Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-894-555/2016 ir pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-894-555/2016, pradėta pagal pareiškėjo (išieškotojo) V. J. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-3217-490/2015, pradėtoje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. L.

Kartu su atskiruoju skundu pateiktas ir pareiškėjo (išieškotojo) V. J. Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotas pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2S-894-555/2016 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti bet kuriam kitam Lietuvos Respublikos apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo pirmininko iniciatyva V. J. atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-23-749/2015 dėl Kauno apygardos teismo teisėjų pažeminimo ir nepagarbos teismui, todėl Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki, turi susidarę išankstinę nuomonę dėl V. J., priima jam nepalankius procesinius sprendimus, pažeidžia jo procesines teises. V. J. nušalinimo pareiškime vardija atskirus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus ir jų nagrinėtas bylas, kurios, pareiškėjo manymu, patvirtina neteisėtus šio teismo teisėjų veiksmus nagrinėjant bylas ir kartu sudaro nušalinimo pagrindą nuo pareiškėjo inicijuotos bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016, kurioje V. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog nurodytoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti teisėjai dirba kartu su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, kurie apeliacine tvarka nagrinės V. J. skundą, leidžia abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Šiuo pagrindu nušalinimą pareiškėjas grindžia jau ne pirmą kartą, dėl šių nušalinimo pagrindų yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-73-943/2015, kuria buvo netenkintas pareiškėjo nušalinimo pareiškimas, grindžiamas analogišku pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, šioje nutartyje neanalizuojami (nekartojami) tie pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta, kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Susipažinus su nušalinimo pareiškime dėstomais kitais nušalinimo pagrindais, nustatyta, kad dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, kurių priimamais procesiniais sprendimais nepasitikima ir dėl to prašoma nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus, ne kartą buvo pasisakyta, o aplinkybės, pareiškėjo manymu sudarančios nušalinimo pagrindą, buvo, įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (6.16)-03-845, 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (6.16)-03-643 bei 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. (6.16)-03-524, pareiškėjui buvo detaliai išaiškintos ne tik nušalinimo institutą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos, nušalinimo pareiškimo pateikimo bei nagrinėjimo tvarka, bet ir įvertinti analogiškais pagrindais Kauno apygardos teismo teisėjams reiškiami nušalinimai, jų netenkinant.

Kadangi nagrinėjant pareiškėjo pareikštus nušalinimo pareiškimus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams, jokių abejonių dėl teisėjų šališkumo V. J. atžvilgiu nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad civilinę bylą pagal V. J. atskirąjį skundą nagrinėjantys teisėjai gali būti šališki pareiškėjo atžvilgiu ar įtakoti kitų Kauno apygardos teismo teisėjų. Apelianto teiginiai, kad nušalinimo pareiškime išvardinti teisėjai gali daryti įtaką savo kolegoms (Kauno apygardos teisme dirbantiems teisėjams nagrinėjantiems civilines bylas), paremti tik V. J. nuogąstavimu, objektyvių duomenų, dėl teisėjų ketinimų paveikti konkrečią bylą nagrinėsiančius teisėjus, byloje nėra.

Pareiškėjo argumentai, jog Kauno apygardos teismo teisėjai priima išimtinai V. J. nepalankius procesinius sprendimus, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi kaip ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Todėl nesant pagrįstų duomenų, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą ir pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo visam Kauno apygardos teismui pareiškimas netenkinamas.

Pareiškėjui taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-894-555/2016 nagrinėjimo netenkinti.