Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. K. prašymas panaikinti baudą civilinėje byloje Nr. eB2-1073-580/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai „Sirokomlės parkas“, trečiasis asmuo D. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovei VšĮ ,,Sirkomlės parkas” iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. K.. Šia nutartimi įstaigos vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visą įstaigos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. spalio 26 d. priėmus nutartį.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi J. K., kaip BVšĮ ,,Sirokomlės parkas” vadovei, paskirta 300 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytų reikalavimų nevykdymą.Pareiškėja J. K. 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi jai skirtą baudą. Nurodė, kad priešingai nei nustatė teismas, bankroto bylos iškėlimo dieną pareiškėja nebuvo BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ vadovė. Direktorės pareigas ji ėjo nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., atleidus iš užimamų pareigų, J. K. visus įstaigos dokumentus ir antspaudą perdavė dalininkui D. N.. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, ji nebuvo bylos dalyvė. Tai, kad trečiasis asmuo įstaigos dalininkas D. N. teikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties kiekaip neįrodo, kad pareiškėja žinojo pie šioje nutartyje jai taikytus įpareigojimus. Skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai nurodyta, kad bankroto administratorius buvo susisiekęs su pareiškėja, tačiau nėra nurodyta, kada, kokiu būdu bei kokią informaciją administratorius jai suteikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. K. prašymą dėl baudos panaikinimo.Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti teismo paskirtą nuobaudą. Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad J. K. BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ direktorės pareigas ėjo nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., t. y. iki bankroto administratorius perėmė įstaigos administravimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktais, 5 dalimi, pagal kuriuos steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, sprendė, kad aplinkybė, jog Juridinių asmenų registre nebuvo išviešinta informacija apie vadovo pasikeitimą, vertintina pareiškėjos nenaudai.Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad atleidus ją iš pareigų, tinkamai įvykdė pareigą perduoti įstaigos dokumentus kitam vadovui. Keičiantis įmonės vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą, tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1060/2014).Teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodė pareiškėja, apie priimtą pareiškimą iškelti bankroto bylą buvo informuota jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu duomenys neskelbtini)@ duomenys neskelbtini), todėl turėjo galimybę pasidomėti bankroto procesu. Procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami įstaigos registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria pareiškėjai skirta bauda, jai buvo įteikta 2017 m. gruodžio 22 d., taigi J. K. turėjo pakankamai laiko teismui pateikti duomenis, įrodančius apie įstaigos dokumentų perdavimą įstaigos organams arba bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pareiškėjai skirtą 300 Eur dydžio baudą.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai suabsoliutino VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre esančius duomenis. Atleidimo iš įstaigos vadovės pareigų faktas nebuvo išviešintas, nes nebuvo paskirtas naujas vadovas, nėra galimybės registruoti tik faktą apie įstaigos vadovo atleidimą iš pareigų. Be to, pareiškėja, nebebūdama įstaigos vadove, neturėjo objektyvių galimybių registre išviešinti jos atleidimo faktą.Priešingai nei nustatė teismas, įstaigos vadove pareiškėja buvo nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tai, kad VšĮ ,,Sirokomlės parkas” bankroto bylos iškėlimo dieną J. K. nebuvo įstaigos vadovė, patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiami duomenys bei įstaigos D. N. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija apie darbuotojų nebuvimą bankroto bylos iškėlimo dieną. Teismas nevertino byloje esančių duomenų, įrodančių, kad D. N. perdavė bankroto administratoriui įstaigos buhalterinės apskaitos duomenis (balansą, kreditorių, debitorių sąrašą ir kt.). Pareiškėja taip pat buvo pateikusi teismui elektroninių laiškus, kurie įrodo, jog po nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo būtent tarp D. N. (jo atstovės) ir bankroto administratoriaus vyko aktyvus susirašinėjimas dėl įstaigos dokumentų perdavimo. Tačiau pats bankroto administratorius dėl neaiškių priežasčių nutraukė bendravimą. Be to, su skundu teikiami priėmimo perdavimo aktai, pagrindžia, jog 2017 m. gruodžio 18 ir 19 d. D. N. atstovė perdavė bankroto administratoriui įstaigos dokumentus. Šios aplinkybės įrodo, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną visi įstaigos dokumentai buvo D. N. žinioje, pareiškėja dokumentais nedisponavo ir nebuvo tinkamas subjektas, privalantis perduoti įstaigos dokumentus.Nors įstaigos dokumentai bankroto administratoriui buvo teikiami, su administratoriumi buvo bendraujama šiuo klausimu, bankroto administratorius elgėsi nesąžiningai, teikė teismui melagingą informaciją apie neva pareiškėjos neperduotus įstaigos dokumentus. BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ bankroto administratorius atsiliepime prašė klausimą dėl pareiškėjos J. K. atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tai, jog tam tikrus įstaigos dokumentus D. N. teikė Vilniaus apygardos teismui, neįrodo, jog visi įstaigos dokumentai buvo perduoti ir yra (buvo) D. N. žinioje. Bankroto administratoriui vis dar nėra perduoti visi įstaigos dokumentai, konkrečiai – įstaigos debitorių sąrašas, kuris ypač svarbus, suteiktų administratoriui galimybę imtis veiksmų išieškant skolas iš debitorių. Pareiškėja klaidingai nurodo informaciją apie bankroto administratoriaus ir D. N. atstovės susirašinėjimą elektroniniu paštu, t. y. kad administratorius pats nutraukė bendravimą. Bankroto administratorius, atsakydamas į D. N. atstovės L. A. 2017 m. lapkričio 17 d. elektroninį laišką, 2017 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku nurodė, kad jam nėra perduotas įstaigos debitorių sąrašas, o gruodžio 21 d. laišku nurodė, kad pateiktas kreditorių sąrašas yra netikslus, o debitorių sąrašas nėra perduotas. