Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2027-658/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2025-658/2016 ir pareiškėjo V. J. pareiškimais dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. J. 2016 m. liepos 20 d. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl antstolio R. B. veiksmų, kuriuo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodytą nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu, kuriame, be kita ko, išdėstė nušalinimo pareiškimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat perduota Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2025-6858/2016, siekiant įvertinti joje pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Nušalinimo pareiškimuose nurodyta, kad Kauno apygardos teismo pirmininko iniciatyva V. J. atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016 dėl Kauno apygardos teismo teisėjų pažeminimo ir nepagarbos teismui, todėl Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki, turi susidarę išankstinę nuomonę dėl V. J., priima jam nepalankius procesinius sprendimus, pažeidžia jo procesines teises. V. J. nušalinimo pareiškime, pateiktame civilinėje byloje Nr. 2S-2027-658/2016, vardija atskirus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus ir jų nagrinėtas bylas, kurios, pareiškėjo manymu, patvirtina neteisėtus šio teismo teisėjų veiksmus nagrinėjant bylas ir kartu sudaro nušalinimo pagrindą nuo pareiškėjo inicijuotų bylų nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimai netenkintini.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. nušalinimus visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016, kurioje V. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad nurodytoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti teisėjai dirba kartu su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, kurie apeliacine tvarka nagrinės V. J. skundą, leidžia abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Šiais pagrindais nušalinimus pareiškėjas grindžia jau ne pirmą kartą, dėl šių nušalinimo pagrindų yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-73-943/2015; 2016 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-32-943/2016 ir kt., kuriomis buvo netenkinti pareiškėjo nušalinimo pareiškimai, grindžiami analogiškais pagrindais. Esant šioms aplinkybėms, šioje nutartyje neanalizuojami (nekartojami) pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta, kadangi nušalinimo pareiškimai negali būti grindžiami tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

Kadangi nagrinėjant pareiškėjo pareikštus nušalinimo pareiškimus Kauno apygardos teismo teisėjams jokių abejonių dėl teisėjų šališkumo V. J. atžvilgiu nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad civilines bylas pagal V. J. atskiruosius skundus nagrinėjantys teisėjai gali būti šališki pareiškėjo atžvilgiu. Apelianto teiginiai, kad nušalinimo pareiškime išvardinti teisėjai gali daryti įtaką savo kolegoms (Kauno apygardos teisme dirbantiems teisėjams nagrinėjantiems civilines bylas), paremti tik V. J. nuogąstavimu, objektyvių duomenų, dėl teisėjų ketinimų paveikti konkrečią bylą nagrinėsiančius teisėjus, byloje nėra.

Todėl nesant pagrįstų duomenų, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilines bylas pagal pareiškėjo atskiruosius skundus ir pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo pareiškimai visam Kauno apygardos teismui netenkinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai byloje yra reiškiamas pakartotinis nušalinimas, t. y. toje pačioje byloje ir tais pačiais argumentais nušalinimo pareiškimas, kuris buvo atmestas, yra teikiamas antrą kartą, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija pati išsprendžia pareikšto nušalinimo klausimą (CPK 69 str. 1 d.).

Pareiškėjui taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 68 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo V. J. pareiškimų dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2025-658/2016 ir civilinės bylos Nr. 2S-2027-658/2016 nagrinėjimo netenkinti.