- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- eI-265-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00044-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už suteiktą paramą ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Agentūra) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė, ir Bendrovė) atstovas bei jos atstovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso šalims pranešta tinkamai. Pareiškėja teismui pateiktame ieškinyje sutiko, kad byla būtų išnagrinėta jos atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėja, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, savo kreipimąsi pavadino ieškiniu. Perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos kreipimasis į teismą laikytinas prašymu.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui pateiktu prašymu prašė iš atsakovės priteisti 114 052,66 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 13-14.1 punktais nuo 2015 m. kovo 2 d. nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. Bendrovė pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška). 2011 m. birželio 16 d. Agentūra ir Bendrovė sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Aukštos kokybės paslaugų centro steigimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek tai susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Bendrovė 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. spalio 30 d., 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. vasario 11 d. pateikė pareiškėjai mokėjimo prašymus, pagal kuriuos iš viso atsakovei buvo išmokėta 114 052,66 Eur dydžio parama.
Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė atsakovės Projekto pažeidimus: 1) mokėjimo prašymuose, pridedamuose ar pagal paklausimą pateiktuose dokumentuose pateikė neteisingą informaciją apie Projektą; 2) pagal Paramos sutarties nuostatas neužtikrino teisėto naudojimosi žeme, kurioje planavo atlikti investicijas; 3) neįgyvendino Projekto taip, kaip numatyta Paramos sutartyje; 4) neužtikrino tinkamo Projekto finansavimo šaltinio bei teikė Agentūrai mokėjimo prašymus, kuriuose deklaravo dalį nepatirtų ir dalį neapmokėtų išlaidų; 5) laiku neteikė prašomos informacijos, todėl buvo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatus. Pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija), Agentūra 2015 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. SKP6 (toliau – ir Sprendimas) taikyti sankciją – nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti 114 052,66 Eur. Apie priimtą Sprendimą atsakovė buvo informuota 2015 m. sausio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, kad negrąžinus skolos per 30 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo dienos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies ar už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovė nurodytos skolos ir palūkanų pareiškėjai negrąžino, todėl pareiškėja prašo tenkinti jos prašymą ir iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisti 114 052,66 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2015 m. kovo 2 d. nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu, su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir atsakovės naudai iš pareiškėjos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime Bendrovė paaiškino, kad 2015 m. vasario 6 d. gavo Sprendimą, kuriuo Bendrovė buvo informuota apie tai, kad Agentūra nutraukė su Bendrove sudarytą Paramos sutartį ir nusprendė susigrąžinti 114 052,66 Eur išmokėtas paramos lėšas. Kartu su Sprendimu atsakovė gavo Agentūros Raštą, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo dienos Agentūrai grąžinti susidariusią 114 052,66 Eur skolą. Atsakovė paaiškino, kad dėl Agentūros Sprendimo ir Rašto ji 2015 m. vasario 27 d. pateikė skundą Ministerijai. Skundu atsakovė prašė panaikinti Sprendimą ir Raštą. Pasisakydama dėl pareiškėjos prašyme nurodytų motyvų, Bendrovė nurodė, jog Agentūra nepateikė jokios informacijos apie tai, kokia konkrečiai Paramos gavėjo pateikta informacija buvo neteisinga ar jo nuslėpta, teigė, jog Bendrovė nesiekė pateikti neteisingą informaciją ar ją nuslėpti, priešingai, informavo