Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai A. Z.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini)ūręs, nedirbantis, teistas 2017-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 3 d., 253 str. 1 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2024-01-10 apie 21.25 val., turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą ir peilį, pagrobti svetimą turtą, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo brome, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs iš nugaros pusės prie A. Z., ir rankoje laikydamas peilį, grasino jį panaudoti – padurti, iš nugaros pusės pridėjęs peilį prie nukentėjusiosios krūtinės pasakė: ,,Tylėk!“, ir taip pastarajai atėmus galimybę priešintis, iš karto po to pastūmęs ją ranka ir šiai nukritus ant žemės, nuplėšė nuo A. Z. dešinės rankos juodos spalvos kuprinę, 45 Eur vertės, su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S23“, 1 100 Eur vertės, bei raudonos spalvos knygos tipo dėklu, 30 Eur vertės, žalios spalvos pinigine su joje buvusiais pinigais – 209 Eur bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis, neįvertintomis dėl mažareikšmiškumo, žaliai mėlynos spalvos pinigine su užtrauktuku, vaistais „Rennie“, lūpų vazelino tūtele, maisto produktais: vakuumuota žuvimi, vakuumuotomis krabų lazdelėmis, paprika, imbieru, šokoladiniu batonėliu, neįvertintais dėl mažareikšmiškumo, tokiu būdu, tyčiniais smurtiniais veiksmais panaudojant peilį padarė plėšimą, pagrobdamas svetimą turtą ir taip padarydamas nukentėjusiajai A. Z. 1175 Eur materialinę žalą.

Tokiais veiksmais S. B. įvykdė BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

2024-03-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra UAB (duomenys neskelbtini) lombardo įkeitimo bilietas Nr. 382, kurį 2024-03-05 apklausos metu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė liudytojas L. B. Lombardo kvite nurodyti ranka įrašyti duomenys: ,,lombardo įkeitimo bilietas Nr. 382, data – 2024-01-11, Įkaito davėjo vardas, pavardė - S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Įkeičiamo daikto pavadinimas – „Samsung S23+“, (duomenys neskelbtini), suma - 50 Eur. Įkaito davėjo vardas Pavardė – S. B., parašas. Grafoje paskolos gražinimas suma 50, palūkanos - 0, iš viso – 50“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 1, b. l. 148–152).

2024-01-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra daiktai paimti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint daiktus matoma kuprinė juodos spalvos su užrašais „Silviarosa“. Kuprinė yra purvina, su daug užtrauktukų ir kišenių. Matoma, kad yra sulaužytas kuprinės rankenos metalinė sagtis. Kuprinės viduje yra kelios kišenės, kurių viduje yra vaistai „Rennie“, lūpų vazelinas. Kuprinės viduje yra maža, žaliai mėlynos spalvos su užtrauktuku piniginė. Atidarius piniginę, joje nieko nėra. Apžiūrint kitus daiktus – yra vakuumuota žuvis, vakuumuotos krabų lazdelės, paprikos, imbieras, šokoladinis batonėlis (t. 1, b. l. 124–133).

2024-01-22 kratos protokole užfiksuota, kad krata atlikta S. B. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kratos metu rasta ir paimta: svetainės kambaryje, kampe, maišelyje, rastas ir paimtas peilis su raudona rankena; miegamajame, komodoje, rasti du peiliai – vienas savadarbis, kitas su juoda rankena; virtuvėje rasti penki peiliai – vienas su apsupta baltos spalvos izoliacija, kitas su raudona rankena, trys peiliai su juodos spalvos rankena; juodos spalvos rudeninė striukė, kuri rasta svetainės kambaryje (t. 2, b. l. 12–16).

2024-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad atpažįstančioji nukentėjusioji A. Z. atpažinimo metu iš jai pateiktų 6 peilių labiausiai panašūs peiliai, kurie yra pažymėti Nr. 1 ir Nr. 4, į tą, kuriuo įvykio metu jai buvo grasinta. Peiliai panašūs pagal geležtės plotį, t. y. 1 cm pločio, tačiau jai atrodo, kad įvykio metu peilio geležte buvo lygtais ilgesnė, įvykio metu ji neįsidėmėjo peilio rankenos. Iš atpažinimui pateiktų peilių, peilis Nr. 4, rastas ir paimtas kratos metu iš S. B. gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 97–101).

