- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2-1588-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00196-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“ bankroto byloje Nr. eB2-545-513/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi iškėlė UAB „Vingida“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Z. J., nutartis įsiteisėjo 2017-06-09. Teismo 2017-08-10, 2017-09-25 ir 2017-09-26 nutartimis patvirtinti bendrovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, o 2017-09-25 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017-10-20, bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bendrovės bankroto administratorius 2018-07-26 kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu nuspręsti dėl Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-360/2014 (ar išskirtoje kaltinamojo I. S. byloje) esančių dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į 189 682 JAV dolerių, 193 050 Eur ir 11 316,20 Lt apribojimu (areštu), perdavimo į bankroto bylą, t. y. nuspręsti dėl baudžiamojoje byloje priimtos nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į minėtas sumas, perdavimo į bankroto bylą.
3. Administratoriaus teigimu, bankroto proceso metu paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-360/2014 buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas piniginėms lėšoms, kurios buvo pasisavintos iš bendrovės, t. y. apribota teisė į bankrutavusiai bendrovei priklausančias lėšas. Nurodytos lėšos kratos metu buvo rastos buvusio vadovo I. S. vairuojamame automobilyje. Faktas, kad lėšos priklauso bendrovei, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-15 nuosprendyje, priimtame vieno iš bendrininkų G. B. atžvilgiu. Nuosprendyje, be kita ko, nurodoma, kad G. B. kartu su I. S. pasisavino BUAB ,,Vingida“ turtą – iš viso 1 511 582,64 Lt. Aplinkybė, jog I. S. atžvilgiu nuosprendis byloje nėra priimtas (kaltinamasis slapstosi), nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.
4. Tvirtina, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali panaikinti areštą, nes pačiai bankrutavusiai įmonei kaltinimai pareikšti nepagrįstai, o ir turto konfiskavimas pagal šiuos straipsnius paprastai netaikomas, nes yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Be to, išnagrinėjus bankroto bylą nebeliks teisinių santykių subjektų ir nebebus galima įvykdyti teisingumą, bankroto byloje likus neišspręstiems AB Turto banko reikalavimams ir klausimui dėl pasisavintų lėšų grąžinimo bendrovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi BUAB ,,Vingida“ bankroto administratoriaus prašymą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad teisės į paimtas lėšas buvo apribotos Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009-09-04 nutarimu, areštas vėliau buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, o kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-174/2018 pareikšti ir pačiai BUAB „Vingida“ (BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.).
7. Įvertinęs tokias nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, įrodžius bendrovės kaltę, jai galėtų būti paskirta bauda, kurios vidurkis gali siekti 25 000 MGL, be to, bendrovei priklausančios lėšos gali būti ir konfiskuotos (BK 43 str. 1 d., 72 str. 1–2 d., CK 1.5 str., CPK 185 str.). Todėl vien tai, kad BUAB „Vingida“ kaltė dar neįrodyta, nesudaro pagrindo panaikinti galbūt jos lėšoms taikytą areštą. Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl laikinųjų apribojimų panaikinimo arba areštuotų lėšų perdavimo bankroto administratoriui turi spręsti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja BUAB ,,Vingida“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti prašymo pirmąjį reikalavimą ir nuspręsti dėl Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-360/2014 (ar išskirtoje kaltinamojo I. S. byloje) esančių dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į 189 682 JAV dolerių, 193 050 Eur ir 11 316,20 Lt apribojimu (areštu), perdavimo į bankroto bylą, t. y. nuspręsti dėl baudžiamojoje byloje priimtos nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į minėtas sumas, perdavimo į bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismo nutarties motyvai, kad bendrovei gali būti paskirta bauda ar jai priklausančios lėšos gali būti konfiskuotos, nėra faktiniai duomenys, o tik prielaidos, nes bendrovė gali būti ir išteisinta.
8.2. Teismas išvadą, kad areštuotos galbūt bendrovei priklausančios lėšos, padarė neįvertinęs prašyme nurodytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Lėšos iš bendrovės buvo pasisavintos padarius nusikalstamą veiką, o tai konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Teismas visiškai nevertino ir netyrė prašyme nurodytų argumentų bei įrodymų. Remdamasis vien prielaidomis, tesimas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
8.3. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ĮBĮ 18 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo. Teismo išvada, kad teisę spręsti klausimą dėl laikinųjų apribojimų panaikinimo arba areštuotų lėšų perdavimo bankroto administratoriui turi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas), prieštarauja ĮBĮ 18 straipsnio 3 daliai.
