- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- I-3198-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01759-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Saugios erdvės“
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Olgai Sokolovai, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Saugios erdvės“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Saugios erdvės“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato Gedimino Blaškevičiaus, kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–14), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SKP-6 ir 2015 m. sausio 30 d. raštą Nr. BRK-794(3.144) bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 3R-134(AG-69/04-2015).
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas tinkamai vykdė paramos sutarties reikalavimą užtikrinti teisėtą naudojimąsi žeme po statomais pastatais. Anot pareiškėjo, jo sudarytas susitarimas dėl 0,3416 ha žemės ploto subnuomos yra galiojantis, o minėto susitarimo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra formalus ir mažareikšmis pažeidimas, negalintis lemti atsisakymo skirti paramą. Be to, anot pareiškėjo, Agentūra nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, nes pareiškėjas negalėjo numatyti rangovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, lėmusio rangos sutarties nutraukimą. Be to, pareiškėjas dėl lėšų trūkumo (atsiradusio dėl Agentūros delsimo išmokėti paramos lėšas pagal ketvirtą ir penktą mokėjimo prašymus) negalėjo tinkamai atsiskaityti su rangovu, o rangovas nepagrįstai delsė perduoti pareiškėjui statybos dokumentus, būtinus tęsti statybos darbus. Tai, kad Agentūra nemotyvuotai atsisakė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą kelis kartus pripažino ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija). Skunde nurodoma, kad pareiškėjas neužtikrino finansavimo šaltinio dėl pačios Agentūros veiksmų, t. y. dėl Agentūros delsimo išmokėti paramos lėšas pagal ketvirtą ir penktą mokėjimo prašymus, dėl kurio pareiškėjas negavo 443 542,00 Lt (128 458,64 Eur) paramos. Anot pareiškėjo, Agentūra nenurodė, kokios konkrečiai ir kuriuose mokėjimo prašymuose pateiktos išlaidos realiai nėra patirtos ar apmokėtos, todėl pareiškėjas neturi galimybės teikti argumentus bei įrodymus, paneigiančius šį neva padarytą pažeidimą. Be to, anot pareiškėjo, nebuvo jokio pagrindo netinkamų mokėjimo prašymų pateikimą vertinti kaip finansavimo šaltinio neužtikrinimą, o ne taikyti teisės aktuose aiškiai įvardytas sankcijas už mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų nepagrindimą finansiniais dokumentais. Skunde pabrėžiama, kad pareiškėjas Agentūrai nepateikė tam tikrų statybos dokumentų todėl, kad jų neturėjo (rangovas jų nebuvo davęs pareiškėjui), todėl pareiškėjui negali būti skiriama sankcija už objektyviai neįmanomų įvykdyti nurodymų nevykdymą. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros pritaikyta griežčiausia sankcija yra neproporcinga administravimo tikslui. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo manymu, Agentūra neturėjo teisės reikalauti iš pareiškėjo išmokėtos paramos (114 052,66 Eur) grąžinimo.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko. 2015 m. gruodžio 16 d. teisme gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti pareiškėjui ir pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (t. II, b. l. 52).