Agentūrą apie esamą padėtį ir aktyviai siekė išsiaiškinti visą faktinę su rangos darbais susijusią situaciją. Nesant Agentūros nurodymo, kokie konkrečiai dokumentai buvo neteisingi, taip pat nesant duomenų apie kokių nors dokumentų nuslėpimą, nėra pagrindo sankcijos taikymo sąlygas laikyti įrodytomis. Atsakovės paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registre neįregistruodama susitarimo dėl 0,3416 ha žemės ploto subnuomos, šį Paramos sutarties įsipareigojimą atsakovė pažeidė tik formaliai. Atsakovės nuomone, Agentūra nepagrįstai atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, nes pareiškėja negalėjo numatyti rangovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, lėmusio rangos sutarties nutraukimą. Be to, pareiškėja dėl lėšų trūkumo, atsiradusio dėl Agentūros delsimo išmokėti paramos lėšas pagal ketvirtą ir penktą mokėjimo prašymus, negalėjo tinkamai atsiskaityti su rangovu. Atsakovės teigimu, ji neužtikrino finansavimo šaltinio dėl pačios Agentūros veiksmų, t. y. dėl Agentūros delsimo išmokėti paramos lėšas pagal ketvirtą ir penktą mokėjimo prašymus, dėl kurio pareiškėja negavo 128 458,64 Eur paramos. Pažymėjo, kad Agentūra nenurodė, kokios konkrečiai ir kuriuose mokėjimo prašymuose pateiktos išlaidos realiai nėra patirtos ar apmokėtos, tokia informacija Bendrovei nebuvo suteikta ir anksčiau, todėl atsakovė negali vertinti šio pareiškėjos argumento atitikties realiai situacijai. Be to, Bendrovė negalėjo objektyviai įvykdyti Agentūros reikalavimų pateikti papildomą informaciją, kadangi tokios informacijos neturėjo dėl rangovo įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovės teigimu, Agentūra neįvardino konkrečių Bendrovės veiksmų, lėmusių nurodytų pažeidimų padarymą bei nemotyvavo griežčiausios įmanomos sankcijos skyrimo priežasčių, atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai Bendrovei paskyrė griežčiausią sankciją.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Bendrovės 114 052,66 Eur dydžio skolos, atsiradusios dėl atsakovei neteisėtai išmokėtų paramos išmokų, ir 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 12 d. atsakovė pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kurioje nurodė, jog numato plėtoti visiškai naują regione saugyklos eksploatavimo veiklą. 2011 m. birželio 16 d. Agentūra ir Bendrovė sudarė Paramos sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek tai susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra įsipareigojo vykdyti šio Projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti Bendrovės pateiktus mokėjimo aprašymus, kuriems ir kartu su jais pateiktiems dokumentams bei duomenims atitikus sutartyje nustatytas sąlygas, pervesti Bendrovei iš Ministerijos pagal pinigų užsakymo paraiškas gautas lėšas. Atsakovė 2013 m. liepos 31 d. Agentūrai pateikė pirmąjį mokėjimo aprašymą, pagal kurį 2013 m. spalio 17 d. buvo išmokėta 39 974,51 Eur paramos suma; 2013 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, pagal kurį atsakovei 2013 m. gruodžio 19 d. buvo išmokėta 33 328,31 Eur paramos suma; 2013 m. spalio 30 d. atsakovė pateikė trečiąjį mokėjimo prašymą, pagal kurį 2013 m. gruodžio 19 d. buvo išmokėta 40 749,83 Eur paramos suma; 2013 m. gruodžio 2 d. atsakovė pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą, kuriuo buvo prašoma kompensuoti 47 504,63 Eur sumą, o 2014 m. vasario 11 d. pateiktu prašymu – 80 955,17 Eur, pagal pastaruosius du mokėjimo prašymus, atsakovei nebuvo išmokėta jos prašoma parama. 2014 m. balandžio mėn. kilus įtarimams dėl galimų atsakovės įgyvendinamo Projekto pažeidimų, dėl to, jog ketvirtame ir penktame mokėjimo prašymuose prašomi kompensuoti atlikti statybos darbai neatitinka techninio projekto, buvo nuspręsta atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą. Apie tai 2014 m. gegužės 16 d. Agentūra informavo Bendrovę, bei nurodė, jog sustabdo atsakovo pateiktų ketvirto ir penkto mokėjimo prašymų vertinimus. Nustatyta, kad Agentūra 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į atsakovę, kviesdama ją atvykti į 2014 m. spalio 15 d. komisijos posėdį, kurio metu buvo numatyta svarstyti klausimus dėl Paramos sutarties pažeidimų ir siūlomų sankcijų, tačiau Bendrovės atstovas į posėdį neatvyko. 