8.4. Teismas nepagrįstai nevertino argumentų, susijusių su Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos taikymu. BUAB ,,Vingida“ atžvelgiu iškelta baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, todėl jos atžvilgiu taikytina nekaltumo prezumpcija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliantės BUAB ,,Vingida“ bankroto administratorius laikosi pozicijos, kad jam turi būti perduoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-360/2014 ir (ar) iš jos išskirtoje Nr. 1-4-651/2018 esantys turto arešto dokumentai, taigi iš esmės tokiu savo prašymu siekia, kad lėšos, kurioms baudžiamojoje byloje buvo pritaikytas areštas, būtų perduotos / įskaičiuotos į bendrą bankroto procese esamo įmonės turto masę.
10. ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Apeliacinio teismo praktikoje pateikiama ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalies ir kitų ĮBĮ normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad kreditorių reikalavimai gali būti nukreipiami ir į tą turtą, kuriam baudžiamojoje byloje taikyti tam tikri suvaržymai, tačiau tik laikantis ĮBĮ 33-36 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. šis turtas turi būti įskaičiuojamas į bendrą bankroto procese esamo įmonės turto masę. Todėl visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas – ne vien dokumentai, bet ir pats turtas, kuriam suvaržymai taikyti pagal baudžiamojo proceso įstatymą, turi būti perduodami bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1577/2010).
11. Tačiau prieš nusprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti baudžiamojo proceso tvarka pritaikytus laikinus nuosavybės teisės suvaržymus, būtina atkreipti dėmesį į CPK ir BPK nustatytas skirtingas sąlygas bei tvarką tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą, tiek ir juos panaikinant. Šiuo aspektu taip pat jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1125-330/2017, pažymėta, kad pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad turto konfiskavimas byloje yra galimas, t. y. tikėtinas. Faktas, kad teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjama bankroto byla, savaime nereiškia, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė, be kita ko, atsižvelgęs ir į baudžiamojo proceso tvarka šiuo klausimu pateiktus išaiškinimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-06 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1N-146/2014).
12. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-06 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-146/2014, pažymima, kad baudžiamojoje byloje esant ne tik pareikštam civiliniam ieškiniui, bet ir nepaneigtai galimybei taikyti turto konfiskavimą, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti dokumentus, susijusius su laikinu nuosavybės teisės apribojimu, tuo pačiu ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą baudžiamojoje byloje. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti, kokiu tikslu įmonės turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės ribojimas (civilinio ieškinio ar galimo turto konfiskavimo užtikrinimui).
13. Pačioje naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiamas panašus procesinis klausimas, taip pat yra pabrėžiamas baudžiamojo proceso tvarka pritaikytų laikinų nuosavybės teisės suvaržymų tikslas ir jo svarba – turi būti nustatyta, ar suvaržymai pritaikyti išimtinai tik civiliniams ieškiniams, ar ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291-823/2018).
14. Esant būtent tokiems ankstesniems teismų išaiškinimams, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai apribojimai baudžiamajame procese nustatyti turtui, kuris nuosavybės teise priklauso bankrutavusiai bendrovei, bet šie ribojimai nebuvo nustatyti siekiant užtikrinti galimą jos turto konfiskavimą. Todėl tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas dėl administratoriaus prašymo pagrįstumo, neatsižvelgė į nekaltumo prezumpciją, nes bendrovė gali būti ir išteisinta, o jai priklausančių lėšų galimą konfiskavimą grindė vien prielaidomis, o ne faktais, atmestini kaip nepagrįsti ir neaktualūs.
15. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje įvardijo savo argumentus ir motyvus, susijusius su areštuotų lėšų galimu konfiskavimu baudžiamojoje byloje, kurios dalis dar nėra išnagrinėta, jeigu bus įrodytas šių lėšų gavimas nusikalstamu būdu, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į egzistuojančią apeliantei procesinę galimybę siekti arešto lėšoms panaikinimo pateikiant atitinkamą prašymą baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Kitokių duomenų, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju nėra net menkiausios tikimybės, jog areštuotos baudžiamojoje byloje piniginės lėšos galėtų būti konfiskuotos, į nagrinėjamą civilinę bylą nepateikta.
16. Iš apeliantės bankroto administratoriaus su prašymu dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo pateiktų įrodymų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius 2009-07-02 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto pasisavinimo, turtinės prievolės išvengimo apgaule, apgaulingo apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir dokumentų klastojimo (BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 216 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 203 str. 2 d.).
17. Klaipėdos apygardos teismo prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2009-09-04 nutarimu nutarė laikinai apriboti nuosavybės teisę į 189 682 JAV dolerius, 193 050 Eur, 11 316,20 Lt. Nutarime nurodyta, kad 2009-09-02 automobilyje ,,Nissan Altima“, kurį vairavo I. S., kratos metu buvo surastas sportinis krepšys, kuriame buvo minėtos pinigų sumos. Yra pagrindo manyti, kad tai dalis iš BUAB ,,Vingrida“ pasisavintų pinginių lėšų. Todėl, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, būtina laikinai apriboti nuosavybės teises į šias lėšas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009-09-24 nutarimu minėtas 2009-09-04 nutarimas patikslintas, nurodant, kad laikinai apribojamos I. S. nuosavybės teisės į minėtas lėšas.
18. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2011-08-23 surašius kaltinamąjį aktą, kuriuo pareikšti tokie kaltinimai: I. S. dėl svetimo turto pasisavinimo, turtinės prievolės išvengimo apgaule, apgaulingo apskaitos tvarkymo, laikymo ir panaudojimo žinomai suklastotų dokumentų (BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 2 d.); G. B. dėl svetimo turto pasisavinimo, padėjimo apgaule išvengti turtinės prievolės, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir netikrų dokumentų pagaminimo (BK 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 2 d.); BUAB ,,Vingida“ dėl turtinės prievolės išvengimo apgaule ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.). Nutarimuose laikinai apriboti nuosavybės teises į lėšas nurodyta, kad tokie ribojimai taikomi siekiant užtikrinti tiek civilinio ieškinio, kurį nagrinėjamu atveju yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek turto konfiskavimą
19. Kaip savo prašyme nurodo ir pati apeliantė, baudžiamąją bylą Nr. 1-17-360/2014 nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas ne tik pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, bet 2014-05-13 nutartimi baudžiamosios bylos dalį, kuria kaltinimai pareikšti I. S., išskyrė į atskirą bylą (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-4-651/2018) ir teismo posėdį atidėjo, o likusią bylos dalį dėl kaltinimų G. B. ir BUAB ,,Vingida“ nusprendė nagrinėti toliau. Tokį teismo sprendimą lėmė aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu, likus išklausyti kaltinamųjų baigiamąsias kalbas, I. S. pasislėpė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, jo rasti nepavyko. Teismo 2014-10-15 nutartimi išskirta ir bylos dalis, kuria kaltinimai pareikšti BUAB ,,Vingida“, ji prijungta prie I. S. atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos.
20. Teismas išskirtoje bylos dalyje 2014-10-15 priėmė nuosprendį, kuriuo G. B. pripažino kaltu pagal visus pareikštus kaltinimus. Bylos dalis dėl kaltinimų, pareikštų tiek BUAB ,,Vingida“, tiek I. S., dar nėra išnagrinėta, kadangi nėra surastas paieškomas I. S..
21. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad ginčo lėšos areštuotos ir galimo civilinio ieškinio, kurį yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, ir galimo turto konfiskavimo užtikrinimui, bet ir tai, kad jos areštuotos būtent kaip I. S., o ne kaip BUAB ,,Vingida“ turtas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu priimtuose nutarimuose ir nutartyse nurodyta, kad apribojama I. S., o ne BUAB ,,Vingida“ nuosavybės teise į ginčo pinigines lėšas. Tokiu atveju net ir sutinkant su apeliante, jog nėra paneigta tikimybė, kad iš buvusio direktoriaus paimtos ir areštuotos piniginės lėšos / jų dalis gali būti neteisėtai iš BUAB ,,Vingida“ pasisavintos lėšos, išspręsti jų priklausomybės apeliantei klausimą ir grąžinti visas šias lėšas į bankroto bylą, joje apeliantei pareiškus tokį prašymą, kol kas nėra galimybės.
22. Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuria, pažymėtina, atskirajame skunde remiasi ir apeliantė, reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši prezumpcija taikytina ne tik bankrutavusios bendrovės (apeliantės), bet ir I. S. atžvilgiu. Tokioje situacijoje, kai baudžiamoji byla neišnagrinėta ir nuosprendis (apkaltinamasis ar išteisinamasis) nepriimtas, kai dėl to, kas yra ginčo lėšų savininkas, nėra priimtas joks procesinis teismo sprendimas, vien apeliantės teiginiai, susiję su jai priklausančių piniginių lėšų pasisavinimu, to nepatvirtina. Aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu vienas iš grupės dalyvių buvo pripažintas kaltu, negali ir nesukelia analogiškų teisinių padarinių asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis nėra priimtas.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo prašymą panaikinti taikytą areštą grįsdama aplinkybėmis, kad kratos metu rasti pinigai yra bendrovės, o ne I. S. turtas, t. y. aplinkybėmis, kurios yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliantė iš esmės siekia nustatyti faktus, kurie nagrinėtini baudžiamojoje byloje.
24. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę ir teisingai įvertino bylos faktus, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų, pateiktų panašiose faktinėse situacijose. Pagrindo atskirojo skundo patenkinimui apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl nereikšmingų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.