Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-4355-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04881-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.33.;3.21

2016 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai D. E., pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Šenavičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Pelenei ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Vaidai Lisauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. E. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) sprendimą Nr. KV-1522 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) pripažinti 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) raštą Nr. 31N-E-1622-1173 „Dėl skundo“, nepagrįstu ir jį panaikinti; 3) įpareigoti Agentūrą pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004026-PR001, nurodyto projekto įgyvendinimo terminą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004026-PR001 (toliau – ir Paraiška).

Agentūra rašte Nr. S-KV-0146140 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad Paraiška yra patvirtinta.

2015 m. sausio 29 d. Agentūra pareiškėją telefonu informavo, jog ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. ji turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus. 2015 m. liepos 1 d. pareiškėja kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, išsamiai nurodė priežastis, kodėl neturėjo galimybių laiku įgyvendinti pagal Paraišką prisiimtų įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

2015 m. rugpjūčio 4 d. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, taip pat 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1698/2005, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas) 47 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. KV-1522 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ (toliau – ir ginčijamas Agentūros sprendimas) Paraišką atmesti.

2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą dėl Agentūros sprendimo, kuriame prašė: 1) pripažinti sprendimą nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti arba savo iniciatyva pratęsti Paraiškoje nurodytų hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų įveisimo terminą iki 2015 m. spalio 15 d.

2015 m. rugsėjo 17 d. Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 31N-V-1622-1173 „Dėl skundo“ (toliau – ir ginčijamas Žemės ūkio ministerijos sprendimas) skundo netenkino, kadangi ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja nurodo, kad atsiradus nuo jos valios nepriklausančioms aplinkybėms – sumažėjus hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlai ir nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – Paraiškoje numatytų darbų nustatytu terminu neturėjo galimybių atlikti, todėl kreipėsi į Agentūrą prašydama pratęsti terminą, tačiau Agentūra prašymo netenkino ir Paraišką atmetė, kadangi pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės negali būti priskiriamos prie force majeure.

Pareiškėja nurodo, kad Agentūra ir Žemės ūkio ministerija jos nurodytas aplinkybes vertino pagal nacionalinę civilinę teisę, o ne Europos Sąjungos teisę, todėl ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.

Vadovaudamasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 teigia, kad kompetentinga nacionalinės valdžios institucija, priimdama sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju Agentūra ir Žemės ūkio ministerija dėl force majeure priėmė sprendimus atsižvelgdamos į nacionalinę teisę ir nacionalinio teismo praktiką.

Prašo dėl Reglamento išaiškinimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Nurodo, kad Agentūra taip pat vadovavosi Reglamentu ir pateikė baigtinį sąrašą atvejų, priskiriamų prie force majeure ar išimtinėms aplinkybėms, tačiau, vadovaujantis Reglamento 47 straipsnio 1 dalies tekstu anglų kalba, šioje normoje pateikiamų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi įterpinys „in particular“ (liet. ypač, visų pirma) pažymi, kad minėti atvejai yra akivaizdžiausiai susiję su force majeure ar išimtinėms aplinkybėmis, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Remiantis tuo, Agentūros Reglamento 47 straipsnio 1 dalies vertinimas yra nepagrįstas.

Pareiškėja teigia, kad tiek Agentūra, tiek ir Žemės ūkio ministerija nevertino jos pateiktų įrodymų, t. y. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresniosios mokslų darbuotojos Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvadą (toliau – ir Išvada) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1081. Pažymi, kad atsakovės dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos nurodė, t. y. kad ši pažyma apie hidrometeorologines sąlygas neįrodo, kad visą galimą želdinimo laikotarpį buvo sausra, ir nėra jokių faktų, kad želdinimo darbai negalėjo būti atlikti. Jokių papildomų argumentų nebuvo pateikta. Dėl pareiškėjos pateiktos Išvados nei Agentūra, nei Žemės ūkio ministerija pozicijos neišdėstė.

Pareiškėja negalėjo numatyti, kad rinkoje susidarys per didelė hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų paklausa. Atkreipia dėmesį, jog nedisponuoja Agentūros paraiškų duomenimis, todėl negali žinoti, kiek asmenų artimiausiu metu su Europos Sąjungos parama ketino sodinti hibridines drebules. Agentūra sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo priėmė tik 2014 m. gruodžio 3 d. Paraiškų teikėjas projektą pradeda įgyvendinti tik po jo, kaip paramos gavėjo patvirtinimo laikotarpis, per kurį buvo galima įgyvendinti Paraiškoje numatytus hibridinių drebulių sodinimo darbus, itin sutrumpėjo.

