- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- eA-1420-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04881-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. E. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. E. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM, Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. KV-1522 (10.6.1E); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 31N-E-1622-1173; 3) įpareigoti Agentūrą pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004026-PR001, nurodyto projekto įgyvendinimo terminą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Agentūrai 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004026-PR001 (toliau – ir Paraiška). Agentūra rašte Nr. S-KV-0146140 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad Paraiška yra patvirtinta.
Agentūra 2015 m. sausio 29 d. pareiškėją telefonu informavo, jog ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. ji turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus. Pareiškėja 2015 m. liepos 1 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, išsamiai nurodė priežastis, kodėl neturėjo galimybių laiku įgyvendinti pagal Paraišką prisiimtų įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 4 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, taip pat 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1698/2005, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas) 47 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. KV-1522 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ (toliau – ir ginčijamas Agentūros sprendimas) Paraišką atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 24 d. Ministerijai pateikė skundą dėl Agentūros sprendimo, kuriame prašė pripažinti sprendimą nepagrįstu ir jį panaikinti bei įpareigoti arba savo iniciatyva pratęsti Paraiškoje nurodytų hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų įveisimo terminą iki 2015 m. spalio 15 d. ŽŪM 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 31N-V-1622-1173 „Dėl skundo“ (toliau – ir ginčijamas Ministerijos sprendimas) skundo netenkino, kadangi ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėja nurodė, kad atsiradus nuo jos valios nepriklausančioms aplinkybėms – sumažėjus hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlai ir nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – Paraiškoje numatytų darbų nustatytu terminu neturėjo galimybių atlikti, todėl kreipėsi į Agentūrą prašydama pratęsti terminą, tačiau Agentūra prašymo netenkino ir Paraišką atmetė, kadangi pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės negali būti priskiriamos prie force majeure (pranc. k. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti). Pareiškėjos teigimu, Agentūra ir Ministerija jos nurodytas aplinkybes vertino pagal nacionalinę civilinę teisę, o ne Europos Sąjungos teisę, todėl ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.
Vadovaudamasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 teigė, kad kompetentinga nacionalinės valdžios institucija, priimdama sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju Agentūra ir Ministerija dėl force majeure priėmė sprendimus atsižvelgdamos į nacionalinę teisę ir nacionalinio teismo praktiką.
Pareiškėjos nuomone, dėl Reglamento išaiškinimo būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Nurodė, kad Agentūra taip pat vadovavosi Reglamentu ir pateikė baigtinį sąrašą atvejų, priskiriamų prie force majeure ar išimtinėms aplinkybėms, tačiau, vadovaujantis Reglamento 47 straipsnio 1 dalies tekstu anglų kalba, šioje normoje pateikiamų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi įterpinys „in particular“ (liet. ypač, visų pirma) pažymi, kad minėti atvejai yra akivaizdžiausiai susiję su force majeure ar išimtinėms aplinkybėmis, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Remiantis tuo, Agentūros Reglamento 47 straipsnio 1 dalies vertinimas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad tiek Agentūra, tiek ir ŽŪM nevertino jos pateiktų įrodymų, t. y. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresniosios mokslų darbuotojos Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvados (toliau – ir Išvada) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1081. Atsakovės nurodė, kad ši pažyma apie hidrometeorologines sąlygas neįrodo, jog visą galimą želdinimo laikotarpį buvo sausra, dėl to želdinimo darbai negalėjo būti atlikti. Dėl pareiškėjos pateiktos Išvados nei Agentūra, nei Žemės ūkio ministerija pozicijos neišdėstė.
