- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 1-42-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49687-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, nuteistas 2013 m. spalio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. N. 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio ir neapykantos tris kartus peiliu dūrė bejėgiškos būklės savo motinai V. N., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą ir nugarą, padarydamas durtines-pjautines žaizdas: akliną nugaros kairėje ties užpakaline pažastine linija VIII–IX šonkaulių lygyje, dvi prasiskverbiančias pilvo sienoje su skrandžio sužalojimu. Dėl kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo sienos sužalojimų su skrandžio pakenkimu V. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. N. parodė, kad rugsėjo 4 d. buvo išėjęs iš namų, sutiko pažįstamą, išgėrė alaus buteliuką. Einant namo jį užpuolė ir sumušė 3 nepilnamečiai. Parėjo namo 21 val., iš virtuvės pasiėmė peilį, nuėjo į vonią ir pjaustėsi rankas. Mama atidarė savo kambario duris. Mamai pasakė: „Kam samdai mane daužyti, imk peilį ir nužudyk mane, bet nesamdyk.“ Mama tuo metu gulėjo ant sofos. Jis dūrė jai iš vienos pusės ir iš kitos pusės į sofą. Po to nupjovė telefono laidą, kad nepaskambintų ir leistų jam numirti. Norėjo nusižudyti, kad jo invalido, pensininko nebemuštų kiekvieną dieną. Su tuo pačiu peiliu persipjovė sau venas. Buvo apalpęs, gulėjo vonioje, pradėjo skaudėti, pasiėmė migdomųjų tablečių 22 vnt., visas susikratė. Neturėjo noro nužudyti mamos.
Nukentėjusioji V. N. parodė, kad kai sūnus parėjo namo, nukirpo telefono laidą. Jis sakė, kad jai atėjo paskutinioji valanda, perpjaus gerklę, buvo girtas. Kai išėjo iš savo kambario, jis palei sieną su peiliu stovėjo, įbėgo į kambarį, parvertė ją ant lovos, įvarė peilį į pilvą, apvertė ir vėl dūrė į nugarą. Paskui išgirdo, jog bėga vanduo vonioje, pagalvojo, kad ką nors darys sau. Ėjo pro langą žiūrėti, ar niekas neina. Jai pasidarė bloga, išgėrė raminamųjų vaistų. Buvo įėjusi į vonią, visur buvo kraujo. Ryte apie 7 val. pamatė einančią moterį, paprašė iškviesti policiją. Ji dar klausė, ar kviesti greitąją, tai pasakė, kad reikia, nes yra sužalota. Atvažiavo policija ir greitoji, bet jie negalėjo atrakinti, tada atvažiavo gaisrinė. Jie išlaužė duris ir visi suėjo, greitoji ją išvežė į ligoninę, ten ją operavo. Peilį buvo palikusi vonioje, po to atidavė tyrėjai. Tai ne pirmas kartas, kai jis ją užpuola. Kitame teisme nagrinėjama byla, tai įvyko prieš šį įvykį.
Liudytoja I. S. parodė, kad grįždama namo pamatė močiutę, kuri pro langą prašė pakviesti policiją, nes pijokas ją perdūrė. Ji paskambinusi 112, kvietė policiją, dispečerė paklausė, ar greitosios pagalbos nereikia, ji pasiklausė močiutės, tai ji pasakė, kad yra sužeista ir greitoji pagalba reikalinga, dispečerei pasakė, kad reikia greitosios pagalbos. Po to pro langą matė, kaip atvažiavo policija, greitoji ir gaisrinė.
Policijos pareigūnas liudytojas A. Ž. parodė, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes močiutė praeivės prašė pagalbos. Nuvykus močiutė bendravo pro langą ir sakė, kad ją sužalojo sūnus. Iškvietė gelbėtojus, kurie išlaužė duris. Atvažiavo greitoji pagalba ir močiutę išvežė. Sūnų rado vėliau bute, jis gulėjo kitame kambaryje užsirakinęs, rankose buvo gilios žaizdos. Jie kvietė kriminalinės pagalbos darbuotojus, bet peilio nerado.
Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta bute esanti lova, ant kurios aptikta kruvina patalynė (b. l. 8–14, t. 1).
Specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. N. buvo nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos: aklina nugaros kairėje ties užpakaline pažastine linija VIII–IX šonkaulių lygyje, dvi prasiskverbiančios pilvo sienoje iš kairės su skrandžio sužalojimu. Sužalojimai padaryti paveikus V. N. pilvą bei nugarą aštriu, duriančiai pjaunančiu daiktu / įrankiu. Įrašai tirti pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad durtinius-pjautinius sužalojimus V. N. patyrė 2015-09-04 antroje paros pusėje. Sužalojimų gavimo metu V. N. galėjo būti įvairiose padėtyse. Dėl kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo sienos sužalojimų su skrandžio pakenkimu buvo sukeltas pavojus V. N. gyvybei, jos sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59–60, t. 1).
Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Byloje nustatyta, jog A. N. savo motiną sužalojo peiliu. Po sužalojimų padarymo A. N. ir V. N. liko bute, jo motina per buto langą šaukėsi pagalbos. Taigi A. N., siekdamas užbaigti nužudymą, tai galėjo nesunkiai padaryti toliau ją žalodamas. Tačiau to jis nepadarė, liko gulėti kitame kambaryje, kur jį rado policijos pareigūnai. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Taigi šiuo atveju A. N. veika turi būti kvalifikuojama ne kaip pasikėsinimas nužudyti, o kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bejėgiškumo būklę lemia tai, kad smurtas pavartojamas prieš asmenį, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Kaltinamasis turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant asmenį kaltu sunkiai sužalojus bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Įvykio metu nukentėjusiajai buvo 83 metai, taigi ji dėl senyvo amžiaus negalėjo pasipriešinti jaunesniam peiliu ją užpuolusiam sūnui. Pažymėtina, jog kaltinamasis prieš tai nupjovė telefono laidus, taigi ji negalėjo būdama bute prisišaukti pagalbos.
Taigi tyčinis sunkus savo šeimos nario – motinos sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajai esant bejėgiškos būklės, kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 3 punktą.
Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis), todėl tenkinamas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. N. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltas asmuo – A. N..
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 106–107, t. 1), piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko yra Priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 112, t. 1), anksčiau buvo teistas dėl grasinimo nužudyti ir savo motinos nežymaus sveikatos sužalojimo, todėl jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, nukentėjusioji baigiamųjų kalbų metu prašė griežtai nebausti sūnaus, ji po patirtų sunkių kūno sužalojimų pagijo, kaltinamajam yra 62 metai, todėl kolegija kaltinamajam skiria mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 5 d.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Iš A. N. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1056,35 Eur nukentėjusiosios V. N. gydymo išlaidų.
2015-10-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo nutarimą, kuriuo buvo laikinai apribotos A. N. nuosavybės teises į visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, tarp jų ir bankų sąskaitose), palikti galioti toliau, iki bus atlygintos išlaidos pagal Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį.
Iš įvykio vietos paimtus peilius grąžinti V. N..
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.