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 115–129). Agentūra pastebi, kad pareiškėjas pasirašydamas paramos sutartį įsipareigojo žemės nuomos ar kitą teisėto naudojimosi žeme sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šio įsipareigojimo turėjo laikytis. Nurodo, kad šio įsipareigojimo nesilaikymas Agentūros buvo vertinamas kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Anot Agentūros, už visų reikiamų dokumentų pateikimą Agentūrai (įskaitant ir šešto mokėjimo prašymo pateikimą laiku) atsakingas yra pats pareiškėjas, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės pareiškėjas negalėjo pateikti reikiamų dokumentų laiku. Netinkamas rangovo prievolių vykdymas nėra force majeure aplinkybė paramos sutarties ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) prasme. Agentūra atsiliepime paaiškina, kad penkiuose mokėjimo prašymuose pareiškėjas buvo nurodęs, kad statybos darbų rangovas UAB „Conmaster“ atliko darbų už 451 447,52 Eur, tačiau Agentūrai pareiškėjas pateikė apmokėjimą įrodančius dokumentus tik dėl 352 210,16 Eur. Be to, pareiškėjas Agentūrai nepranešė apie iš rangovo UAB „Conmaster“ gautą paskolą. Atsiliepime paaiškinama, kad ketvirtas ir penktas mokėjimo prašymai buvo vertinami ilgiau dėl pareiškėjo pateikiamų vis naujų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su mokėjimo prašymais. Pareiškėjas manydamas, kad Agentūra per ilgai vertino mokėjimo prašymus (neišmokėjo laiku paramos) ar per ilgai vykdė įtariamo pažeidimo tyrimą galėjo ginti savo galimai pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipdamasis į VAGK arba teismą. Agentūra atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog pirmenybė turi būti suteikiama paramos gavėjo galbūt padaryto pažeidimo tyrimui, todėl visi kiti klausimai gali būti sprendžiami tik pasibaigus paminėtam tyrimui (LVAT 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2774-643/2015). Atsižvelgiant į tai, Agentūra mano, kad įtariamo pažeidimo tyrimo metu mokėjimo prašymų vertinimas buvo sustabdytas pagrįstai ir taip pat pagrįstai pareiškėjui nebuvo mokama parama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pastebėjo, kad naudojimosi žeme teisėtumas yra siejamas taip pat ir su sąlyga, kad sutartis būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Agentūros nuomone šios sąlygos nesilaikymas negali būti vertinamas kaip formalumas, nes tinkamam projekto įgyvendinimui yra būtina užtikrinti, kad tretieji asmenys negalėtų pareikšti pretenzijų į projektui naudojamą žemę. Agentūros atstovė taip pat akcentavo, kad būtent pareiškėjas prisiėmė pareigą tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą, todėl pareiškėjo nepavykusiais santykiais su trečiaisiais asmenimis negali būti pateisinamas netinkamas projekto vykdymas. Agentūros atstovė pastebėjo, kad pareiškėjas paramos sutartimi taip pat įsipareigojo užtikrinti projekto finansavimo šaltinį, kuriuo pagal paramos sutartį turėjo būti paskola, tačiau šio reikalavimo nebuvo laikytasi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl Agentūros sprendimo nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti iš pareiškėjo visą jam išmokėtą paramos lėšų sumą (t. y. 114 052,66 Eur).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė Agentūrai paraišką paramai gauti (VAGK byla, t. I, b. l. 87–129). 2011 m. birželio 16 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KU-10-2-003848-PR001 (toliau – Paramos sutartis) (VAGK byla, t. II, b. l. 1–16). Pagal šios sutarties 1.1 punktą pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Aukštos kokybės paslaugų centro steigimas“ (toliau – Projektas), nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (VAGK byla, t. II, b. l. 1). Pagal Paramos sutarties 49 punktą, Paramos sutarties sudėtinėmis dalimis taip pat yra paraiška, verslo planas ir kiti su Projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (VAGK byla, t. II, b. l. 16). Paraiškos VIII dalyje „Projekto finansavimo šaltiniai“ pareiškėjas nurodė, kad Projekto finansavimo šaltinis yra vienas – viso Projekto vertės (t. y. 2 568 883,20 Lt) paskola (VAGK byla, t. I, b. l. 101).
Paramos sutartyje buvo numatyta, kad pareiškėjui bus suteikiama parama, jeigu jis iki 2012 m. sausio 9 d. be nukrypimų įvykdys Projektą (Paramos sutarties 5.1 ir 5.2 punktai), nustatyta tvarka ir terminais pateiks Agentūrai mokėjimo prašymus ir kitus dokumentus, reikalingus mokėjimo prašymams įvertinti (Paramos sutarties 5.3 punktas), įvykdys kitus įsipareigojimus pagal Paramos sutartį bei kitus Paramos sutarties vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Paramos sutarties 5.5 punktas) (VAGK byla, t. II, b. l. 3–4). Minėtas Projekto įgyvendinimo terminas vėlesniais susitarimais buvo keistas ir 2014 m. gegužės 23 d. susitarimu Nr. 4 buvo numatyta, kad pareiškėjas Projektą turi įvykdyti iki 2014 m. liepos 31 d. (VAGK byla, t. II, b. l. 23).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 29 d. su kredito unijomis „Vilniaus kreditas“ ir „Savas rūpestis“ pasirašė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta 800 000,00 Lt (231 696,01 Eur) kredito suma prekių sandėliavimo ir saugojimo centro statyboms finansuoti (VAGK byla, t. II, b. l. 63–74), o 2014 m. birželio 4 d. pareiškėjas su UAB „Unifina“ pasirašė paskolos sutartį dėl 400 000,00 Lt (115 848,01 Eur) paskolos sumos (VAGK byla, t. III, b. l. 58–59).