Pareiškėja teigė, kad negalėjo numatyti, jog rinkoje susidarys per didelė hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų paklausa. Atkreipė dėmesį, jog nedisponuoja Agentūros paraiškų duomenimis, todėl negali žinoti, kiek asmenų artimiausiu metu su Europos Sąjungos parama ketino sodinti hibridines drebules. Agentūra sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo priėmė tik 2014 m. gruodžio 3 d. Paraiškų teikėjas projektą pradeda įgyvendinti tik po jo, kaip paramos gavėjo patvirtinimo laikotarpis, per kurį buvo galima įgyvendinti Paraiškoje numatytus hibridinių drebulių sodinimo darbus, itin sutrumpėjo. Pareiškėja nurodė, kad pagal programą sodinti ketinę pareiškėjai sodinukų įsigijimą planavo tuo pačiu metu, t. y. 2015 m. pavasarį, todėl sodinukų paklausa tapo kelis kartus didesnė. Atkreipė dėmesį, jog hibridinių drebulių sodinukų ieškojo Lietuvoje ir kitose rinkose, tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. pavasariniam sodinimo sezonui reikiamo kiekio hibridinių drebulių sodinukų pateikti negali nei vienas augintojas. Taigi rinkoje susidarė pasiūlos trūkumas, tačiau nėra suprantama, kaip pareiškėja galėjo numatyti, kad nors ir žinodama, jog sodinukų sodinimo terminas pagal šį programos etapą yra trumpas, Agentūra paramos gavėjais daugelį tvirtins tik po beveik trijų mėnesių laikotarpio bei, kad po pareiškėjos, kaip paramos gavėjos, patvirtinimo susidarys hibridinių drebulių sodinukų trūkumas.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad išvadoje mokslų daktarė patvirtino, jog iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukus. Atkreipė dėmesį, kad dr. S. K. vienareikšmiškai nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1081, birželio mėnesį nebuvo jokios galimybės sodinti hibridines drebules net ir turint tinkamą sodinamąją medžiagą, o pavasarį tinkamas laikas buvo kovo mėn., bet tam reikėjo sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, o tokių hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodmenų įsigyti nebuvo galimybės. Dr. S. K. papildomai pažymėjo, jog sodinimo termino atidėjimas yra vienareikšmiškai tikslingas tam, kad būtų užtikrintas hibridinių drebulių sodinukų išlikimas želdiniuose, taip pat nurodė kai kuriuos ypatumus hibridinių drebulių kloninių drebulių auginimo procese. Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto duomenis, 2015 m. į lauko šiltnamius dėl nepalankių oro sąlygų hibridinių drebulių sodmenys išsodinti tik gegužės mėn. ir šių metų pavasario meteorologinės sąlygos (ypač šaltos naktys) turėjo įtakos lėtam įvairių genotipų hibridinių drebulių sodmenų (skirtų miško įveisimui) auginimui tiek lauko šiltnamio, tiek medelyno sąlygomis. Medeliai konteineriuose išnešti į medelyno aikštelę pradėjo augti tik birželio mėnesį. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad 2015 m. pradiniai sodinukų ruošiniai, skirti galutiniam miško įveisimui, yra mažesnio pradinio dydžio, dėl to sodinukai kovo–gegužės mėnesiais nebuvo tinkami želdinti.
Pareiškėja pažymėjo, kad gamtos sąlygų numatyti negalėjo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, gegužės mėnesį naktimis dažnai fiksuotos šalnos. Gegužės mėnesį užregistruotas 1 stichinis meteorologinis reiškinys – gegužės 4-osios naktį daugelyje vietovių buvo šalna (daug kur nuo –0,1 iki –4 °C, Varėnoje 2 cm aukštyje –6 °C). Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1081, birželio mėnesį iškrito tik 30 mm kritulių. Toks kritulių kiekis buvo gerokai mažesnis nei vidutinis, o dirvožemis iki 20 cm gylio buvo visiškai išdžiūvęs. Taigi šiuo atveju minėtos aplinkybės priskirtinos prie force majeure, kadangi pareiškėja šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti, tokios meteorologinės sąlygos yra nebūdingos minėtam metų laikotarpiui, todėl negalėjo būti numatytos, pareiškėja šių aplinkybių negalėjo išvengti ir pašalinti, be to, dėl šių aplinkybių atsiradimo nėra jos kaltės bei ji nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jeigu trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą, ir laikytis Taisyklių 64 punkto nuostatos. Pagal nustatytą Paraiškoje miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“), pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdama kategorijos arba vadovaudamasi Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Kadangi miško pareiškėja neįveisė iki 2015 metų pavasario (2015 m. liepos 1 d.), vadovaujantis Taisyklių 47 punktu, jos Paraiška buvo atmesta. Agentūros nuomone, mokslų daktarės išvada nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, jis galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažymoje nėra konstatuota, kad Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. Pažymėjo, kad žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-180 „Dėl Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) patvirtintas tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog savivaldybėje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys pagal Ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, atitinka sausros aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kriterijus, nedelsdama apie tai raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją (Tvarkos aprašo 2 punktas). Be to, savivaldybių sąrašą, kuriose užfiksuota sausra, įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras (Tvarkos aprašo 4 punktas). Agentūros žiniomis, 2015 m. pavasario sezonu (Taisyklių 47 punktas) toks įsakymas nebuvo priimtas. Taigi pareiškėja sausros buvimo fakto neįrodė. Skunde pareiškėja teigė, kad įveisti mišką ji turėjo per itin trumpą terminą ir nesitikėjo susidurti su įvairiomis mišką įveisti sutrukdžiusiomis aplinkybėmis (sodinukų trūkumas bei oro sąlygos). Pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus Pareiškėjo deklaracija, 1 punktas) ir taip pati prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama)“. Pareiškėjai turėjo būti žinoma apie šį teisinį reguliavimą, t. y. sąlygas pareiškėjams, paraiškas teikiantiems 2014 m. Šis Taisyklių punkto pakeitimas įsigaliojo 2014 m. liepos 31 d., todėl pareiškėja neturėjo teisės prašyti pratęsti miško įveisimo terminą. Taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure aplinkybes. Šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės (drebulių sodinukų trūkumas bei menama sausra).
Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės argumentais, nurodytais Agentūros atsiliepime į skundą.
Atsiliepime papildomai nurodė, kad prekių trūkumas nėra pateisinanti priežastis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.212 str. 1 d.). Jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, bet prieš tai reikia gauti Agentūros leidimą ir laikytis reikalavimų, nustatytų Taisyklių 64 punkte. Pagal nustatytą Paraiškoje miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“, pareiškėjas galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdamas kategorijos arba vadovaudamasis Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Nurodė, jog Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, kad Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. 2015 m. pavasario sezonu nebuvo išleistas žemės ūkio ministro įsakymas dėl savivaldybių, kuriose užfiksuota sausra, sąrašo patvirtinimo. Doc. dr. S. K. Išvadoje yra pateikiama tik nuomonė. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus 1 punktas), taip pats prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per trumpesnį laiką, kadangi baigiasi programavimo laikotarpis. Pareiškėjas neįrodė sausros fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje nėra priskirtinas prie force majeure aplinkybių, todėl nėra tikslinga dėl to kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Ministerijos nuomone, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. KV-1522 (10.6.1E) ir Ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 31N-V-1622-1173 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vadovavosi Taisyklių 13, 44, 47 punktais. Pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl to, kad priimti vadovaujantis nacionaline teise ir nacionalinio teismo praktika, o Reglamentas aiškinamas netinkamai.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. Š. prieš UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. prieš UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl to, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos – laikytinos force majeure. Teismo vertinimu, sodinukų pasiūlos sumažėjimas nelaikytinas force majeure. Prekių pasiūla ir paklausa yra kintanti, todėl paklausos sumažėjimas ar padidėjimas per se (lot. k. pats savaime) nėra force majeure. Teismas sutiko su Agentūros teiginiu, kad jei trūko miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, gavus Agentūros leidimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ketino pasinaudoti nurodyta galimybe ir pripažįsta, jog projektą pradėjo įgyvendinti tik po jos, kaip paramos gavėjos, patvirtinimo.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos išvengti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iš anksto pasidomėti sodinukų rinka Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, todėl sprendė, kad aplinkybę dėl sodinukų pasiūlos ir paklausos buvo galima numatyti ir tinkamu bei teisėtu būdu išspręsti problemą.
Teismas nurodė, jog pareiškėja taip pat teigia, kad meteorologinės sąlygos yra priežastis, dėl kurios sodinukų sodinimas pagal programą nebuvo galimas, tačiau byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Pareiškėja iš esmės remiasi tik mokslų daktarės išvada ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-108. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog išvadoje mokslų daktarė patvirtino, kad iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukų. Išvadoje nurodoma, kad neprasminga būtų sodinti vėlyvus pavasarinių hibridinių drebulių sodinukus, o tinkamų sodinti sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, įsigyti nebuvo galimybės. Mokslų daktarė darė išvadą dėl tinkamų sodinti sodmenų įsigijimo galimybės, o tai yra susiję išimtinai su hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų rinka, o ne jų augimo specifika. Išvada nepatvirtina, kad egzistavo nenuspėjamos gamtos sąlygos.