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėja, atsakymo iš D. N. atstovės bankroto administratorius nesulaukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos paminėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, viešasis interesas, nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės J. K. prašymas dėl baudos panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Apeliantė J. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2017 m. gruodžio 18 ir 19 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktus, kuriais D. N. atstovė advokatė L. A. perdavė BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ dokumentus bankroto administratoriui. BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ bankroto administratorius kartu su atsiliepimu taip pat pateikė naują įrodymą – bankroto administratoriaus ir advokatės L. A. susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ dokumentų perdavimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pateiktais įrodymais grindžiami atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai, apeliantės ir bankroto administratoriaus naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Bylos šalys prieštaravimų dėl naujai pateiktų dokumentų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą.Pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas J. K. 300 Eur baudą, tiek skundžiama nutartimi atmesdamas prašymą dėl baudos panaikinimo, sprendė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis apeliantė J. K. nutarties dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo buvo BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ vadovė, todėl būtent jai teko pareiga perduoti bankroto administratoriui turtą bei visus įstaigos dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą Juridinių asmenų registro duomenims, pagal kuriuos apeliantė iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo VšĮ ,,Sirokomlės parkas“ vadovė, teikti prima facie galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nors apeliantė nurodė ir teikė teismui įrodymus, kad ji iš įstaigos vadovės pareigų atleista nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. (pateikė prašymą atleisti iš pareigų bei įstaigos vienintelio dalininko D. N. sprendimą dėl atleidimo iš pareigų), tačiau skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės šių argumentų nevertino.Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bankroto byloje prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atsiliepimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo teikė įstaigos dalininkas D. N.. Iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m rugsėjo 11 d. nutarties, kuria apeliantei skirta bauda, apeliantė J. K. nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad J. K. apie nutartį dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo informuota elektroniniu paštu duomenys neskelbtini)@ duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei nebuvo išsiųsta, nutartis buvo išsiųsta tik įstaigos buveinės (o ne apeliantės gyvenamosios vietos) adresu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės bei apeliantės J. K. pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, nurodantys apeliantės atleidimą iš įstaigos vadovės pareigų, sudarė pagrindą prielaidai, jog Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys apie įstaigos vadovą galimai nebėra aktualūs bei atitinkantys faktinę situaciją.Sutiktina su apeliantės atskirajame skunde pateiktais argumentais, jog bankroto byloje esantys duomenys apie D. N. atstovės ir bankroto administratoriaus susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl įstaigos dokumentų perdavimo, taip pat dokumentų perdavimo – priėmimo aktai, kuriais D. N. atstovė perdavė bankroto administratoriui įstaigos dokumentus, patvirtina, jog nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną apeliantė faktiškai nebuvo BVšĮ ,,Sirokomlės parkas“ vadovė. Nors apeliantė ir buvo Juridinių asmenų registre nurodyta kaip įstaigos direktorė, tačiau, kaip teisingai ji pažymėjo, faktiškai nebebūdama įstaigos vadove, ji neturėjo teisės ir pareigos bei galimybės šių duomenų išviešinti minėtame registre. Teisės aktai tokios pareigos buvusiam valdymo organui nenumato.Civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus dėl reikalavimų bei atsikirtimų (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šių principų svarba aktuali ir bankroto bylose, kadangi bankroto proceso pagrindinis tikslas yra kuo operatyviau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, kartu panaikinant įmonės (skolininkės) finansinę naštą. Taigi bankroto procesą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatytos sankcijos subjektams, kurie nesilaiko bankroto procese nustatytų reikalavimų, trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, kad apeliantė žinojo apie jai teismo nustatytus įpareigojimus, tačiau sąmoningai jų nevykdė, ignoravo ir tokiu būtu elgėsi neteisėtai ir trukdė teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei nėra pagrindo skirti baudos. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius paaiškinimus, įrodymus ir sprendė, kad apeliantė turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, todėl skundžiama nutartimi be pagrindo atmetė prašymą panaikinti baudą. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – tenkinant J. K. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi jai paskirtą baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį.

Patenkinti J. K. prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi J. K. paskirtą 300 Eur baudą.