- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-429-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03838-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu už teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
J. pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi A. J. prašymo netenkino ir nesutrumpino Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams – termino.
Šalies argumentai
Skundu A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-27 nutartį ir tenkinti jo prašymą – grąžinti jam atimtą teisę vairuoti transporto priemonę. Teigia, kad teismas netinkamai ir paviršutiniškai įvertino administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei jo asmenybę, neatsižvelgė į visumą reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą jo prašymą tenkinti. Nurodo, kad jo atveju yra įvykdyti visi ATPK 329 straipsnyje nurodyti reikalavimai: paskirtą baudą sumokėjo, praėjo daugiau nei pusė paskirtojo laiko, išklausė alkoholio žalos žmogaus sveikatai ir eismo saugumui kursus ir buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, be to, nepadarė naujų administracinės teisės pažeidimų. Pažymi, kad įstatymo leidėjas nenumatė išimties tokio pobūdžio pažeidimams sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, nes pagal teismų praktiką pažeidimo pobūdis yra labiau reikšmingas sprendžiant pažeidėjui skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimą (pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-338-193/2013). Nurodo, kad pagal teismų praktiką taikant ATPK 329 straipsnį būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-99412012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Teigia, kad teismas, atmesdamas jo prašymą, neatsižvelgė į tai, kad jis sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, savo kaltę pripažino ir pats padėjo išaiškinti padarytą administracinį teisės pažeidimą, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau už vairavimą išgėrus nebuvo baustas, kad tokio pobūdžio pažeidimas jam nėra būdingas, dėl savo neatsakingo ir lengvabūdiško poelgio nuoširdžiai gailisi. Teigia suvokęs savo poelgio žalą tiek sau, tiek visuomenei ir pasižada daugiau tokių klaidų nedaryti. Taip pat teigia, kad darbe bei visuomenėje yra charakterizuojamas teigiamai. Pastebi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nurodo, kad ankstesni jo administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti per ilgą laiko tarpą, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip grubius teisės pažeidimus, todėl nesutinka su teismo išvada, jog anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taip pat mano, kad teismas tinkamai neįvertino to, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga ne tik asmeniniame, bet ir šeimos gyvenime – padeda mamai, kuri turi rimtų sveikatos problemų, ją reikia pavežti pas gydytojus, taip pat padeda jaunesniajam savo broliui, kadangi vienintelis jis šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį. Nurodo, kad iki netekdamas teisės vairuoti transporto priemonę dirbo ir šiuo metu vis dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. telekomunikacijų meistru bei papildomai dirba (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių priežiūros specialistu. Kadangi į lopšelį-darželį vykdavo pagal iškvietimus, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemonę, negalėjo tinkamai atlikti savo darbo ir laiku atvykti, dėl to buvo priverstas išeiti iš šio darbo. Kadangi jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijęs su klientų aptarnavimu, t. y. darbe privalo kasdien važinėti pas klientus į jų gyvenamąsias ar darbo vietas pagal iškvietimus, todėl be vairuotojo pažymėjimo nebegali tinkamai atlikti savo pareigų. Šiuo metu dirba sėdimą darbą ofise, tačiau tai neatitinka jo pareigų profilio ir įmonė nebegali jam garantuoti darbo vietos. Teigia, kad jei jam nebus grąžinta teisė vairuoti transporto priemonę, jis neteks ir šio darbo, kuris yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Tai ypač pakenktų jo paties (turi finansinių įsipareigojimų – apmoka sąskaitas) ir jo šeimos finansiniam gerbūviui – kiekvieną mėnesį prisideda prie buities ir komunalinių išlaidų. Nurodo, kad jo jaunesnysis brolis šiuo metu mokosi Kauno taikomosios dailės mokykloje, todėl jis broliui kiek gali padeda finansiškai. Nesutinka su teismo išvada, kad jam sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nebus pasiekti administracinių nuobaudų keliami tikslai. Teigia, kad jam paskirta administracinė nuobauda padarė auklėjamąjį poveikį, jis padarė išvadas dėl tokio savo elgesio ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, jam paskirta nuobauda sukėlė neigiamas pasekmes (prarado papildomą darbą, o neatgavus teisės vairuoti gresia netekti ir pagrindinio darbo, jis ir jo šeima liktų be pragyvenimo šaltinio ir pagalbininko). Sutinka, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tačiau mano, kad paskirta administracinė nuobauda negali bloginti asmens padėties labiau nei yra būtina ir būti neproporcingai griežta padarytam teisės pažeidimui. Teigia, kad būtent dėl to specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, bei tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-479-185/2012). Taip pat teigia, kad, suprasdamas vairavimo išgėrus pavojingumą, jis yra suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti specialios teisės netekimą ateityje. Mano, kad jo nurodytos skunde aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. J. skundo, nes galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusiu organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga, todėl vien tik ATPK 329 straipsnio numatytų sąlygų įvykdymas nėra priežastis sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą ir grąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bei administracinė nuobauda neatliks savo paskirties ir tuo bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Be to, pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teigia, kad A. J. sąmoningai nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo ir šeimos padėtį, ir tai yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas, nes prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui ir šeimos turtinei padėčiai. Pažymi, kad A. J. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų – jis vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 0,82 promilės, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą), be to, būdamas tokios būklės, vežė daugiau keleivių nei numatyta vairuojamo automobilio charakteristikoje, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei. Taip pat pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paprastai laikoma, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai be kitų ATPK 329 straipsnio numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, apie tai sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, jų pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-832/2012, N575-919/2012, N575-835/2012). Nurodo, kad A. J. už KET pažeidimus (be šio pažeidimo) buvo baustas net 20 kartų (teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2007-12-10), o tai ypač neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pastebėtina, kad skundo argumentai, susiję su tuo, kad apeliantas gailisi padaręs teisės pažeidimus ar kad administracinė nuobauda už padarytą teisės pažeidimą turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės ir jam skirtinos nuobaudos rūšies bei dydžio, tačiau ne tada, kai nagrinėjamas skundas dėl teismo nutarties, kuria nesutrumpintas paskirtos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas, todėl šios skunde nurodytos aplinkybės iš naujo nebetiriamos.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Esant visoms ATPK 329 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors A. J. įvykdė visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių, važiavusių drauge, gyvybei bei sveikatai. Pažymėtina, kad už padarytą pažeidimą apeliantui buvo paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta papildoma privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 9 mėnesius) A. J. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes pažeidimo metu jam buvo nustatytas 0,84 (±0,02 promilės) promilių girtumas. Be to, iš pažymos apie baustumą (30–31 b. l.) matyti, kad nuo 2007-12-07, kai A. J. įgijo teisę vairuoti, yra baustas 20 kartų už KET pažeidimus (neįskaitant pažeidimo, už kurį yra nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimu). Pastebėtina, kad dar neturėdamas 2 metų vairavimo stažo A. J. padarė iš viso penkiolika KET pažeidimų (viršijo leistiną važiavimo greitį, vairavo neapdraustą transporto priemonę arba transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiūra, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, bei KET pažeidimus padarė kaip pėsčiasis). Be to, per pastaruosius penkerius metus A. J. buvo baustas 3 kartus už kelių ženklo reikalavimo nesilaikymą bei už mobiliojo ryšio telefono naudojimą vairuojant automobilį, bei du kartus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su nurodymais už 2013-12-08 ir 2014-11-02 padarytus teisės pažeidimus (paliko automobilį stovėti kelio ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje bei leistiną važiavimo greitį viršijo 44 km/h). Nors apeliantas nebuvo baustas už teisės pažeidimus, kuriuos būtų padaręs būdamas neblaivus, tačiau toks pažeidimų skaičius bei pobūdis rodo, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja KET ir ankstesni baustumai jam teigiamos įtakos nepadarė. Šios aplinkybės rodo A. J. neatsakingumą ir neigiamai apibūdina jo asmenybę. Tokio A. J. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis dirba, charakterizuojamas teigiamai (22, 42 b. l.), kad jis buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, kadangi tokią švietėjišką programą jis privalės išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Taip pat jo neatsakingumo nepaneigia tai, kad jis 2014-12-01 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, nes sumokėti paskirtą baudą apeliantas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Pastebėtina, kad į aplinkybę, jog A. J. dirba, buvo atsižvelgta paskiriant jam administracinę nuobaudą. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos A. J. charakteristikos matyti, kad apeliantas bendrovėje dirba iki šiol, dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones jis darbo neprarado. Pastebėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje A. J. charakteristikoje nenurodyta, kad apelianto drabas yra išimtinai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Aplinkybė, jog A. J. atgavus teisę vairuoti transporto priemones jis galėtų dirbti pagal savo darbo pobūdį (pareigybes), taip pat nelaikytina aplinkybe, leidžiančią sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui. Nors apeliantas skunde teigia, kad jo motina turi rimtų sveikatos problemų, jis ją nuveža pas medikus bei finansiškai padeda motinai bei savo broliui, studijuojančiam Kaune, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šias jo skunde nurodytas aplinkybes.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad A. J. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to A. J. atžvilgiu netaikytinos ATPK 329 straipsnio nuostatos. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir A. J. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.