Teismo vertinimu, byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu regione, kuriame turėjo būti pasodinti sodinukai, buvo užfiksuota sausra, kaip tai nustato teisės aktai. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna šaltų naktų ir gegužės mėnesį, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Pateikdama paraišką pareiškėja turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas ir laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pritarė atsakovų išvadai, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog galimai egzistavo force majeure aplinkybės. Kadangi byloje neįrodytas force majeure aplinkybių egzistavimas, nebuvo pagrindo aiškintis Reglamento 47 straipsnio 1 dalies normos taikymo galimybės ir dėl šios priežasties netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
III.
Pareiškėja D. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir patenkinti skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais teismui pateiktame skunde. Nurodo, kad įrodė force majeure aplinkybes – reikiamos hibridinės drebulės sodinukų pasiūlos nebuvimą ir netinkamas meteorologines sąlygas. Pažymi, kad Paraiška buvo patvirtinta tik 2014 m. gruodžio 3 d., pareiškėjas 2014 metų rudens sezoną nebeturėjo galimybių atlikti hibridinės drebulės sodinimo darbų, kadangi gruodžio mėnuo tam jau buvo pernelyg vėlyvas metas. Pradėti hibridinės drebulės sodinimo darbus (ar užsakyti sodinukus) iki Paraiška bus patvirtinta, pareiškėja taip pat neturėjo galimybių, kadangi nebuvo tikra ar gaus paramą hibridinės drebulės įveisimui. Taigi teikiant Paraišką, aplinkybės dėl nepakankamos hibridinės drebulės sodinukų pasiūlos rinkoje dar neegzistavo, ir šių sodinukų buvo galima užsisakyti.
Nurodo, kad neatsiradus tiekėjui, kuris galėtų patiekti reikiamą kiekį hibridinės drebulės sodinukų, neteko objektyvių galimybių iki 2015 m. liepos 1 d. įvykdyti įsipareigojimų. Kreipėsi į visus Lietuvos hibridinių drebulės sodinukų augintojus, tačiau šie nurodė, jog užsakymo negali įvykdyti. Neturėjo realių galimybių bei pakankamai laiko ieškoti sodinukų kiekvienoje užsienio valstybėje. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nepakankamas sodinukų kiekis rinkoje šiuo atveju negali būti laikomas force majeure, yra nepagrįsti. Teismas taip pat tinkamai neišanalizavo doc. dr. S. K. parengtos išvados, nevertino pateiktų argumentų visumos. Įvertinusi buvusias meteorologines sąlygas ir hibridinių drebulių augimo specifiką, doc. dr. S. K. padarė išvadą, jog pavasarinį hibridinės drebulės sodmenų sodinimą, skirtą miško įveisimui, atlikti 2015 m. pavasarį–birželio mėn. nebuvo galimybės. Teismas tinkamai neįvertino pateiktų duomenų apie meteorologines sąlygas 2015 m. gegužės mėn. Netgi tuo atveju, jeigu 2015 m. pavasarį–birželio mėn. būtų buvusi pakankama hibridinės drebulės sodinukų pasiūla rinkoje, sodinimo darbai nebūtų galėję būti atlikti, kadangi meteorologinės sąlygos buvo netinkamos.
Pareiškėja akcentuoja, kad dėjo visas pastangas įgyvendinti projektą, todėl negalėjo išvengti ar pašalinti nenugalimos jėgos aplinkybių. Siekis tinkamai (t. y. taip, kaip numatyta Paraiškoje) atlikti miško sodinimo darbus (ir nesikreipimas į Agentūrą dėl sodinukų rūšies pakeitimo) negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas, priešingu atveju būtų iškreipta įsipareigojimų vykdymo prigimtis. Elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su Agentūra ir abipusių suderintų veiksmų pagalba siekė įgyvendinti Paraiškoje nurodytą projektą taip, kad būtų pasiekti priemonės tikslai. Atkreipia dėmesį ir į Taisyklių 64 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinimo galimybes. Neteikė prašymo pakeisti Paraiškoje nurodytus ir sodintinus hibridinės drebulės sodinukus kitais sodinukais dėl to, kad tikėjosi, jog rinkoje jam pavyks gauti reikiamų sodinukų, o netinkamos meteorologinės sąlygos netrukus pasikeis, kadangi tokiam metų laikui jos nėra būdingos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, teismas nevertino aplinkybės, jog Agentūros ir Ministerijos sprendimai yra priimti iš esmės netinkamai juos pagrindžiant ir netinkamai interpretuojant teisės normas. Agentūra ir Ministerija, vertindamos, ar nurodytos aplinkybės priskirtinos force majeure, be kita ko, rėmėsi