovės vadovui ir akcininkui P. G. suteiktas paskolas, kurių mokėjimo terminas yra 2050 m. birželio 30 d.
Teismas pažymi, kad, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse už 2019 metus nurodyta bendrovės turto vertė gana didelė – 1 058 199,00 Eur (1 t., b. l. 137). Kita vertus, nenustatyta, kad P. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ėmėsi kokių nors priemonių, kad bendrovė padengtų bent dalį įsiskolinimo VMI iš tokio turto, ar kad būtų kokios nors objektyvios kliūtys disponuotų tokiu turtu (pavyzdžiui, parduoti jį). Vien buhalteriškai apskaityto turto didesnė suma nei turimas įsiskolinimas VMI savaime nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai finansiškai pajėgi atsiskaityti su VMI, juolab bendrovė būtent tokio dydžio turtą ir turėjo (VMI savarankiškai neišieškojo skolos iš UAB (duomenys neskelbtini)“). Pastebėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse už 2020 metus nurodyta bendrovės turto vertė sumažėjo – buvo 1 033 737 Eur (1 t., b. l. 139).
Išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai finansiškai nebuvo pajėgi atsiskaityti su VMI, įrodo tai, kad: 1) nenustatyta, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. eA-1777-438/2019 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino įsiskolinimą VMI; 2) tarp bendrovės ir VMI buvo sudaryta 2020 m. balandžio 24 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-6668, kuria bendrovės skola – 142 775,19 Eur – buvo išdėstyta nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. kovo 25 d. (mokant kas mėnesį po 2000 ar vėliau daugiau eurų) (1 t., b. l. 108 – 110). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto negalėjo atsiskaityti su VMI. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo nors vieną įmoką (pirma įmoka turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gegužės 25 d., ji nebuvo sumokėta, taigi laikytina, kad nuo 2020 m. birželio mėn. P. G. suprato, kad bendrovė negali laiku atsiskaityti su VMI (tai rodo ir vėlesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveikimas, todėl turėjo imtis priemonių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei). Tai rodo, kad P. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesiėmė efektyvių veiksmų, kuriais būtų sumažintas įsiskolinimas VMI, ir neketino to daryti, kartu patvirtina, kad 2020 m. balandžio 24 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-6668 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo formalaus pobūdžio. Dėl minėtų priežasčių VMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-18376 nutraukė minėtą mokestinės paskolos sutartį (ji buvo pakeista 2020 m. gruodžio 17 d. sutartimi), taip pat tos pačios dienos sprendimu Nr. (23.24-08) 327-18406 neišdėstė mokestinės nepriemokos sumokėjimo (1 t., b. l. 179–180). Nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sumažinti bent dalies įsiskolinimo VMI sumokėdamas nors vieną įmoką. Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 infekcijos nebuvo paskelbta Lietuvos Respublikoje visą laiką (buvo daromi atitinkami ekstremalios padėties švelninimai), taip pat visą laiką nebuvo visiškai apribota galimybė teikti odontologijos paslaugas. Todėl nepripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ne nuo bendrovės priklausančių išorinių aplinkybių negalėjo atsiskaityti su VMI ar bent mažinti įsiskolinimą. Šiame kontekste pasakytina, kad VMI nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nuo 2015 m. realiai neatnaujino savo veiklos ir negauna reikšmingo dydžio pajamų (1 t., b. l. 167–168).