2024-01-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-01-22 vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pas įtariamąjį S. B. Kratos metu virtuvėje tarp daiktų rastas peilis (apvyniota baltos spalvos rankena), kuris paimtas prie kratos protokolo. 2024-01-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusiajai buvo pateikti atpažinimui 6 peiliai sunumeruoti eilės tvarka. Nukentėjusioji nurodė į peilius pažymėtus numeriais 1 ir 4 nurodydama, kad iš pateiktų peilių yra panašus į peilį, kuriuo įvykio metu buvo grasinta. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji atpažino vieną iš peilių, kurio Nr. 4 (apvyniota baltos spalvos rankena), kuris paimtas kratos metu virtuvėje pas įtariamąjį S. B. (t. 1, b. l. 102–103).

2024-02-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kratos metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimti daiktai. Paimti daiktai yra peiliai ir juodos spalvos trumpa striukė. Apžiūrimas peilis yra metalinis, be rankenos, galinėje dalyje yra skylė. Ant peilio galinės dalies matomos žymės „40x4, E6M5“. Matomos naudojimo žymės. Apžiūrimas peilis su dirbtine rankena, kuri yra apvyniota šviesios spalvos lipnia juosta. Ant peilio geležtės matomas užrašas „STERLINGG England“. Matomos naudojimo žymės. Apžiūrimas peilis su raudonos spalvos plastikinė rankena. Matoma skylė peilio rankenos gale, taip pat matomas užrašas ant jo ašmenų „STAINLESS STEEL“. Matomos naudojimo žymės. Apžiūrimas peilis juoda rankena. Peilio rankena yra apvalios formos, ant rankenos priekinės dalies yra briaunos, geležtė smailėjanti. Matomos naudojimo žymės. Apžiūrimas peilis su raudonos spalvos rankena. Rankenos forma yra lenkta, matomas sujungimas. Ant peilio geležtės matomos naudojimo žymės. Apžiūrimas peilis su juoda rankena. Rankena yra pritvirtinta trijose vietose. Ant peilio geležtės matomos naudojimo žymės ir užrašai „Lets COOK accessories“. Apžiūrimas peilis juoda rankena. Ant peilio geležtės matomos naudojimo žymės ir užrašas „VIVESS“, peilio rankena išlieta vientisa. Apžiūrimas peilis su trumpa geležte ir juodos spalvos rankena. Matomos naudojimo žymės, ant rankenos nėra vieno laikiklio. Apžiūrima juodos spalvos striukė. Striukė turi kelias kišenes, užsegimas užtrauktuku. Vidinėje striukės dalyje yra pavadinimas „PeakPerformance“. Striukė yra trumpa, apatinė dalis ir rankovės turi guminius užbaigimus (t. 2, b. l. 17–28).

