- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- e2-1449-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14360-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Rita Petručionytė, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas) priteisti 3 312,59 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 142,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje, dublike nurodė ir teismo posėdyje ieškovės atstovė pilnai palaikydama ieškinio reikalavimus paaiškino, kad šalių sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 6 d. buvo apdrausta transporto priemonės Audi A7 valdytojų civilinė atsakomybė. Draudėjas – atsakovas, 2020 m. birželio 14 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala stovinčiai transporto priemonei Ford Fiesta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi dėl eismo įvykio kilimo atsakingu buvo pripažintas transporto priemonės Audi A7 vairuotojas (duomenys neskelbtini), ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, kompensuojant nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Ieškovė, gavusi transporto priemonės Ford Fiesta remonto kaštus patvirtinančius dokumentus bei pretenzijas dėl žalos atlyginimo, išmokėjo 3 312,59 Eur draudimo išmoką.
3. Draudimo sutarties, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, sudarymo metu transporto priemonė Audi A7 neturėjo nuolatinių valstybinių numerių, todėl sutarties sudarymo metu buvo nurodytas VIN kodas. Tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad eismo įvykio metu minėta transporto priemonė buvo su valstybiniais numeriais, išduotais ne Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko. Atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, nepranešė ieškovei apie pasikeitusius transporto priemonės Audi A7 registracijos duomenis, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti 50 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 656,30 Eur, tuo pagrindu, kad ieškovei nebuvo pranešta apie padidėjusią riziką.
4. Eismo įvykio metu atsakovas, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nepranešė nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjo eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Atsakovas iš eismo įvykio pasišalino, todėl ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašo iš atsakovo priteisti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3 312,59 Eur. Sprendimas administracinio nusižengimo byloje nebausti atsakovo už pasišalinimą iš įvykio vietos neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 142,49 Eur kompensacines palūkanas pagal pateiktą paskaičiavimą (3 312,59 Eur (skola) X 0,05 (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose) X 314 (pradelstų dienų skaičius), skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. lapkričio 1 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
II. Atsakovo atsikirtimų argumentai
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriuose prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, atsakovo atstovė teismo posėdyje pilnai palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodė, jog ieškovė regresinį reikalavimą reiškia nepagrįstai, kadangi: 1) sudarant draudimo sutartį transporto priemonė turėjo ES valstybėje – Prancūzijoje išduotą pastovų valstybinį numerį, tačiau jis sudarant draudimo sutartį nebuvo įrašytas ne dėl atsakovo kaltės, nes draudikas, pildydamas sutartį, pats sprendžia, kokie duomenys yra jam pakankami savininkui ir automobiliui, t. y. draudėjui identifikuoti. Duomenys nesikeitė, jie buvo tokie patys tiek draudimo sutarties sudarymo metu, tiek eismo įvykio metu. 2) ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas iš eismo įvykio pasišalino nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Į eismo įvykį nebuvo iškviesta policija, kadangi tai buvo techninė avarija, nukentėjusių asmenų nebuvo. Atsakovas neturėjo tikslo slėptis ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsakovas dėjo pastangas rasti nukentėjusios transporto priemonės savininką, to nepavykus, atsakovas ant priekinio automobilio lango paliko raštelį su savo telefono numeriu, tikėdamasis, kad netrukus su juo bus susiekta, atsakovas pats nuvyko į policiją, apie įvykį pranešė ieškovei. 3) ieškovei 2020 m. spalio 30 d. pareikšta, kad nesutinkama su regresiniu reikalavimu, tačiau ieškovė nepateisinamai ilgai delsė pareikšti ieškinį ir tokiu būdu neveikė apdairiai, protingai ir rūpestingai, todėl ieškovės reikalaujamos kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos už 314 dienų, ieškovei nepriteistinos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
7. Bylos duomenimis, ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 6 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 6 d. buvo apdrausta transporto priemonės Audi A7, valstybinis Nr.--, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (el. b. I t., b. l. 14). Draudimo sutarties 1.5.1. punkte nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją; draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas TP identifikavimo duomenų, techninių parametrų pasikeitimas, taip pat draudėjo deklaruotos gyvenamosios vietos ir punktuose 1.5–1.6 nurodytos informacijos pasikeitimas. Draudimo sutarties 1.5.3 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui nurodytos Sutarties 1.5.1.–1.5.2. punktuose.