2014 m. spalio 29 d. raštu Agentūra kreipėsi į Ministeriją, pateikdama informaciją apie atsakovės įvykdytus pažeidimus ir prašydama pritarti Agentūros siūlymui nutraukti Paramos sutartį bei susigrąžinti atsakovei išmokėtas paramos lėšas. 2014 m. lapkričio 24 d. Ministerijoje vyko komisijos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta pritarti Agentūros siūlymui dėl sankcijų taikymo Bendrovei. 2015 m. sausio 15 d. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė, įgyvendindama Projektą, padarė penkis pažeidimus, t. y. 1) pateikė neteisingą informaciją apie projektą; 2) neužtikrino teisėto naudojimosi žeme; 3) neįgyvendino projekto taip, kaip numatyta Paramos sutartyje; 4) neužtikrino tinkamo Projekto finansavimo šaltinio bei teikė Agentūrai mokėjimo prašymus, kuriuose deklaravo dalį nepatirtų ir dalį neapmokėtų išlaidų; 5) laiku neteikė prašomos informacijos. Atsižvelgdama į tai, Ministerijos pritarimu Agentūra nutarė nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti 114 052,66 Eur Bendrovei išmokėtų paramos lėšų. Minėtasis Sprendimas kartu su Agentūros Raštu buvo išsiųstas atsakovei, nurodant, kad grąžintiną sumą Bendrovė turi pervesti į Agentūros sąskaitą per 30 kalendorinių dienų, priešingu atveju, nuo negrąžintinos lėšų dalies bus skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Bendrovė, nesutikdama su Agentūros sprendimais, juos apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Ginčų komisija), kuri atsakovės skundą dėl ginčijamo Agentūros Sprendimo atmetė, o bylą dėl ginčijamo Agentūros Rašto nutraukė, konstatavo, jog minėtasis raštas yra informacinio pobūdžio ir neatitinka individualaus administracinio akto sampratos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Nesutikdama su Ginčų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ginčų komisijos Sprendimas), pareiškėja kreipėsi į teismą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3198-142/2016, pagal Bendrovės skundą Agentūrai dėl Sprendimo bei Rašto ir Ginčų komisijos Sprendimo panaikinimo, 2016 m. sausio 5 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą ir panaikino Ginčų komisijos Sprendimo dalį, kuria Ginčų komisija nutraukė bylą dėl Bendrovės prašymo panaikinti Agentūros Raštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2953-520/2016 paliko jį nepakeistą.
Pažymėtina, jog Bendrovė, apskųsdama Agentūros Raštą ir Sprendimą, iš esmės, ginčą kėlė dėl Agentūros nustatytų ir Rašte bei Sprendime, kuriuos ginčijo Bendrovė, jos padarytų pažeidimų, kilusių Bendrovei nevykdant ir (ar) netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Paramos sutartį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos pateikto reikalavimo pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti 114 052,66 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2016 m. sausio 5 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-3198-142/2016) nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-2953-520-2016), kuria minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įsiteisėjusiais galutiniais baigiamaisiais teismų procesiniais aktais buvo patvirtinti Agentūros nustatyti Bendrovės padaryti pažeidimai, jai netinkamai vykdant ir (ar) nevykdant Paramos sutartyje nustatytų sutartinių įsipareigojimų.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas, įsiteisėjus teismo sprendimui, proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyjaresjudicatagalią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.P442-166/2011).ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tokie faktai vadinami prejudiciniais. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jų nebereikia įrodinėti, be to, šalys jų nebegali ginčyti. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A662-2778/2011). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal Bendrovės skundą dėl ginčijamo Agentūros Sprendimo ir Rašto, pasisakė dėl kiekvieno Agentūros nustatyto atsakovės atlikto pažeidimo vykdant įsipareigojimus pagal Paramos sutarties, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.