2024-02-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamajam S. B. buvo pasiūlyta parodyti vietą, kur įvyko įvykis, bei paaiškinti įvykio aplinkybes. Jam sutikus, dalyvaujant įtariamojo gynėjai V. Radvilavičienei, tarnybiniu automobiliu išvyko iš VA VPK areštinės patalpų, esančių T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, į S. B. nurodytą vietą, kur vyko įvykis. S. B. parodė, kad reikia vykti prie „Maxima“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur parduotuvės pastato sienoje yra įrengtas bankomatas. Atvykus, S. B. nurodytoje vietoje pastarasis parodė bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame moteris išsigrynino pinigus. Po to parodė kryptį, kur jis tuo metu ėjo šaligatviu link parduotuvės „Maxima“ ir matė, kaip moteris iš bankomato išsiėmė pinigus. Po to S. B. rodo kryptį, kur ėjo moteris nuo bankomato per kiemus link gyvenamųjų namų, o jis jai sekė iš paskos. Po to S. B. rodo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur paaiškino, kad šioje vietoje įvykdė plėšimą, t. y. traukdamas kuprinę nuo jos peties, ji pargriuvo ant žemės ir tuo metu nuplėšė kuprinę nuo peties. Po to rodo kryptį link raudonų plytų bendrabučio tipo namo, kur nubėgo po įvykio. Po to rodo kryptį, kur bėgo su pagrobta kuprine kiemais link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur pakeliui iš kuprinės, išėmęs raktus, juos numetė šalia elektrinės skydinės pastato. Rodo vietą, kur išmetė raktus iš kuprinės. Po to paaiškino, kad prie kažkurio namo, galimai (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), išmetė kuprinę su maisto produktais, o su savimi pasiėmė tik mobiliojo ryšio telefoną su raudonos spalvos dėklu. Rodo vietą prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau patikslino, kad galimai prie sekančio namo kampo išmetė kuprinę su maisto produktais. Po to paaiškino, kad ėjo kiemais link Vilniaus miesto savivaldybės, kur perėjęs Kalvarijų – Konstitucijos gatvių sankryžą, prie Vilniaus miesto savivaldybės, toje pačioje gatvės pusėje (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje įsėdęs į (duomenys neskelbtini) autobusą vyko link (duomenys neskelbtini). Sustojime (duomenys neskelbtini) išlipęs iš autobuso, kur pakilęs laiptais į viršų, perėjo tiltą, ir važiavo viešuoju transportu iki (duomenys neskelbtini) sustojimo, o nuo ten iki Lazdynų, į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad išlipęs iš autobuso sustojime (duomenys neskelbtini), šiukšliadėžėje išmetė raudonos spalvos telefono dėklą, rodo vietą, kur išmetė, ir nuėjo link namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kur paaiškino, kad prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po balkonais, paslėpė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, rodo vietą, kur baltos plokštės, kur slėpė telefoną. Po to paaiškino, kad sekančios dienos rytą paėmęs telefoną nuvyko į stoties rajoną, kur lombarde pridavė pagrobtą telefoną, rodo antrojo įėjimą į lombardą Nr. 8, kuriame jis ir pridavė telefoną (t. 2, b. l. 65–83).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai ir išvados

BK 180 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.

Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 str. 2 d. yra numatyti keli alternatyvūs, kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kurio galima sužaloti žmogų, ar pagrobiant didelės vertės svetimą turtą. Todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas kaip BK 180 str. 2 d. numatytas nusikaltimas. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Byloje esantys įrodymai – liudytojo L. B., nukentėjusiosios ir iš dalies kaltinamojo teikti parodymai; 2024-02-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, 2024-01-23 asmens parodymo atpažinti protokolas, 2024-03-05 kitų objektų apžiūros protokolas, 2024-01-18 daiktų apžiūros protokolas – patvirtina, kad nagrinėjamu atveju S. B. 2024-01-10 apie 21.25 val., panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo brome, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrasinęs A. Z. peiliu, pridėjęs jai peilį prie krūtinės, ir ją pargriovęs pagrobė nukentėjusiajai priklausančią kuprinę su joje buvusiais daiktais (telefonu „Samsung Galaxy S23“ su įdėklu, pinigine su joje buvusiais pinigais bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis, įvairiais maisto produktais ir pasišalino).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad S. B. teikti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-23 apklaustas S. B. savo kaltės įvykdęs plėšimą nepripažino bei aiškino, kad nukentėjusiosios kuprinę pametė prabėgdamas išsigandęs jaunuolis, kuris paslydęs parkrito, atsikėlė ir nubėgo toliau. Jis paėmęs tašę apžiūrėjo, išvertė jos turinį, vėliau netoli įvykio vietos išmetė. Ikiteisminio tyrimo metu vėliau, t. y. 2024-01-26, apklaustas S. B. pripažino, kad apiplėšė A. Z. dėl pinigų, sekė ja nuo bankomato pastebėjęs kai ši išsigrynino pinigus, išplėšė iš nukentėjusiosios kuprinę, joje be kitų daiktų rado telefoną, kurį pridavė kita dieną į lombardą, už tai gavo 50 Eur; neigė, kad plėšimo metu nukentėjusiajai grasino peiliu. Teisminio gi nagrinėjimo metu S. B. pripažino, kad apiplėšė A. Z., tačiau neigė, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis; vėliau pripažino, kad plėšimo metu turėjo peilį, juo grasino nukentėjusiajai pridėjęs prie krūtinės taip siekdamas ją įbauginti ir lengviau pagrobti iš jos kuprinę, vėliau peilį sprukdamas išmetė. Dar vėliau teismo posėdyje teigė, jog peilio panaudojimą pripažįsta, nes taip nurodyta jam pareikštuose kaltinimuose.