nacionaline civiline teise. Šių aplinkybių egzistavimas turėjo būti vertinamas pagal Europos Sąjungos teisę, o ne nacionalinę civilinę teisę. Teismas, vertindamas nurodytų aplinkybių priskyrimą force majeure, išimtinai rėmėsi tik nacionaline civiline teise, o ne Europos Sąjungos teise ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Tarp jo ir Agentūros susiklostė administraciniai, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Civilinėje teisėje taikomas force majeure standartas neturėtų būti tapatinamas su administracinėje teisėje taikomu standartu. Neteisėtai administraciniams teisiniams santykiams taikant civilinės teisės normas, taip pat netinkamai taikant Reglamentą, t. y. nepagrįstai susiaurinant force majeure taikymo apimtį, buvo priimti nepalankūs sprendimai.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas galimai buvo suklaidintas nepagrįstų NMA teiginių, jog pratęsti terminą iki 2015 m. spalio 15 d. galimybės nebuvo dėl to, jog pratęsus terminą nebūtų galimybės laiku užbaigti programos (iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Tačiau Agentūra lėšas pagal šią programą išmoka itin greitai, t. y. per apytiksliai 1 mėnesį. Nėra sąžininga teigti, kad pratęsimas negalėjo būti atliekamas dėl to, jog Agentūra nebūtų spėjusi atlikti reikiamų procedūrų. Šias aplinkybes pareiškėjos atstovas taip pat nurodė teismo posėdžio metu, tačiau teismas į jas neatsižvelgė.
Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog reikiamo kiekio hibridinės drebulės sodinukų nebuvimas rinkoje bei nepalankios meteorologinės sąlygos nelaikytinos force majeure aplinkybėmis, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėja tinkami ir neabejotinai šias aplinkybes pagrindė, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo yra neteisėtas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui nustačius, kad paramą administruojanti institucija, priimdama sprendimą dėl projektų pakeitimo, neturėtų tuo labiau vadovautis bendrosiomis nacionalinėmis teisės normomis, būtų akivaizdu, kad NMA ir Ministerijos sprendimas yra iš esmės neteisėtas, nepagrįstas ir prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymui.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad drebulės sodinukų pasiūlos sumažėjimas nelaikytinas force majeure aplinkybe, nes pareiškėja sodinukus galėjo įsigyti ir kitoje šalyje (pvz., kaimyninėje šalyje, tai nebūtų pareikalavę itin didelių, neproporcingų pastangų, siekiant įveisti mišką). Trūkstant miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą (Taisyklių 64 p.). Pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdama kategorijos arba vadovaudamasi Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl jis nesikreipė į Agentūrą, prašydamas leidimo mišką įveisti kitos rūšies medžių sodinukais. Įvertinus visas šias svarbias bylos aplinkybes, negalima sutikti su pareiškėja, kad realybėje egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių įvykdyti įsipareigojimų objektyviai nebuvo įmanoma. Byloje nebuvo įrodyta, jog meteorologinės sąlygos buvo tokios neįprastos ir nepalankios, kad jokie žemės ūkio darbai tuo laikotarpiu apskritai nebuvo galimi. Mokslų daktarės išvada nėra pagrįstas įrodymas, kadangi mokslų daktarė daro išvadą dėl tinkamų sodinti sodmenų (hibridinės drebulės) įsigijimo galimybės, o ne dėl jų specifikos. Atsakovo teigimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kadangi prekių trūkumas nėra pateisinama priežastis atleisti nuo atsakomybės. Jeigu trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą ir laikytis Įgyvendinimo taisyklių 64 p. nuostatų. Pareiškėja iki 2015 m. liepos 1 d., vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 47 punktu, miško neįveisė, todėl jos paraiška buvo atmesta. Pareiškėjos pateiktoje doc. Dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvadoje yra pateikta vieno asmens nuomonė, kuri išdėstyta ne ant oficialaus institucijos blanko, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės naudoti Išvadą kaip įrodymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad S. K. turi teisę teikti išvadas instituto vardu atitinkamais klausimais, todėl Išvada nėra tinkamas įrodymas šioje byloje ir galėtų būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas.
Atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėjos pateiktoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nėra konstatuota, jog Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. 2015 m. pavasario sezonu žemės ūkio ministro įsakymas dėl sausros nebuvo išleistas, todėl pareiškėja nepagrįstai bando įrodyti sausros buvimo faktą. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, kad būna šaltų naktų ir gegužės mėn., tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Pateikdama paraišką pareiškėja turėjo numatyti galinčias būti nepalankias sąlygas ir laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Pareiškėja, teikdama Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus 1 p.), ir taip prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką. Šiuo atveju pareiškėja neturėjo teisės prašyti pratęsti miško įveisimo termino, kadangi Įgyvendinimo taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure aplinkybes, kurių buvimo pareiškėja neįrodė. Taip pat nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl force majeure aplinkybių išaiškinimo pagal reglamentines nuostatas, nes pareiškėja pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neįrodo sausros buvimo fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje pagal Reglamentą nėra priskirtas prie force majeure aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. Nr. KV-1522 (10.6.1E) bei Ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. Nr. 31N-E-1622-1173 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja skunde teismui prašė panaikinti Agentūros 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. KV-1522 (10.6.1E) bei Ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 31N-E-1622-1173 ir įpareigoti pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą. Pareiškėjos teigimu, atsiradus nuo jos valios nepriklausančioms aplinkybėms – sumažėjus hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlai ir nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – Paraiškoje numatytų darbų nustatytu terminu neturėjo galimybių atlikti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, vertino, kad pareiškėja neįrodė force majeure aplinkybių egzistavimo, todėl sprendė, jog ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, ir pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį prašo panaikinti ir skundą tenkinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės. Taisyklių 47 punktas (2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3D-444 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 31 d.) nustato, kad pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama). Nuo 2014 m. liepos 31 d. galiojantis Taisyklių 47 punkto pakeitimas numato sąlygas pareiškėjams, paramos paraiškas teikiantiems 2014 m. ir dar neįveisusiems miško. Šioms paraiškoms nustatyti trumpesni terminai, nes 2015 m. gruodžio 31 d. baigėsi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo laikotarpis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004026-PR001. Agentūra 2014 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. S-KV-0146140 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad paraiška yra patvirtinta.
Pareiškėja 2015 m. liepos 1 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, nurodė priežastis, kodėl, jos manymu, neturėjo galimybių laiku įgyvendinti pagal Paraišką prisiimtų įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. KV-1522 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ pareiškėjos Paraišką atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, 2015 m. rugpjūčio 24 d. Ministerijai pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi, Ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 31N-E-1622-1173 skundo netenkino.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja, pateikdama Paraišką, kuri Agentūros buvo patvirtinta, privalėjo įveisti mišką per 2015 m. pavasario miško želdinimo sezoną, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d. Teikdama Paraišką, pareiškėja pasirašytinai patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis, todėl tokiu būdu prisiėmė riziką projektą įgyvendinti per trumpą laiką. Byloje iš esmės ginčo dėl to, kad pareiškėja per Taisyklių 47 punkte nustatytą terminą neįveisė miško, nėra.
Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl hibridinės drebulės sodinukų trūkumo, taip pat dėl nepalankių oro sąlygų, dėl kurių negalėjo laiku įgyvendinti projekto, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė force majeure aplinkybių buvimo, Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėja iki 2015 m. liepos 1 d. neįveisė miško, vadovaudamasi Taisyklių 47 punktu, pagrįstai pareiškėjos Paraišką atmetė. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikta doc. dr. S. K. išvada vertintina kitų įrodymų kontekste, kadangi negali būti vertinama kaip specialisto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme. Byloje taip pat nepateikta duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad 2015 m. pavasario miško želdinimo sezonu būtų užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja taip pat kelia 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, aiškinimo klausimą, ir prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo.
Šio Reglamento 47 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos teisės normos aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje yra neaktualus, kadangi, kaip matyti iš šios normos turinio, jos taikymas eksplicitiškai siejamas su jau išmokėtos paramos grąžinimu, o pareiškėjai parama nebuvo išmokėta. Be to ji valstybėms narėms suteikia teisę, bet ne pareigą pripažinti išvardytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, pareiškėja šioje byloje neįrodė, kad ėmėsi visų protingų veiksmų, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, taigi neįrodė buvus force majeure aplinkybes. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nėra.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė priteisti jai ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą siejama su proceso šaliai palankaus sprendimo priėmimu. Kadangi šioje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.