Sprendžiant dėl pirmojo Agentūros nustatyto Bendrovės padaryto iš Paramos sutarties kylančio įsipareigojimo pažeidimo, susijusio su atsakovės pareiga pateikti teisingą informaciją apie projektą, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Paramos sutarties 17.19 punktą, atsakovė turi pareigą bendradarbiauti su projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, sudaryti sąlygas tikrinti Projekto įgyvendinimą vietoje, susipažinti su dokumentais bei veikla, susijusia su Projekto ir Paramos sutarties vykdymu. Administravimo taisyklių 197.2.2 punkte ir Paramos sutarties 25.2 punkte nustatyta, kad paramos neskyrimas yra taikomas, kai paramos gavėjas teikdamas paraišką ir (arba) vykdydamas paramos sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės priimant sprendimą suteikti paramą arba tinkamai kontroliuoti paramos sutarties vykdymą. Vertindamas šį Bendrovės pažeidimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad Bendrovės pateiktų planų sprendiniai neatitiko suderinto techninio projekto – specialiosios techninio projekto dalies sprendinių, be to, atsakovė nepateikė Agentūrai sprendinius pagrindžiančių skaičiavimų, todėl nebuvo aišku, kokia kiekine apimtimi buvo atlikti darbai. Bendrovei 2014 m. gegužės 29 d. pateikus Agentūrai naujus darbų kiekių ir sąmatinės kainos paskaičiavimus, buvo pastebėta, kad statybos darbų rangovo analogiškų darbų kainos skiriasi kelis kartus. Ekspertai, į kuriuos Agentūra kreipėsi prašydama įvertinti, ar inžinerinių tinklų teritorijos dangos ir vejos darbus galima laikyti tinkamomis investicijomis bei skirti už juos paramą, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal Bendrovės pateiktą dokumentaciją neįmanoma apskaičiuoti faktiškai atliktų lauko tinklų, teritorijos dangos ir vejos darbų kiekių, nes ekspertiniam vertinimui pareiškėjas nepateikė lauko tinklų techninio projekto, aplinkos (sklypo) tvarkymo techninio projekto, darbo projekto ir kitų lydinčiųjų dokumentų, o pareiškėjo pateikta neprojektinė dokumentacija neatitinka techninio projekto sudedamosios dalies formos ir turinio, todėl nėra pagrindo skirti paramą sandėliavimo paskirties pastato lauko tinklų ir aplinkos tvarkymo statybos rangos darbams. Agentūra taip pat prašė ekspertų užfiksuoti atliktų statybos darbų kiekius. Ekspertai nurodė, kad faktiškai atliktų darbų nustatyti nėra galimybės, kadangi patikros Projekto vykdymo vietoje metu Bendrovė nepateikė statybos darbų žurnalo, kuris yra privalomas statybos darbų vykdymo dokumentas, nepateikė panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos, paslėptų darbų išpildomųjų nuotraukų. Atsižvelgiant į tai, ekspertai konstatavo, kad parama sandėliavimo paskirties pastato statybos rangos darbams pagal pateiktus atliktų darbų aktus yra neskirtina. Agentūra ekspertų taip pat prašė nustatyti sandėliavimo paskirties pastato techninio projekto statybos skaičiuojamąją kainą bei atlikti Bendrovės pateiktos kainos skaičiavimo analizę, pateikiant išvadą dėl Projekte nurodytų statybos darbų sumos pagrįstumo. Ekspertai konstatavo, kad Bendrovė nepateikė pilnos statybų techninės dokumentacijos, kuria remiantis galima būtų objektyviai atlikti prašomus skaičiavimus ir vertinimus bei nustatyti tinkamą investicijų panaudojimą; nurodė, kad trūksta atitinkamų techninio projekto specialiųjų dalių (vidaus vandentiekio ir nuotekų dalies, vidaus elektros tinklų dalies, apsauginės signalizacijos dalies, gaisrinės signalizacijos dalies, elektroninių ryšių dalies, vidaus dujotiekio dalies, procesų valdymo dalies, lauko tinklų dalies, aplinkos (sklypo) tvarkymo dalies). Be to, pateiktos techninio projekto dalys yra be medžiagų kiekių žiniaraščių, techninių specifikacijų. Bendrovė minėtų dokumentų nepateikė ir Agentūrai elektroniniu paštu 2014 m. liepos 11 d. išsiuntus pareiškėjui raginimą skubiai pateikti prašomus dokumentus. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės tinkamai kontroliuoti Paramos sutarties vykdymą. Atitinkamai Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 punktu, nustatė Paramos sutarties pažeidimą.