Taigi, S. B. parodymai yra nenuoseklūs, painūs, ta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog plėšimo metu peilis nebuvo panaudotas, prieštarauja kitiems byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, todėl tokie parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Nukentėjusioji A. Z. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nagrinėjamu atveju 2024-01-10 vakare eidama namo pajautė, kaip per dešinį petį slenka ranka, išgirdo, kaip kažkas pasakė, kad ji tylėtų, tada pastebėjo prie krūtinės peilio ašmenis. Tiksliai kaip kas vyko toliau nepamena, tačiau prisimena kad orientaciją atgavo gulėdama ant žemės, tuo metu kaltinamasis lenkėsi prie jos, tuomet ji spyrė jam į krūtinę, o šis išplėšės jos kuprinę pabėgo; tuomet pamatė įvažiuojantį automobilį ir pradėjo šauktis pagalbos. Taip pat nurodė, kad peilis, kuris buvo panaudotas plėšimo metu, buvo neilgas, ne storas, savadarbės gamybos, o kai kuriuos daiktus jai vėliau atnešė asmenys, nusiviję plėšiką; daiktai kiek jai žinoma buvo rasti kelių šimtų metrų atstrumu nuo nusikaltimo vietos. Tokie nukentėjusiosios A. Z. parodymai yra nuoseklūs, atitinka jos ir ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus, taigi neprieštaringi. Be to, A. Z. patvirtino, kad peilį aiškiai matė, nurodė jo požymius, t. y. tai, kad jis buvo savadarbis, neilgas (apie 10 cm), siauras. Todėl, abejoti jos parodymų objektyvumu, teismas neturi jokio pagrindo.

Akivaizdu, jog tuo atveju, kai plėšimo metu panaudojamas peilis, jis laikytinas BK 180 str. 2 d. nurodytu daiktu, kuriuo galima sužaloti žmogų.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad S. B. apiplėšė A. Z. panaudodamas peilį ir taip įvykdė BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimo ir paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam S. B. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. B. įvykdė tyčinį, baigtą, sunkų, savanaudišką nusikaltimą.

S. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Čia pažymėtina, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių; 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai padaro laisva valia, t. y. neverčiamas surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, siekia sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius, stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 327/2007, 2K-7-107/2013, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020, 2K-154-495/2022).

Baudžiamojoje byloje kaltinamojo S. B. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo nuosekli, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies – teisminio nagrinėjimo metu tai neigė, kad nagrinėjamo plėšimo metu buvo panaudotas peilis, vėliau šią aplinkybę pripažino, dar vėliau teigė, kad prisipažįsta pilnai vien dėl to, jog tokie kaltinimai jam buvo pareikšti. Teismas, aptartos teisminės praktikos kontekste įvertinęs pirmiau minėtus kaltinamojo parodymus bei jų kaitą, teismo nustatytas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teisiamas 2 kartą (t. 1, 111–136); per pastaruosius 3 metus ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 116–136); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 142).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1–2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam bausmę kiek švelnesnę, negu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. antrą kartą teisiamas už analogišką pobūdžio nusikalstamą veiką – plėšimą, teistumas nėra išnykęs, per pastaruosius metus daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirbantis. Taigi kaltinamasis linkęs nesilaikyti teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, nusikalsti.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

S. B. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. pagrindu buvo sulaikytas 2024-01-22, jam ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-01-23 nutartimi nuo sulaikymo momento buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris vėlesne 2024-04-08 nutartimi buvo pratęstas iki 2024-07-22, nustačius BPK 122 str. 1 d. 1, 2, 3 p. numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad jis vengs ir slėpsis nuo baudžiamojo persekiojimo, trukdys baudžiamojo proceso įgyvendinimui ir darys naujas analogiškas nusikalstamas veikas.

S. B. taikomo suėmimo pagrindas – naujų nusikalstamų veikų užkardymas – nėra išnykęs, todėl suėmimas tęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinas.

Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. S. B. suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtos bausmės laiką , 1 suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo parai.