Nustatyta, kad Lietuvos bankas 2014 m. vasario 12 d. raštu „Dėl kredito unijų „Vilniaus kreditas“ ir „Savas rūpestis“ skolininkų“ kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad tam tikri projektų vykdymo epizodai kelia pagrįstų abejonių, ar paramos gavėjai tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus paramai gauti. Rašte Lietuvos bankas pažymėjo, kad atskirais atvejais nuosavos dalies apmokėjimas galėjo būti tik imituojamas atliekant analogiškų sumų priešpriešinius pervedimus tarp paskolų gavėjų ir įrangos tiekėjų, tokiu būdu galėjo būti siekiama parodyti didesnę įsigyjamo turto vertę. Atkreiptas dėmesys, kad dalis kredito unijų finansuojamų projektų galėjo būti dirbtinai išskaidyti, siekiant gauti didesnę paramą. Lietuvos bankas nurodė, kad Agentūrai būtų tikslinga peržiūrėti bei įvertinti visų kredito unijų „Vilniaus kreditas“ bei „Savas rūpestis“ paskolų gavėjų vykdomų projektų riziką (VAGK byla, t. IV, b. l. 100).
2014 m. balandžio 24 d. Agentūros Mokėjimo prašymų skyrius parengė tarnybinį pranešimą „Dėl įtariamo pažeidimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas ketvirtame ir penktame mokėjimo prašymuose prašo kompensuoti prekių sandėliavimo ir saugojimo centro statybos darbus, tačiau įtariama, kad atlikti darbai neatitinka techninio projekto, t. y. nepastatyta išorinė siena, kuri turi atskirti pareiškėjo pastatą nuo kitų įmonių statomų sandėlių. Skirtingų bendrovių sandėliams įrengta vientisa stogo danga, išorės sienos ir fasadai sudaro vientisą sandėliavimo pastatą, taip pat pastato inžinerinių tinklų trasos yra bendros su kitais statytojais ir nėra pateikti skaičiavimai, pagrindžiantys, kokia apimtimi pareiškėjas ketina įteisinti nuosavybę bendrai inžinerinių tinklų daliai, todėl kyla įtarimas, kad pareiškėjas pažeidžia Įgyvendinimo taisyklių 21.10.2 punktą, numatantį, kad naujai statomi statiniai negali priklausyti pareiškėjui su kitais asmenimis. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs statybos darbų lokalinės sąmatos, pagal atliktų darbų perdavimo aktus, kuriuose atlikti darbai žymimi procentine išraiška, neįmanoma nustatyti atliktų ir neatliktų darbų vertės, o pagal Įgyvendinimo taisyklių 24.3 punktą, tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos tik tokios išlaidos, kurios gali būti nustatytos ir pagrįstos (VAGK byla, t. VIII, b. l. 109–110).
2014 m. gegužės 16 d. Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą ir apie pareiškėjo pateiktų ketvirto ir penkto mokėjimo prašymų vertinimo sustabdymą. 2014 m. gegužės 19 d. Agentūra įspėjo pareiškėją, kad dėl atliekamo tyrimo toliau vykdyti Projekto įgyvendinimo darbus pareiškėjas gali savo rizika. Pareiškėjas atsakė į pastarąjį Agentūros raštą 2014 m. gegužės 28 d. raštu, be kita ko, nurodydamas, kad abipusiu sutarimu nutraukė statybos darbų rangos sutartį su generaliniu rangovu, nes su šiuo rangovu jau nuo Projekto įgyvendinimo pradžios nepavyko efektyviai dirbti, nebuvo taikomi įprasti statybos sektoriuje standartai ir procedūros, vyko nuolatiniai statybos darbų įgyvendinimo vėlavimai, buvo klaidingai aktuojami darbai, nenurodant konkrečių darbų kiekių, ir pan. (VAGK byla, t. II, b. l. 81–88).