Pasisakydamas dėl antrojo Agentūros nustatyto pažeidimo, susijusio su netinkamu teisėto naudojimosi žeme užtikrinimu, teismas pažymi, kad Paramos sutarties 17.24.2 punktas numato, jog žemės nuomos ar kita teisėto naudojimosi žeme sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šiuo aspektu Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad užtikrinant ne tik pačią naudojimosi žeme teisę, bet ir jos pilnavertę teisinę apsaugą nuo trečiųjų asmenų galimų pretenzijų, gali būti užtikrinama tinkama Projekto investicijų apsauga visu Projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde Bendrovė neginčijo aplinkybės, kad subnuomos susitarimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.24.2 punkto pažeidimą bei pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 ir 25.22 punktais, nustatančiais, kad Paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai pareiškėjas nesilaiko su skirta Parama susijusių įsipareigojimų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme vienu iš patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, įvardino atsakovės pareigos užtikrinti tinkamą Projekto finansavimo šaltinį bei teikti Agentūrai mokėjimo prašymus, kuriuose būtų deklaruojama dalis nepatirtų ir dalis neapmokėtų išlaidų nevykdymą. Pagal Paramos sutarties 5.1 punktą, atsakovė įsipareigojo įgyvendinti Projektą iki 2014 m. liepos 31 d., iki šios datos pateikiant galutinį (šeštą) mokėjimo prašymą. Paramos sutarties 25.7 punkte numatyta, kad paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, taip pat kai nepateikia Agentūrai mokėjimo prašymų Paramos sutartyje nustatyta tvarka (Paramos sutarties 25.1 punktas). Šiuo aspektu pasisakytina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjęs Bendrovės skundą, nustatė, kad Projektas iki 2014 m. liepos 31 d. nebuvo įgyvendintas, taip pat, kad šeštas mokėjimo prašymas nebuvo pateiktas Paramos sutartyje numatytu laiku. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 25.1 ir 25.7 punktų pažeidimus. Atitinkamai, pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 punktu.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.6 punktą (atitinkamai Paramos sutarties 17.3 punktą), Bendrovė turi užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas ir iki mokėjimo prašymo pateikimo, jei projektas ar projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, Bendrovė Agentūrai turi pateikti pasirašytą paskolos sutartį ar susitarimą dėl paskolos suteikimo Projektui ar Projekto daliai finansuoti.
Remiantis Paraiškos duomenimis, Bendrovė įsipareigojo Projekto įgyvendinimui paimti viso Projekto vertės 743 999,94 Eur paskolą, tačiau Agentūrai pateikė informaciją tik dėl 34 754,40 Lt paskolos paėmimo. Taigi, atsakovė neužtikrino Projekto finansavimo šaltinio skolintomis lėšomis taip, kaip buvo numatyta Paramos sutarties sudėtine dalimi esančioje Paraiškoje. Be to, Bendrovė Agentūrai nepateikė 2013 m. liepos 31 d. su Projekto statybos darbų rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos paskolos sutarties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Įgyvendinimo taisyklių 20.6 punkto (atitinkamai ir Paramos sutarties 17.3 punkto) pažeidimą.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 58 punktą, Bendrovė mokėjimo prašymuose turi deklaruoti apmokėtas išlaidas. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Bendrovė nepateikė duomenų, susijusių su neapmokėtomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis (už 99 237,35 Eur). Pagal Paramos sutarties 25.3 punktą, paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai Bendrovė, vykdydama Projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuoti su Projekto įgyvendinimu susijusių Įgyvendinimo taisyklių nuostatų pažeidimai, sprendžiama, kad Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 punktu, konstatavo Paramos sutarties pažeidimą.
Agentūra, atlikusi galimų pažeidimų tyrimą, taip pat nustatė, kad Bendrovė laiku neteikė prašomos informacijos.
Pagal Paramos sutarties 17.21 punktą, Bendrovė privalo Agentūros nustatytais terminais teikti papildomą informaciją pagrindžiančius dokumentus, šalinti mokėjimo prašymų trūkumus bei kitus nustatytus neatitikimus. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2014 m. liepos 11 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, prašydama skubiai pateikti tam tikrus nurodytus dokumentus (lauko inžinerinių tinklų dalis), tačiau Bendrovė prašomų dokumentų Agentūrai nepateikė. Be to, nebuvo pateiktas joks atsakymas į minėtą elektroninį laišką. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.21 punkto ir 17.19 punkto, numatančio Bendrovės pareigą bendradarbiauti su Agentūra ir laiku teikti jai visą prašomą informaciją, pažeidimą. Atitinkamai, pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, vadovaujantis Paramos sutarties 25.23 punktu, numatančiu, kad Paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai pareiškėjas pažeidžia kitas Paramos sutarties sąlygas.