Dėl nukentėjusiosios A. Z. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 1 175 Eur turtinei žalai (telefono „Samsung Galaxy S23“ (1 100 Eur), telefono dėklas (30 Eur), kuprinės (45 Eur) praradimas), 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 1–7; 18).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

S. B. įvykdytu nusikaltimu nukentėjusiajai A. Z. padaryta turtinė žala, kurios dydžio kaltinamasis neginčija, žala pagrįsta byloje esančiais įrodymai, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina pilnai.

CK 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos str. 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. Z. parodė, kad dėl įvykdyto plėšimo ji iki šiol jaučia baimę, nerimą, todėl sutuoktinis ją pasitinka grįžtančią iš darbo. Be to, plėšimo metu pargriuvo, susitrenkė alkūnę, kuri prieš tai buvo operuota, jautė skausmą; todėl užsitęsė pooperacinė reabilitacija, reikėjo tęsti masažines procedūras, sunku buvo dirbti.

Teismo vertinimu akivaizdu, jog dėl smurtinių S. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, baimę, o šio nusikaltimo pasekmes (nerimą, baimės jausmą), kaip ir nurodo pati nukentėjusioji ir teismas jos parodymais neturi pagrindo netikėti, jaučia iki šiol. Be to, teismui pateiktas medicininių dokumentų išrašas liudija A. Z. neseniai iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo, t. y. 2023-08-04, buvo taikomas alkūnės operacinis gydymas. Taigi, plėšimo metu pargriauta nukentėjusioji susitrenkė prieš tai gydytą alkūnę, turėjo rūpintis savo sveikata, kaip pati nurodo, užsitęsė pooperacinė reabilitacija, dėl to patyrė nepatogumus tiek buityje, tiek darbe.

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. Z. dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo ne tik prarado turto, tačiau taip pat patyrė fizinį skausmą bei tokius neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala.

Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai A. Z. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 1 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį yra nustatyti Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 4 p. nurodomi atlygintinų išlaidų nustatymo kriterijai, o 9 p., be kita ko, nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 10 p. nurodyti baudžiamose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai, be kita ko, už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5.

Valstybinės duomenų agentūros viešai skelbiami duomenys liudija, kad 2023 m. IV-ojo ketvirčio, vidutinis darbo užmokestis buvo 2 110,30 Eur (https://osp.stat.gov.lt/covid19-statistika/covid19-itaka-darbo-rinkai/darbo-uzmokestis ).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios advokatas J. Mikša parengė nukentėjusiosios teismui teiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, maksimalus atstovavimo išlaidų koeficientas – 2,5 (5 275,75 Eur).

A. Z. prašoma priteisti atstovavimu išlaidų suma yra gerokai mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalią, todėl pripažintina, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

S. B. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta jam esant suimtam, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirta gynėja – advokatė V. Radvilavičienė (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Tarnyba teismui pateikė 2024-04-02 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 508,34 Eur suma atstovavimo išlaidų.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam S. B. gynėja praskirta teismo esant baudžiamojo proceso pagrindams nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjos dalyvavimu baudžiamojo proceso metu neišieškotinos.

Daiktus turtinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) savadarbį peilį su raudona rankena – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinti kaip menkavertį turtą (BPK 1 str. 4 d.);

2) peilis su juoda rankena; penki peiliai: vienas su apsupta baltos spalvos izoliacija; kitas su raudona rankena; trys peiliai su juodos spalvos rankena; juodos spalvos rudeninė striukė, supakuoti į dėžę Nr. 1, saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas. Kvito Nr. PD-00000022101 (Dėžė Nr. 1, 1 vnt.) (t. 2, b. l. 29-31) – grąžintini jų savininkams (BPK 1 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d., į S. B. paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtą laiką nuo 2024-01-22 iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, 1 suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. Z. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo S. B. 1 175 Eur turtinei žalai, 1 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti.

Neišieškoti iš S. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų.

1) savadarbis peilį su raudona rankena – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) peilį su juoda rankena, penkis peilius – vieną su apsupta baltos spalvos izoliacija, kitą su raudona rankena, tris peilius su juodos spalvos rankena; juodos spalvos rudeninę striukę, supakuotus į dėžę Nr. 1 ir saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (kvito Nr. PD-00000022101, dėžė Nr. 1, 1 vnt.) – grąžinti jų savininkams.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.