2014 m. liepos 29 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai prašymą pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą iki 2015 m. gegužės 30 d. Minėtas prašymas buvo svarstytas 2014 m. rugpjūčio 7 d. Agentūros Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje, kuriame komisija vienbalsiai nutarė pareiškėjo prašymo netenkinti. Apie šį sprendimą Agentūra informavo pareiškėją (VAGK byla, t. I, b. l. 25–28, t. II, b. l. 105–106). Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, kuri nurodė, kad Agentūra turėtų parengti pareiškėjui atsakymą, kuris būtų tinkamai motyvuotas (VAGK byla, t. I, b. l. 29–38). Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2014 m. lapkričio 11 d. iš naujo parengė atsakymą pareiškėjui, tačiau pareiškėjas jį vėl apskundė Ministerijai, o ši nurodė, kad Agentūra turėtų atsakyti pareiškėjui, įvertinant ir pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes (VAGK byla, t. I, b. l. 37–47). Pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2014 m. spalio 10 d. išvadoje (VAGK byla, t. VIII, b. l. 49–60). Minėtos išvados turinys iš esmės pažodžiui buvo perkeltas į ginčijamą Agentūros sprendimą.
Nustatyta, kad Agentūra 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į pareiškėją, kviesdama jį atvykti į 2014 m. spalio 15 d. vyksiantį komisijos posėdį, kurio metu buvo numatyta svarstyti klausimus dėl Paramos sutarties pažeidimų ir siūlomų sankcijų (VAGK byla, t. III, b. l. 31–33), tačiau pareiškėjas į komisijos posėdį neatvyko (VAGK byla, t. IV, b. l. 130).
2014 m. spalio 29 d. raštu Agentūra kreipėsi į Ministeriją, pateikdama informaciją apie pareiškėjo įvykdytus pažeidimus ir prašydama pritarti Agentūros siūlymui nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti pareiškėjui išmokėtas paramos lėšas (VAGK byla, t. II, b. l. 107).
2014 m. lapkričio 24 d. Ministerijoje vyko komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti posėdis, kuriam Ministerijos Teisės departamentas pateikė siūlymą pritarti Agentūros siūlomai sankcijai, t. y. paramos sutarties nutraukimui ir 393 801,00 Lt (114 052,66 Eur) paramos lėšų susigrąžinimui (t. I, b. l. 158–171). Ministerijos komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta pritarti Agentūros siūlymui dėl sankcijų taikymo pareiškėjui (t. II, b. l. 17).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra gavo antstolio Donato Kisieliaus 2014 m. gruodžio 30 d patvarkymą, iš kurio matyti, kad iš pareiškėjo yra siekiama išieškoti 866 183,55 Lt (250 864,10 Eur) skolos (t. I, b. l. 185).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba (toliau – FNTT) 2015 m. sausio 15 d. raštu „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ informavo Agentūrą, kad FNTT Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00019-14, be kita ko, dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjui įgyvendinant Projektą (t. I, b. l. 195).
Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas 2015 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-6 „Dėl UAB „Saugios erdvės“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ginčijamas Agentūros sprendimas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė penkis pažeidimus, t. y. 1) pateikė neteisingą informaciją apie projektą (toliau – pirmasis pažeidimas); 2) neužtikrino teisėto naudojimosi žeme (toliau – antrasis pažeidimas); 3) neįgyvendino projekto taip, kaip numatyta Paramos sutartyje (toliau – trečiasis pažeidimas); 4) neužtikrino tinkamo Projekto finansavimo šaltinio bei teikė Agentūrai mokėjimo prašymus, kuriuose deklaravo dalį nepatirtų ir dalį neapmokėtų išlaidų (toliau – ketvirtasis pažeidimas); 5) laiku neteikė prašomos informacijos (toliau – penktasis pažeidimas) (t. I, b. l. 18–27). Atsižvelgiant į tai, su Ministerijos pritarimu nutarta nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti 114 052,66 Eur išmokėtų paramos lėšų. Minėtas sprendimas Agentūros 2015 m. sausio 30 d. raštu Nr. BRK-794(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ginčijamas Agentūros raštas) buvo išsiųstas pareiškėjui, nurodant, kad grąžintiną sumą pareiškėjas turi pervesti į Agentūros sąskaitą per 30 kalendorinių dienų, priešingu atveju, nuo negrąžintos lėšų dalies bus skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 28–29). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais Agentūros sprendimais, juos apskundė VAGK, kuri 2015 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-134(AG-69/04-2015) (toliau – VAGK sprendimas) (t. I, b. l. 41–61). VAGK pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Agentūros sprendimo atmetė, o bylą dėl ginčijamo Agentūros rašto nutraukė, konstatuodama, kad ginčijamas Agentūros raštas yra informacinio pobūdžio ir neatitinka individualaus administracinio akto sampratos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Nesutikdamas su VAGK sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Dėl Agentūros nustatyto pirmojo pažeidimo
Paramos sutarties 17.19 punkte įtvirtinta pareiškėjo pareiga bendradarbiauti su Projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, sudaryti sąlygas tikrinti Projekto įgyvendinimą vietoje, susipažinti su dokumentais bei veikla, susijusia su Projekto ir Paramos sutarties vykdymu.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – Administravimo taisyklės) 197.2.2 punkte (analogiškai Paramos sutarties 25.2 punkte) numatyta, kad paramos neskyrimas yra taikomas, kai paramos gavėjas teikdamas paraišką ir (arba) vykdydamas paramos sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės priimant sprendimą suteikti paramą arba tinkamai kontroliuoti paramos sutarties vykdymą.