Pasisakydamas dėl atsakovei taikytų sankcijų už nustatytus pažeidimus, pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 64 punktas numato, jog paramos gavėjui pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 197.3 punktą, parama ar jos dalis susigrąžinama, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą inter alia pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.2.1 punktas); pažeidė paramos sutarties sąlygas (197.3.14 punktas). Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktą, vykdomoji institucija (šiuo atveju – Agentūra) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų. Agentūros teisė susigrąžinti išmokėtą paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Paramos sutartį taip pat buvo numatyta ir Paramos sutarties 19.1 punkte, kuriame ši Agentūros teisė yra siejama su paaiškėjusiomis Paramos sutarties 25 punkte įvardytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, Agentūra konstatavo Paramos sutarties 25.1, 25.2, 25.3, 25.7, 25.22, 25.23 punktuose įtvirtintas aplinkybes.
Pagal Paramos sutarties 47 punktą, pareiškėjas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už Paramos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą jeigu įrodytų, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Administravimo taisyklėse nėra pateikiamas pavyzdinis force majeure aplinkybių sąrašas, tačiau Įgyvendinimo taisyklės yra parengtos inter alia atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1974/2006 (OL L 368, 2006) (toliau – Reglamentas), todėl nagrinėjamu atveju aktualus Reglamento 47 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės gali pripažinti force majeure ar išimtinių aplinkybių šešias kategorijas, kurioms esant, jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: 1) paramos gavėjo mirtis; 2) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; 3) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; 4) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; 5) nenumatytas pastatų sugriuvimas valdoje; 6) epizootinė liga. Paramos gavėjas apie šias aplinkybes raštu turi pranešti kompetentingai institucijai per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti (47 straipsnio 2 dalis). Iš Reglamento 47 straipsnio matyti, kad force majeure aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nei netinkamas rangovo prievolių vykdymas, nei Agentūros sprendimas sustabdyti paramos skyrimo procedūras pagal ketvirtą ir penktą mokėjimo prašymus tol, kol bus vykdomas įtariamo pažeidimo tyrimas, nėra force majeure aplinkybės Paramos sutarties 47 punkto prasme, nes pagal savo pobūdį nepatenka nei į vieną iš pripažįstamų 6 kategorijų, numatytų Reglamento 47 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad Agentūra už nustatytus pažeidimus turėjo teisę Bendrovei taikyti sankciją (-as).
Paramos sutarties 25 punkte nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas: teikdamas Paraišką, mokėjimo prašymą, Projekto įgyvendinimo ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti Paramos lėšas priėmimui arba tinkamai Paraiškos ir Projekto kontrolei vykdyti (25.2 punktas); vykdydamas Projektą pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu (25.3 punktas); negali pasiekti Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (25.8 punktas); nevykdo sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautas draudimo sumas (25.12 punktas); nevykdo reguliarios Projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paraiškoje ir (arba) verslo plane (25.19 punktas); pažeidžia kitas sutarties, Paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas (25.23 punktas).
Pagal Administravimo taisyklių 253 punkto nuostatas, pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti (253.1 punktas); nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (253.2 punktas); vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (253.3 punktas); negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (253.4 punktas); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (253.13 punktas).
Nustatyta, kad Bendrovei sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas – pritaikyta atsižvelgus į tai, kad ji pažeidė: 1) Paramos sutarties 17.13, 17.29 ir 25.23 punkto nuostatas, nes nesilaikė paraiškoje (verslo plane) nustatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais; 2) Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkto, Administravimo taisyklių 253.3 ir 253.9 punkto ir Paramos sutarties 25.3 punkto nuostatas, nes nesilaikė įsipareigojimo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą; 3) Paramos sutarties 17.16, 17.17, 25.2 ir 25.8 punkto bei Įgyvendinimo taisyklių 20.11 punkto nuostatas, nes nevykdė įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu bei pranešimu apie draudiminius įvykius.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte įtvirtinta nuostata, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos Agentūros reikalavimai priteisti iš Bendrovės jos naudai 114 052,66 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2015 m. kovo 2 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra tenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nusprendžia:
prašymą patenkinti.
Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 114 052,66 Eur (šimtą keturiolika tūkstančių penkiasdešimt du eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus)skolą už neteisėtai gautas išmokas, 5 (penkių) procentų metines palūkanasuž priteistą 114 052,66 Eur sumą nuo 2015 m. kovo 2 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią priteistos grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis - paraiškos numeris – (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.