Pareiškėja nurodo, kad pagal programą sodinti ketinę pareiškėjai sodinukų įsigijimą planavo tuo pačiu metu, t. y. 2015 m. pavasarį. Taigi sodinukų paklausa tapo kelis kartus didesnė. Atkreipia dėmesį, jog hibridinių drebulių sodinukų ieškojo Lietuvoje ir kitose rinkose, tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. pavasariniam sodinimo sezonui reikiamo kiekio hibridinių drebulių sodinukų pateikti negali nė vienas augintojas. Taigi rinkoje susidarė pasiūlos trūkumas, tačiau nėra suprantama, kaip pareiškėja galėjo numatyti, kad: 1) nors ir žinodama, kad sodinukų sodinimo terminas pagal šį programos etapą yra trumpas, Agentūra paramos gavėjais daugelį tvirtins tik po beveik trijų mėnesių laikotarpio; 2) po pareiškėjos, kaip paramos gavėjos, patvirtinimo susidarys hibridinių drebulių sodinukų trūkumas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad išvadoje mokslų daktarė patvirtinta, kad iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukus. Atkreipia dėmesį, kad dr. S. K. vienareikšmiškai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1081, birželio mėnesį nebuvo jokios galimybės sodinti hibridines drebules net ir turint tinkamą sodinamąją medžiagą, o pavasarį tinkamas laikas buvo kovo mėn., bet tam reikėjo sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, o tokių hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodmenų įsigyti nebuvo galimybės. Dr. S. K. papildomai pažymėjo, jog sodinimo termino atidėjimas yra vienareikšmiškai tikslingas tam, kad būtų užtikrintas hibridinių drebulių sodinukų išlikimas želdiniuose, taip pat nurodė kai kuriuos ypatumus hibridinių drebulių kloninių drebulių auginimo procese. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto duomenis, 2015 m. į lauko šiltnamius dėl nepalankių oro sąlygų hibridinių drebulių sodmenys išsodinti tik gegužės mėn. ir šių metų pavasario meteorologinės sąlygos (ypač šaltos naktys) turėjo įtakos lėtam įvairių genotipų hibridinių drebulių sodmenų (skirtų miško įveisimui) auginimui tiek lauko šiltnamio, tiek medelyno sąlygomis. Medeliai konteineriuose išnešti į medelyno aikštelę pradėjo augti tik birželio mėnesį. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad 2015 m. pradiniai sodinukų ruošiniai, skirti galutiniam miško įveisimui, yra mažesnio pradinio dydžio, dėl to sodinukai kovo–gegužės mėnesiais nebuvo tinkami želdinti.

Taip pat nurodo, kad pareiškėja gamtos sąlygų numatyti negalėjo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, gegužės mėnesį naktimis dažnai fiksuotos šalnos. Gegužės mėnesį užregistruotas 1 stichinis meteorologinis reiškinys – gegužės 4-osios naktį daugelyje vietovių buvo šalna (daug kur nuo –0,1 iki –4 °C, Varėnoje 2 cm aukštyje –6 °C). Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1081, birželio mėnesį iškrito tik 30 mm kritulių. Toks kritulių kiekis buvo gerokai mažesnis nei vidutinis, o dirvožemis iki 20 cm gylio buvo visiškai išdžiūvęs. Taigi šiuo atveju minėtos aplinkybės priskirtinos prie force majeure, kadangi pareiškėja šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti, tokios meteorologinės sąlygos yra nebūdingos minėtam metų laikotarpiui, todėl negalėjo būti numatytos, pareiškėja šių aplinkybių negalėjo išvengti ir pašalinti, be to, dėl šių aplinkybių atsiradimo nėra jos kaltės bei ji nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo motyvus ir jais vadovaudamiesi prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą, ir laikytis Taisyklių 64 punkto nuostatos. Pagal nustatytą Paraiškoje miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“), pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdama kategorijos arba vadovaudamasi Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Kadangi miško pareiškėja neįveisė iki 2015 metų pavasario (2015 m. liepos 1 d.), vadovaujantis Taisyklių 47 punktu, jos Paraiška buvo atmesta.

Agentūros nuomone, mokslų daktarės išvada nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, jis galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažymoje nėra konstatuota, kad Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. Pažymi, kad žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-180 „Dėl Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) patvirtintas tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog savivaldybėje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys pagal Ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, atitinka sausros aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kriterijus, nedelsdama apie tai raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją (Tvarkos aprašo 2 punktas). Be to, savivaldybių sąrašą, kuriose užfiksuota sausra, įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras (Tvarkos aprašo 4 punktas). Agentūros žiniomis, 2015 m. pavasario sezonu (Taisyklių 47 punktas) toks įsakymas nebuvo priimtas. Taigi pareiškėja sausros buvimo fakto neįrodė.