Ginčijamame Agentūros sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 28 d. rašte neneigė, kad darbai buvo aktuojami klaidingai, nebuvo nurodomi konkrečių darbų kiekiai. Vėliau pareiškėjo pateiktų planų sprendiniai neatitiko suderinto techninio projekto – specialiosios techninio projekto dalies sprendinių. Agentūrai nebuvo pateikti sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, todėl nebuvo aišku, kokia kiekine apimtimi buvo atlikti darbai. 2014 m. gegužės 29 d. pareiškėjui pateikus Agentūrai naujus darbų kiekių ir sąmatinės kainos paskaičiavimus, buvo pastebėta, kad rangovo UAB „Conmaster“ analogiškų darbų kainos skiriasi kelis kartus. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.10 punktu, numatančiu Agentūros teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, esant įtarimui dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties programos priemonės tikslams, Agentūra 2014 m. birželio 30 d. kreipėsi į ekspertus, prašydama įvertinti, ar inžinerinių tinklų, teritorijos dangos ir vejos darbus galima laikyti tinkamomis investicijomis bei skirti už juos paramą. Ekspertai pateikė Agentūrai išvadą, kad pagal pareiškėjo pateiktą dokumentaciją neįmanoma apskaičiuoti faktiškai atliktų lauko tinklų, teritorijos dangos ir vejos darbų kiekių, nes ekspertiniam vertinimui pareiškėjas nepateikė lauko tinklų techninio projekto, aplinkos (sklypo) tvarkymo techninio projekto, darbo projekto ir kitų lydinčių dokumentų, o pareiškėjo pateikta neprojektinė dokumentacija neatitinka techninio projekto sudedamosios dalies formos ir turinio, todėl nėra pagrindo skirti paramą sandėliavimo paskirties pastato lauko tinklų ir aplinkos tvarkymo statybos rangos darbams. Agentūra taip pat prašė ekspertų užfiksuoti atliktų statybos darbų kiekius. Ekspertai nurodė, kad faktiškai atliktų darbų nustatyti nėra galimybės, nes patikros Projekto vykdymo vietoje metu pareiškėjas nepateikė statybos darbų žurnalo, kuris yra privalomas statybos darbų vykdymo dokumentas, nepateikė panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos, paslėptų darbų išpildomųjų nuotraukų. Atsižvelgiant į tai, ekspertai konstatavo, kad parama sandėliavimo paskirties pastato statybos rangos darbams pagal pateiktus atliktų darbų aktus yra neskirtina. Agentūra ekspertų taip pat prašė nustatyti sandėliavimo paskirties pastato techninio projekto statybos skaičiuojamąją kainą bei atlikti pareiškėjo pateiktos kainos skaičiavimo analizę, pateikiant išvadą dėl Projekte nurodytų statybos darbų sumos pagrįstumo. Ekspertai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pilnos statybų techninės dokumentacijos, kuria remiantis galima būtų objektyviai atlikti prašomus skaičiavimus ir vertinimus bei nustatyti tinkamą investicijų panaudojimą. Ekspertai nurodė, kad trūksta atitinkamų techninio projekto specialiųjų dalių (vidaus vandentiekio ir nuotekų dalies, vidaus elektros tinklų dalies, apsauginės signalizacijos dalies, gaisrinės signalizacijos dalies, elektroninių ryšių dalies, vidaus dujotiekio dalies, procesų valdymo dalies, lauko tinklų dalies, aplinkos (sklypo) tvarkymo dalies). Be to, pateiktos techninio projekto dalys yra be medžiagų kiekių žiniaraščių, techninių specifikacijų. Pareiškėjas minėtų dokumentų nepateikė ir Agentūrai elektroniniu paštu 2014 m. liepos 11 d. išsiuntus pareiškėjui raginimą skubiai pateikti prašomus dokumentus (VAGK byla, t. III, b. l. 38–39). Pareiškėjas 2014 m. liepos 29 d. raštu tik informavo Agentūrą, kad pasamdė UAB „Statybos procesų valdymas“, kuri iki 2014 m. rugsėjo 25 d. turėjo nustatyti nukrypimus nuo Projekto, užaktuotų ir faktiškai atliktų darbų pagal galiojusią statybos rangos su UAB „Conmaster“ sutartį neatitikimus. Ginčijamame Agentūros sprendime nurodyta, kad gautų išvadų dėl minėtų nukrypimų nuo Projekto pareiškėjas Agentūrai nepateikė.
Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad aukščiau minėti dokumentai buvo pateikti Agentūrai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės tinkamai kontroliuoti Paramos sutarties vykdymą. Atitinkamai Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 punktu, nustatė Paramos sutarties pažeidimą (Paramos sutarties 25.2 punktas).
Dėl Agentūros nustatyto antrojo pažeidimo
Paramos sutarties 17.24.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad žemės nuomos ar kita teisėto naudojimosi žeme sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šiuo aspektu teisėjų kolegija vertintina, kad Paramos sutartyje įtvirtintas pareiškėjo įsipareigojimas sutartį užregistruoti Nekilnojamojo turto registre nėra savitikslis. Teisėjų kolegija sutinka su VAGK sprendimo argumentais, kad tik užtikrinant ne tik pačią naudojimosi žeme teisę, bet ir jos pilnavertę teisinę apsaugą nuo trečiųjų asmenų galimų pretenzijų, gali būti užtikrinama tinkama Projekto investicijų apsauga visu Projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčijo aplinkybės, kad subnuomos susitarimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.24.2 punkto pažeidimą. Atitinkamai, pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 ir 25.22 punktais, numatančiais, kad Paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai pareiškėjas nesilaiko su skirta Parama susijusių įsipareigojimų.
Dėl Agentūros nustatyto trečiojo pažeidimo
Pagal Paramos sutarties 5.1 punktą, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą iki 2014 m. liepos 31 d., iki šios datos pateikiant galutinį (šeštą) mokėjimo prašymą. Paramos sutarties 25.7 punkte numatyta, kad paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, taip pat kai pareiškėjas nepateikia Agentūrai mokėjimo prašymų Paramos sutartyje nustatyta tvarka (Paramos sutarties 25.1 punktas).
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčijo faktinės aplinkybės, kad Projektas iki 2014 m. liepos 31 d. nebuvo įgyvendintas, taip pat, kad šeštas mokėjimo prašymas nebuvo pateiktas Paramos sutartyje numatytu laiku. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 25.1 ir 25.7 punktų pažeidimus. Atitinkamai, pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 punktu.
Dėl Agentūros nustatyto ketvirtojo pažeidimo
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.6 punktą (atitinkamai Paramos sutarties 17.3 punktą), pareiškėjas turi užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas ir iki mokėjimo prašymo pateikimo, jei projektas ar projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, pareiškėjas Agentūrai turi pateikti pasirašytą paskolos sutartį ar susitarimą dėl paskolos suteikimo Projektui ar Projekto daliai finansuoti.
Paramos sutarties sudėtine dalimi esančios Paraiškos VIII dalyje „Dėl projekto finansavimo šaltinio“ pareiškėjas įsipareigojo Projekto įgyvendinimui paimti viso Projekto vertės, t. y. 2 568 883,20 Lt (743 999,94 Eur) paskolą (VAGK byla, t. I, b. l. 101). Byloje nėra duomenų, kad šis pareiškėjo įsipareigojimas dėl Projekto finansavimo skolintomis lėšomis vėlesniais pareiškėjo ir Agentūros susitarimais būtų buvęs pakeistas.