8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos tuo pagrindu, kad ieškovei nebuvo pranešta apie padidėjusią riziką, t. y. atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, nepranešė ieškovei apie pasikeitusius transporto priemonės Audi A7 registracijos duomenis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad, pasikeitus apdraustos transporto priemonės valstybiniam numerio ženklui, draudėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybinio numerio ženklo pasikeitimo dienos, privalo raštu pranešti apie tai draudikui. Jei draudėjas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio ženklo pasikeitimą, draudėjui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl pasikeitusio valstybinio numerio ženklo nebuvo galima laiku nustatyti draudiko arba įvertinti draudimo rizikos. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad transporto priemonės draudimo sutarties sudarymui draudimo agentei pateikė asmens dokumentą ir transporto priemonės registracijos liudijimą (registracijos liudijimas išduotas 2021 m. lapkričio 21 d. (el. b. I t., b. l. 169-170). Transporto priemonės registracijos liudijime buvo įrašyti Prancūzijoje išduotų valstybinių numerių duomenys. Teismo posėdyje su atsakovu sudarant draudimo sutartį ieškovę atstovavusi draudimo agentė (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad draudimo sutarties sudarymui visais atvejais buvo reikalaujama pateikti asmens dokumentą ir automobilio techninį pasą. Tuo atveju, jeigu buvo draudžiama transporto priemonė, kuriai išduoti ne Lietuvos Respublikos valstybiniai numeriai, jie į draudimo sutartį ir į sistemą nebuvo įrašomi, kadangi sistema kitoje valstybėje išduotų numerių nesupranta ir neidentifikuoja. Tokiu atveju transporto priemonei identifikuoti visada būdavo įrašomas tik jos identifikavimo kodas. Liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo transporto priemonės valstybiniai numeriai į draudimo sutartį nebuvo įrašyti ne todėl, kad atsakovas šių duomenų ieškovės atstovui nepateikė, o todėl, kad jų nepriima duomenis apdorojanti ieškovės sistema. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovo transporto priemonė neturėjo nuolatinių valstybinių numerių ir kad jie eismo įvykio metu buvo pasikeitę, nėra. Atsakovo, liudytojos paaiškinimai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovei sudarant draudimo su atsakovu sutartį nebuvo pateikti duomenys, jog draudžiama transporto priemonė Audi A7 turėjo Prancūzijoje išduotus valstybinius numerius ir kad atsakovas nepranešė ieškovei apie pasikeitusius transporto priemonės Audi A7 registracijos duomenis, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos tuo pagrindu, kad ieškovei nebuvo pranešta apie padidėjusią riziką, atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 17 8, 183, 185 straipsniai).
9. Ieškovė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu prašo iš atsakovo priteisti 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, kadangi atsakovas turėdamas pareigą nedelsiant apie įvykį pranešti policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4. punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė nurodo, jog tai, kad administracinėje byloje nebuvo pripažinta, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos ir dėl to jam administracinė atsakomybė nebuvo taikyta, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, kurioje pasakyta, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, kadangi kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.
10. 2020 m. birželio 18 d. Eismo įvykio informacijos (el. b. I t., b. l. 31), administracinio nusižengimo bylos duomenimis – 2020 m. birželio 25 d. protokolas (el. b. I t., b. l. 130-132), tarnybiniai pranešimai dėl įvykio (e. b. I t., b. l. 133-314), paaiškinimai (el. b. I t. b. l. 135-137), 2020 m. birželio 14 d. apie 6.00 val. atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Audi A7, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefą, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuo smūgio atsitrenkė į požeminių komunikacijų riboženklį, eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės ir požeminių komunikacijų riboženklis (el. b. I t., b. l. 130). Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 14 d. 12.00 val. policijoje registruotas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) apgadinta transporto priemonė Ford, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas ieškovei apie eismo įvykį pranešė 2020 m. birželio 22 d. internetu per savitarnos svetainę (el. b. II t., b. l.10-11, 23).
11. Ieškovė, gavusi transporto priemonės Ford Fiesta remonto kaštus patvirtinančius dokumentus bei Compensa Vienna Insurance Group pretenzijas dėl žalos atlyginimo, išmokėjo 3 312,59 Eur draudimo išmoką (el. b. I t., b. l. 10-13, 16-18, 20-30, 34, 35-54, 57-69). Ieškovė pateikė atsakovui 2020 m. rugsėjo 15 d. pretenziją dėl išmokėtos išmokos išieškojimo (el. b. I t., b. l.55). Atsakovas 2020 m. spalio 30 d. pateikė atsakymą į pretenziją (el. b. I t., b. l. 109-110).
12. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentai, paaiškinimai teismo posėdžio metu, paaiškinimai administracinėje byloje patvirtina, kad atsakovas aiškiai suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kaip matyti iš fotonuotraukų, vaizdo įrašo, transporto priemonės remonto sąmatos, buvo žymiai apgadinta stovėjusi transporto priemonė. Atsakovas taip pat neginčijo, kad į įvykio vietą nekvietė policijos, tačiau nesutiko su ieškovės argumentais, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi: eismo įvykis įvyko jo namo kieme, įvykio metu nebuvo sužalota asmenų ir atsakovas tikėjosi rasti nukentėjusios transporto priemonės savininką; atsakovas apklausė pro langus žiūrėjusius žmones, tačiau niekas nežinojo, kam priklauso transporto priemonė, todėl ant priekinio stiklo paliko raštelį su savo telefono numeriu ir tikėjosi, kad savininkas su juo netrukus susisieks. Tačiau administracinės bylos duomenimis – patrulių tarnybiniuose pranešimuose (el. b. I t., b. l. 133-134) nurodyta, kad tik atvykus priėjus prie automobilio už priekinio kairės puses valytuvo buvo rastas užkištas lapas ant kurio parašyta ,,tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinti dėl mašinos", paskambinus nurodytu telefonu, prisistačius, atsiliepė vyras, iš kurio galima buvo suprasti, kad asmuo yra neblaivus, kadangi vyro kalba buvo nerišli, jis aiškino, kad nepažįsta (duomenys neskelbtini), bei, kad rado telefoną. Po kelių sekundžių pakeitė savo paaiškinimą ir pasakė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) šalia nėra, bei, kad informaciją jam perduos, kad skambino iš policijos dėl eismo įvykio. Atsakovas argumentavo, jog įvykio neslėpė ir buvo aktyvus ir sąžiningas tiriant eismo įvykį – šaukimas į policiją atsakovui buvo išsiųstas klaidingu elektroninio pašto adresu, todėl, negavęs šaukimo, pats nuvyko į policiją ir pranešė, kad sukėlė eismo įvykį. Vertinant šiuos argumentus atsakovo sąžiningumo aspektu pažymėtina, kad atsakovas, būdamas įspėtu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnams 2020 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodė, kad nesulaukęs skambučio iš nukentėjusios, paskambino draudimo bendrovei, kurioje buvo apdraudęs transporto priemonę ir pranešė apie įvykį bei pateikė įvykio aprašymą, o netrukus gavo kvietimą iš policijos atvykti (el. b. I t., b. l. 135-136). Tačiau byloje esantys įrodymai (el. b. II t., b. l. l. 18; 75) patvirtina, kad atsakovas, policijoje paaiškinimus raštu teikęs 2020 m. birželio 21 d., ieškovei apie įvykį pranešė 2020 m. birželio 22 d. ir ne telefonu. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovę apie eismo įvykį informavo pažeisdamas TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą 3 darbo dienų terminą. Atsakovas taip pat nurodo, jog turėjo savo transporto priemonę patraukti, kad į darbus važiuojantiems kaimynams nesudarytų neįveikiamos kliūties išvažiuoti į gatvę ir vykti į darbą, tačiau eismo įvykis įvyko sekmadienio rytą.
13. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Atsakovo atstovė teismo posėdyje akcentavo, jog terminą ,,nedelsiant“ kiekvienas asmuo supranta skirtingai, tačiau ir pripažinus, kad atsakovas, palikdamas raštelį su savo telefonu numeriu, galėjo tikėtis, jog nukentėjęs asmuo jam paskambins, tačiau ši aplinkybė nevertintina, kad tokiu būdu atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią pareigą ir nedelsdamas pranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui. Atsakovas argumentavo, jog jis už pasišalinimą iš įvykio vietos nebuvo nubaustas administracine tvarka, tačiau tai neturi teisinės reikšmės pasišalinimo iš įvykio vietos fakto nustatymui civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, kadangi tokiu atveju pakanka konstatuoti neatsargią kaltės formą, kuri šiuo atveju pasireiškė subjektyviu atsakovo manymu, kad nukentėjęs asmuo jam paskambins. Ištirtų įrodymų visuma nesudaro teismui pagrindo civiline tvarka nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas aplinkybes, leidžiančias draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį. Ieškovei pateikus prašomos priteisti draudimo išmokos dydį ir jos išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, atsakovui žalos dydžio neginčijant, šiuo pagrindu reiškiamas ieškinys tenkinamas (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 183, 185 straipsniai).
14. Atsakovas nesutinka su reikalaujamomis priteisti 142,49 Eur kompensacinėmis palūkanomis, argumentuodamas tuo, jog pati ieškovė uždelsdama 314 dienų pateikti teismui ieškinį, veikė neapdairiai nerūpestingai ir tuo jas išdidino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko) ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Pagal CK 6.261 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovė kompensacines palūkanas paskaičiavo nuo tos dienos, kai atsirado jos teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. nuo pranešime atsakovui nurodytos prašymo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką dienos. Kadangi atsakovas atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, būtent nuo šios dienos ieškovė patiria nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovė delsė pateikti ieškinį, todėl prašomos priteisti kompensacinės palūkanos iš atsakovo priteistinos (CK 6.37 straipsnio 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 455,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 6 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 78,00 Eur žyminį mokestį (el. b. I t., b. l. 77) ir patyrė 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant ieškinį (el. b. I t., b. l. 185-186), viso 148,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, ieškovei priteisiamas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
17. Valstybė byloje patyrė 10,74 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 312,59 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvylikos eurų ir 59 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 142,49 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų ir 49 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 3 455,08 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148,08 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,74 Eur (dešimties eurų ir 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti išsireikalautą administracinio nusižengimo byloje surinką vaizdo medžiagą (CD plokštelė, 1 vnt.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.