Skunde pareiškėja teigia, kad įveisti mišką ji turėjo per itin trumpą terminą ir nesitikėjo susidurti su įvairiomis mišką įveisti sutrukdžiusiomis aplinkybėmis (sodinukų trūkumas bei oro sąlygos). Agentūra nurodo, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus Pareiškėjo deklaracija, 1 punktas) ir taip pati prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama)“. Pareiškėjai turėjo būti žinoma apie šį teisinį reguliavimą, t. y. sąlygas pareiškėjams, paraiškas teikiantiems 2014 m. Šis Taisyklių punkto pakeitimas įsigaliojo 2014 m. liepos 31 d., todėl pareiškėja neturėjo teisės prašyti pratęsti miško įveisimo terminą. Taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure aplinkybes. Šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės (drebulių sodinukų trūkumas bei menama sausra).

Teismo posėdyje atsakovės Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir vadovaudamasi jais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir Agentūra.

Teismo posėdyje Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004026-PR001.

Agentūra 2014 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. S-KV-0146140 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad paraiška yra patvirtinta.

2015 m. liepos 1 d. pareiškėja kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, nurodė priežastis, kodėl, jos manymu, neturėjo galimybių laiku įgyvendinti pagal paraišką prisiimtų įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Agentūra 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Nr. KV-1522 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ paraišką atmesti.

2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą dėl ginčijamo Agentūros sprendimo. 2015 m. rugsėjo 17 d. Žemės ūkio ministerija sprendimu Nr. 31N-V-1622-1173 „Dėl skundo“ skundo netenkino, kadangi ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. KV-1522 (10.6.1E) ir Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 31N-V-1622-1173 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Taisyklės.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau nei iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d., Agentūrai pristato želdinamų medžių rūšių pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą).

Taisyklių 44 punktas nustato, kad miško įveisimo data nustatoma remiantis data, kuria Agentūroje užregistruojami paramos gavėjo pateikti želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jeigu pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko – krovinio važtaraštis ar perdavimo–priėmimo aktas).

Jei paramos gavėjas mišką įveisia prieš pateikdamas paramos paraišką, miško įveisimo data nustatoma remiantis RAAD rajono agentūros (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio) valstybinio miškų pareigūno pažymos apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą išdavimo data.

Taisyklių 47 punktas nustato, kad pareiškėjai, kurie pateikdami Paramos paraišką miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nepateikiamas želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama).

Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl to, kad priimti vadovaujantis nacionaline teise ir nacionalinio teismo praktika, o Reglamentas aiškinamas netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. Š. prieš UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. prieš UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl to, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos – laikytinos force majeure.

Teismo nuomone, sodinukų pasiūlos sumažėjimas nelaikytinas force majeure. Prekių pasiūla ir paklausa yra kintanti, todėl paklausos sumažėjimas ar padidėjimas per se nėra force majeure. Sutiktina su Agentūros teiginiu, kad jei trūko miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, gavus Agentūros leidimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ketino pasinaudoti nurodyta galimybe. Ji pripažįsta, kad projektą pradėjo įgyvendinti tik po jos, kaip paramos gavėjos, patvirtinimo.

Sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos išvengti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iš anksto pasidomėti sodinukų rinka Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Taigi teismas daro išvadą, kad aplinkybę dėl sodinukų pasiūlos ir paklausos buvo galima numatyti ir tinkamu bei teisėtu būdu išspręsti problemą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad meteorologinės sąlygos yra priežastis, dėl kurios sodinukų sodinimas pagal programą nebuvo galimas, tačiau byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Pareiškėja iš esmės remiasi tik mokslų daktarės išvada ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-108. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad išvadoje mokslų daktarė patvirtino, kad iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukų.

Išvadoje nurodoma, kad neprasminga būtų sodinti vėlyvus pavasarinių hibridinių drebulių sodinukus, o tinkamų sodinti sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, įsigyti nebuvo galimybės. Mokslų daktarė daro išvadą dėl tinkamų sodinti sodmenų įsigijimo galimybės, o tai yra susiję išimtinai su hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų rinka, o ne jų augimo specifika. Išvada nepatvirtina, kad egzistavo nenuspėjamos gamtos sąlygos.

Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu regione, kuriame turėjo būti pasodinti sodinukai, buvo užfiksuota sausra, kaip tai nustato teisės aktai. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna šaltų naktų ir gegužės mėnesį, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Pateikdama paraišką pareiškėja turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas ir laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pritaria atsakovių išvadai, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad galimai egzistavo force majeure aplinkybės. Kadangi byloje neįrodytas force majeure aplinkybių egzistavimas, nėra pagrindo aiškintis Reglamento 47 straipsnio 1 dalies normos taikymo galimybės. Dėl šios priežasties netenkintinas pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodytos aplinkybės – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos – nelaikytinos force majeure, todėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. Agentūros sprendimas Nr. KV-1522 (10.6.1E) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 31N-V-1622-1173 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.