Kaip minėta, pareiškėjas Agentūrai pateikė informaciją tik dėl 1 200 000,00 Lt paskolos paėmimo (VAGK byla, t. III, b. l. 58–59). Taigi, pareiškėjas neužtikrino Projekto finansavimo šaltinio skolintomis lėšomis taip, kaip buvo numatęs Paramos sutarties sudėtine dalimi esančioje Paraiškoje. Be to, pareiškėjas Agentūrai nepateikė 2013 m. liepos 31 d. su Projekto statybos darbų rangovu UAB „Conmaster“ pasirašytos paskolos sutarties, apie kurią minima UAB „Conmaster“ 2014 m. balandžio 29 d. pranešime, pridėtame prie pareiškėjo skundo Ministerijai (VAGK byla, t. I, b. l. 49). Kaip minėta, tokią pareiškėjo pareigą (t. y. Agentūrai pateikti pasirašytų paskolų sutartis) numato Įgyvendinimo taisyklių 20.6 punktas. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Įgyvendinimo taisyklių 20.6 punkto (atitinkamai ir Paramos sutarties 17.3 punkto) pažeidimą.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 58 punktą, pareiškėjas mokėjimo prašymuose turi deklaruoti apmokėtas išlaidas. Ginčijame Agentūros sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Agentūros prašė finansuoti dalį neapmokėtų UAB „Conmaster“ PVM sąskaitų faktūrų (už 99 237,35 Eur). Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad neturi galimybės ginčyti šios aplinkybės, nes Agentūra šio savo teiginio nepagrindė faktiniais duomenimis. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame Agentūros sprendime šis pažeidimas nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Agentūra minėtą pažeidimą pareiškėjui detaliau pagrindė 2015 m. vasario 25 d. rašte Nr. BRK-1849(1.14) „Dėl informacijos pateikimo“ (t. II, b. l. 19–21), darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, turėjo galimybę pateikti su šia aplinkybe susijusius argumentus.
Pagal Paramos sutarties 25.3 punktą, paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuoti su Projekto įgyvendinimu susijusių Įgyvendinimo taisyklių nuostatų pažeidimai, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Paramos sutarties 25 punktu, konstatavo Paramos sutarties pažeidimą.
Dėl Agentūros nustatyto penktojo pažeidimo
Pagal Paramos sutarties 17.21 punktą, pareiškėjas privalo Agentūros nustatytais terminais teikti papildomą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, šalinti mokėjimo prašymų trūkumus bei kitus nustatytus neatitikimus.
Kaip minėta, Agentūra 2014 m. liepos 11 d. išsiuntė pareiškėjui elektroninį laišką, prašydama skubiai pateikti tam tikrus nurodytus dokumentus (lauko inžinerinių tinklų dalis), tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų Agentūrai nepateikė. Be to, nebuvo pateiktas joks atsakymas į minėtą elektroninį laišką.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė, kad 2014 m. liepos 11 d. elektroninio laiško iš Agentūros negavo, taip pat nenurodė, kad pateikė Agentūros minėtu laišku prašytus dokumentus. Darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.21 punkto ir 17.19 punkto, numatančio pareiškėjo pareigą bendradarbiauti su Agentūra ir laiku teikti jai visą prašomą informaciją, pažeidimą. Atitinkamai, pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimą, vadovaujantis Paramos sutarties 25.23 punktu, numatančiu, kad Paramos sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai pareiškėjas pažeidžia kitas Paramos sutarties sąlygas.
Dėl pareiškėjui pritaikytų sankcijų už nustatytus pažeidimus
Įgyvendinimo taisyklių 64 punktas numato, kad paramos gavėjui pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.
Pagal Administravimo taisyklių 197.3 punktą, parama ar jos dalis susigrąžinama, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą inter alia pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.2.1 punktas); pažeidė paramos sutarties sąlygas (197.3.14 punktas).
Be to, pagal Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktą, vykdomoji institucija (šiuo atveju – Agentūra) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų.
Agentūros teisė susigrąžinti išmokėtą paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Paramos sutartį taip pat buvo numatyta ir Paramos sutarties 19.1 punkte, kuriame ši Agentūros teisė yra siejama su paaiškėjusiomis Paramos sutarties 25 punkte įvardytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, Agentūra konstatavo Paramos sutarties 25.1, 25.2, 25.3, 25.7, 25.22, 25.23 punktuose įtvirtintas aplinkybes.
Pagal Paramos sutarties 47 punktą, pareiškėjas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už Paramos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą jeigu įrodytų, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, kad Projekto neįgyvendinimas laiku, reikiamų dokumentų nepateikimas Agentūrai ir kiti Paramos sutarties pažeidimai buvo nulemti ne pareiškėjo, o trečiųjų asmenų (generalinio rangovo UAB „Conmaster“ ir Agentūros) veiksmų.
Nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Administravimo taisyklėse nėra pateikiamas pavyzdinis force majeure aplinkybių sąrašas, tačiau Įgyvendinimo taisyklės yra parengtos inter alia atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1974/2006 (OL L 368, 2006) (toliau – Reglamentas), todėl nagrinėjamu atveju aktualus Reglamento 47 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad ES valstybės narės gali pripažinti force majeure ar išimtinių aplinkybių šešias kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: 1) paramos gavėjo mirtis; 2) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; 3) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; 4) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; 5) nenumatytas pastatų sugriuvimas valdoje; 6) epizootinė liga. Paramos gavėjas apie šias aplinkybes raštu turi pranešti kompetentingai institucijai per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti (47 straipsnio 2 dalis). Iš Reglamento 47 straipsnio matyti, kad force majeure aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nei netinkamas rangovo prievolių vykdymas, nei Agentūros sprendimas sustabdyti paramos skyrimo procedūras pagal ketvirtą ir penktą mokėjimo prašymus tol, kol bus vykdomas įtariamo pažeidimo tyrimas, nėra force majeure aplinkybės Paramos sutarties 47 punkto prasme, nes pagal savo pobūdį nepatenka nei į vieną iš pripažįstamų 6 kategorijų, numatytų Reglamento 47 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra už nustatytus pažeidimus turėjo teisę pareiškėjui taikyti sankciją(-as).
Dėl Agentūros pritaikytos sankcijos prieštaravimo proporcingumo principui
Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas ne vienas Paramos sutarties pažeidimas, pareiškėjo atžvilgiu vyksta vykdomieji procesai, FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareiškėjo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo įgyvendinant Projektą, teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūrai, siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos finansinius interesus administruojant paramą, buvo būtina pareiškėjo atžvilgiu taikyti griežčiausią sankciją – Paramos sutarties nutraukimą ir išmokėtos paramos susigrąžinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pritaikyta sankcija yra proporcinga Agentūros siekiamam tinkamo paramos administravimo tikslui.
Dėl ginčijamo Agentūros rašto
Paramos sutarties 17.7 punkte numatyta, kad pareiškėjas, gavęs sprendimą dėl paramos susigrąžinimo ir (arba) Paramos sutarties nutraukimo, per sprendime nustatytą terminą privalo įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus. Iš ginčijamo Agentūros sprendimo turinio matyti, kad jame nėra išdėstyti jokie reikalavimai pareiškėjui. Reikalavimai pareiškėjui bei terminas šiems reikalavimams įvykdyti yra nurodytas ginčijamame Agentūros rašte. Ginčijamas Agentūros sprendimas prie minėto rašto buvo pridėtas, kaip jo priedas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu Agentūros raštu yra papildomas Agentūros sprendimas, todėl šie dokumentai vertintini kaip neatsiejamai susiję ir abu kartu pareiškėjui sukeliantys teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, VAGK sprendimas naikintinas dalyje, kurioje pareiškėjo skundas dėl ginčijamo Agentūros rašto paliktas nenagrinėtu ir byla toje dalyje nutraukta.
Pareiškėjas ginčijamo Agentūros rašto neteisėtumą sieja išimtinai su Agentūros sprendimo neteisėtumu, t. y. pareiškėjas mano, kad jis buvo neteisėtai įpareigotas grąžinti išmokėtą paramą todėl, kad Agentūra priėmė neteisėtą sprendimą dėl paramos susigrąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ginčijamo Agentūros rašto naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Saugios erdvės“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 3R-134(AG-69/04-2015) dalyje, kurioje Vyriausioji administracinių ginčų komisija nutraukė bylą dėl pareiškėjo UAB „Saugios erdvės“ prašymo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 30 d. raštą Nr. BRK-794(3.144).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.