Taigi pripažintina, kad P. G. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti nepriemoką VMI ir nepateikė pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto. Vadinasi, būdamas susipažinęs su bendrovės finansiniais dokumentais, P. G. suvokė, kokia yra reali jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis. Akivaizdu, kad bendrovė neturėjo jokių realių galimybių atsiskaityti su VMI. Atitinkamai P. G. kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti juridinio asmens mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
P. G. atstovas bylą nagrinėjant teisme akcentavo, kad jo atstovaujamasis nesutiko su VMI skolos dalimi, kurią sudarė bauda, o galutinis šio ginčo išsprendimas buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-447-968/2022 (1 t., b. l. 111–119). Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą VMI sudarė ne tik 33 016,68 bauda, bet ir gyventojų pajamų ir pelno mokestis (bendra 110 977,56 Eur suma) ir 45 641,36 Eur delspinigių (2021 m. gruodžio 23 d. duomenimis) (1 t., b. l. 17 (antra pusė – 19), kurie minėtoje administracinėje byloje nebuvo ginčijami. Taigi, net ir vykstant teisminiam ginčui dėl VMI paskirtos baudos, kuri, beje, sudarė mažą įsiskolinimo VMI dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išliko pareiga padengti VMI likusį nemažą neginčijamą įsiskolinimą, tačiau, kaip minėta, bendrovė iš esmės nepadarė to. Tai taip pat rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių galimybių sumokėti net mažesnę VMI įsiskolinimo dalį. Atsižvelgiant į tai, ta aplinkybė, kad VMI kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo dar iki tol, kol nebuvo baigtas ginčas administracinėje byloje dėl VMI paskirtos baudos, neturi esminės reikšmės vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atsiskaityti su VMI ir pripažįstant, kad dar iki tol P. G. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.
P. G. atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad buvo ginčijamas mokestinės paskolos nutraukimas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, kurios sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 126–132). Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nepagrindžia, kad P. G. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad bendrovė sumokėjo bent vieną įmoką pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad, net ir nenutraukus mokestinės paskolos sutarties, bendrovė vykdytų sutartinius įsipareigojimus. Be to, vykstant ginčui dėl mokestinės sutarties nutraukimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę savo iniciatyva sumokėti kokią nors įsiskolinimo VMI dalį. Kita vertus, bendrovė nedarė to. Visa tai rodo, kad P. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas, visais įmanomais būdais bandė perkelti kuo vėlesniam laikui atsiskaitymą su VMI, nors bendrovė realiai neturėjo galimybių to padaryti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad visi ginčai baigėsi UAB (duomenys neskelbtini)“ nenaudai. Svarbu, be kita ko, kad net ir po šio ginčo iki pat VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių efektyvių veiksmų, kuriais remiantis būtų pagrindas manyti, kad bendrovė siekia atsiskaityti su VMI.
Tos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė, kad VMI sutiktų dėl bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka, taip pat P. G. 2021 m. gruodžio mėn.–2022 m. kovo mėn. sumokėjo mokesčius, priskaičiuotus bendrovei (1 t., b. l. 133 – 135), taip pat neįrodo, kad P. G. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad P. G. sumokėti mokesčiai VMI sudaro pagrindo teigti, kad buvo padengtas visas įsiskolinimas VMI, juolab dalis mokesčių sumokėta jau po VMI kreipimosi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ar Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1407-602/2022 priėmimo. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tam tikrą veiklą, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė realiai galėjo atsiskaityti su VMI. Be to, prašymas taikyti bendrovei bankroto procedūrą ne teismo tvarka netiesiogiai įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra finansiškai pajėgi atsiskaityti su VMI.
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad P. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Esant aptartai bendrovės finansinei situacijai, įsipareigojimams VMI, vien P. G. subjektyvus manymas, kad jo vadovaujama bendrovė galėjo atsiskaityti su VMI laiku, nelaikytinas kaip pakankama aplinkybe pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas nesuprato ir negalėjo suprasti, jog buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes P. G. gerai žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę ir kad bendrovė negalės laiku atsiskaityti su VMI (tai patvirtina anksčiau aptarti P. G. veiksmai ir neveikimas), kita vertus, jis sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šiuo atveju nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad P. G. nesikreipimas į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien P. G. ir jo atstovo nesutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu savaime nereiškia, kad P. G. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Taigi byloje įrodyta, kad P. G., laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 21 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. gruodžio 23 d. P. G. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. VMI 2021 m. gruodžio 23 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
P. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti P. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 2–4). Teismas nenustatė P. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta P. G. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis 1500 Eur. Taikyti P. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
P. G. paskirtos 1500 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-297-1100/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos