- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1577/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Gasiūnienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo LIĮ „Miškinis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas LIĮ „Miškinis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymas dėl baudžiamojoje byloje laikinai apribotų nuosavybės teisių į turtą panaikinimo IĮ „Miškinis“ bankroto byloje Nr. B2-2442-392/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovui IĮ „Miškinis“ iškėlė bankroto bylą, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010 LIĮ „Miškinis“ priklausančioms lėšoms (8 500 Lt) uždėtą apribojimą. Administratorius nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010 civiliniams ieškiniams užtikrinti laikinai apribotos nuosavybės teisės į kratos metu iš IĮ „Miškinis“ savininko K. J. paimtus 8.500 Lt ir nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“. Bankroto administratoriaus nuomone, minėti daiktai turėtų būti perduoti jam, nors Alytaus rajono apylinkės prokuratūra ir Alytaus rajono apylinkės teismas tokių UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymų baudžiamąja tvarka netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi LIĮ „Miškinis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymo netenkino. Nutartyje nurodoma, kad teismui pateiktus bankroto administratoriaus prašymus jau nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūra, Alytaus rajono apylinkės teismas ir šiuos prašymus atmetė, t. y. jie išspręsti baudžiamąja tvarka. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas nedisponuoja baudžiamąja byla, neturi duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir kuriam laikui taikyti ribojimai iš LIĮ „Miškinis“ savininko K. J. paimtoms lėšoms.
Šalies argumentai
LIĮ „Miškinis“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo prašymą patenkinti. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1) LIĮ „Miškinis“ savininko K. J. piniginės lėšos baudžiamojoje byloje areštuotos civiliniams ieškiniams užtikrinti. Šias lėšas saugo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį klausimus, susijusius su baudžiamojoje byloje įmonei taikytu turto areštu sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Todėl šis teismas yra kompetentingas spręsti bet kokio bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės turto arešto panaikinimo klausimus.
2) Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas tik kompiuterio „Toshiba“ perdavimo bankroto administratoriui klausimas, tačiau iš esmės nespręstas klausimas dėl arešto panaikinimo atsakovo savininko piniginėms lėšoms.
3) Klausimus, susijusius su likviduojamos įmonės turto valdymu, naudojimu, disponavimu turi teisę spręsti tik bankroto administratorius.
4) Asmenys, kurie baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius atsakovo savininkui, savo kreditorinius reikalavimus turėtų pareikšti bankroto byloje.
5) Nepanaikinus atsakovo savininko turtui taikyto arešto baudžiamojoje byloje, užsitęs bankroto procedūros, nukentės įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagrindinis šioje byloje sprendžiamas klausimas – ar teisės subjektai, kuriems po ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nutarimo baudžiamojoje byloje pagal įstatymus perduotas saugoti turtas, kuriam ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamojoje byloje taikytos baudžiamojo procesinio pobūdžio poveikio priemonės, turi pareigą perduoti šį turtą bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės bankroto administratoriui. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir eigą, bankroto administratoriaus atliekamas funkcijas bankroto procese, taip pat turtui, kurį prašoma perduoti, taikytus suvaržymus baudžiamojoje byloje.
Bankroto procesas turi vykti nuosekliai ir operatyviai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų leidėjas turi garantuoti tinkamą ir savalaikę įmonės turto apsaugą. Atskiruose bankroto proceso etapuose įmonės turto apsauga užtikrinama nevienodai. Pasirengimo nagrinėti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, gali areštuoti įmonės turtą (lėšas) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus, tačiau šio turto realizavimą ir (ar) išieškojimą sustabdo (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Turto areštą įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui teismas turi taikyti ir teismo nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą. Toks areštas galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.). Įmonės, kuriai gali būti iškelta bankroto byla, turtui nenustačius esminių suvaržymų, jis gali būti nepagrįstai perleistas kitiems asmenims, sugadintas, sunaikintas, o tai iš esmės apsunkintų kreditorių galimybes gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Vėlesniuose bankroto proceso etapuose, t. y. po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, bankroto procedūras toliau vykdo teismo paskirtas bankroto administratorius. Bankroto administratorius, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, disponuoja bankuose esančiomis įmonės piniginėmis lėšomis, taip pat užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 str. 3-4 p.). Taigi iki tol, kol įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, jos turto apsauga užtikrinama turto arešto taikymu. Tuo tarpu, kai įmonė pripažįstama bankrutuojančia, visas įmonės turtas, neatsižvelgiant į tai, kas ir dėl kokių priežasčių jį valdo, turi būti perduodamas bankroto administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą šio turto naudojimą, valdymą bei disponavimą. Tiesa, įstatymų leidėjas tiesiogiai nenustato, kad bankroto administratoriui turi būti perduodamas turtas, kuriam baudžiamojoje byloje taikyti suvaržymai, o tik numato, jog tuo atveju, jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Tačiau sisteminė šios bei kitų ĮBĮ normų analizė leidžia spręsti, jog į turtą, kuriam baudžiamojoje byloje taikyti tam tikri suvaržymai, savo reikalavimus kreditoriai turi nukreipti tik griežtai laikantis ĮBĮ 33-36 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. šis turtas turi būti įskaičiuojamas į bendrą bankroto procese esamo įmonės turto masę. Todėl visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas (o ne tik dokumentai), taigi, ir tas turtas, kuriam suvaržymai taikyti pagal baudžiamojo proceso įstatymą, turi būti perduodamas bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė perduoti likviduojamos įmonės bankroto administratoriui atsakovo savininko pinigines lėšas, kurioms ikiteisminio tyrimo pareigūnai taikė suvaržymus tam, kad būtų patenkinti civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje. Toks teismo procesinis sprendimas neatitinka bankroto proceso tikslų, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai užvilkina bankroto procedūras.
Atkreiptinas dėmesys, kad individualios įmonės bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. A. Lužas; bylos Nr. 3K-7-308/2004). Turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškia tiek individualios įmonės, tiek ir jos savininkų (dalyvių) kreditoriai. Šie reikalavimai individualiai įmonei ir jos savininkams turi būti perduoti nagrinėti ir išnagrinėti bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p, 10 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2006).
Todėl pirmosios instancijos teismo neteisėta ir nepagrįsta nutartis yra naikintina, o bankroto administratoriaus prašymas dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010 taikytų apribojimų atsakovo savininkui priklausantiems 8500 Lt tenkintinas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3-4 p., 18 str. 2 d., CPK 337 str. 2 p.). Vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį, institucija, kuri saugo šias lėšas, turėtų nedelsiant jas pervesti į bankroto administratoriaus nurodytą specialią sąskaitą, atidarytą ĮBĮ nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 5 p.).
Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti.
LIĮ „Miškinis“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymą patenkinti.
Panaikinti LIĮ „Miškinis“ savininko K. J. turtui - nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms (8 500 Lt) baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-791/2010 taikytus apribojimus ir įpareigoti instituciją, kuri saugo šias pingines lėšas, nedelsiant jas pervesti į bankroto administratoriaus nurodytą specialią sąskaitą.