Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu subendrinta iš dalies neatlikta bausme (7 mėnesiais 23 dienomis laisvės atėmimo), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, dėvimuose drabužiuose, plastikiniame maišelyje, užkištame už kelnių diržo, bespalvio plastikinio maišelio skiautėje neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – 0,041 g metadono, 0,00052 g karfentanilio bei juodos spalvos plastikinio maišelio skiautėje neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – 1,123 g kokaino, kol 2023 m. kovo 14 d. apie 12 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) šias narkotines medžiagas dalinės apžiūros rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo A. M. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, dirba, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 10 mėnesių 23 dienas laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, nepagrįstai vietoje nustatyto minimalaus 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo dydžio, prie griežtesnės bausmės pridėjo tik 2 mėnesius 7 dienas. Taigi, teismas, paskirtas bausmes subendrino pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies, 50 straipsnio nuostatas ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Laima Bereikaitė prašė vyriausiosios prokurorės skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o vyriausiosios prokurorės – atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. M. bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už pavienę veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti jam švelnesnę bausmę.

10. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskutinį administracinį nusižengimą padarė po šios nusikalstamos veikos įvykdymo, dirba. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nuo 2022 m. spalio 21 d. lankosi priklausomybės ligų centre, jam taikoma ilgalaikė pakaitinė farmakoterapinė programa metadonu, naują nusikalstamą veiką padarė nepasibaigus probacijos terminui, ankstesniais nuosprendžiais teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

11. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. M. skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo asmenybė, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog švelnesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę galėtų padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, o jo asmeniniams interesams išlaikyti darbo vietą negali būti teikiamas prioritetas prieš viešąjį interesą. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

12. Kaip minėta, A. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus, iš jų net tris kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, tad akivaizdu, jog nuteistajam būdingas nusikalstamų veikų modelis, o ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, nuosekliai daromos analogiškos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. taip pat tris kartus teistas ir Didžiojoje Britanijoje už vagystę, pagrobimą, reikalaujant išpirkos, neteisėtą laisvės atėmimą, pagalbą neteisėtai atvykti į šalį ir gyventi joje (1 t., b. l. 94-96). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad paskutinį kartą A. M. teistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2022 m. spalio 20 d. jo atžvilgiu buvo taikytas lytinio paleidimo institutas, neatlikus 7 mėnesių 23 d. bausmės. Vis dėlto, lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi probacijos taikymo metu, neišnykus teistumui, jis padarė naują inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris taip pat neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nusikalstama veika jokios žalos ir sunkių pasekmių nesukėlė, narkotinėmis medžiagomis disponavo itin trumpai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste (nuteistojo asmenybę, praeities teistumus). Aplinkybė dėl kaltės pripažinimo jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, ją pripažįstant baudžiamąją atsakomybe lengvinančia bei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Aplinkybės dėl gyvenamosios vietos turėjimo, gydymosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, dalyvavimo elgesio korekcijos programoje egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Pagrindžiant šią aplinkybę, pažymėtina, kad gydymas metadonu nuteistajam paskirtas ir taikomas nuo 2022 m. spalio 21 d., o inkriminuojama nusikalstama veika padaryta 2023 m. kovo 14 d., tad akivaizdu, kad gydymas dėl turimos priklausomybės nėra sėkmingas, juo labiau - įvertinus pačios nusikalstamos veikos pobūdį. Nors skunde nuteistasis teigia, kad yra penkių vaikų tėvas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, vienas augina vaikus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo A. M. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam A. M., teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir ankstesniais nuosprendžiais net tris kartus atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą. Vis dėlto, tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi nuteistasis po to ne kartą nusikalto, darydamas iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas ir žinodamas kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad A. M. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo keturis kartus teistas Lietuvoje, tris kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, būdingas nusikalstamų veikų modelis,. Be to, kaip minėta, inkriminuojama veika padaryta probacijos taikymo metu, lygtinai paleidus iš laisvė atėmimo vietų įstaigos, neatlikus bausmės. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam A. M. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Skunde nuteistasis teigia, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) darbininku, todėl, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą, galimybę dirbti. Vis dėlto, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, matyti, kad nuteistasis A. M. minėtoje darbovietėje dirbo tik nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., todėl šiuo metu nėra saistomas jokiais darbiniais santykiais.

Dėl vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo

16. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, nepagrįstai vietoje nustatyto minimalaus 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo dydžio, prie griežtesnės bausmės pridėjo tik 2 mėnesius 7 dienas. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. M. nusikalstamą veiką padarius lygtinio paleidimo metu, taikant probaciją, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę su neatlikta bausme bendrino taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...> teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausme subendrina jas visiškai (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą neatliktos bausmės dalį) ar iš dalies (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį) sudėdamas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles ir taikydamas dalinį bausmių bendrinimo būdą, netinkamai taikė šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė, nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną A. M. neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi subendrintą su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, buvo 7 mėnesiai ir 23 dienos, t. y. buvo didesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, apylinkės teismas prie nuteistojo neatliktos 7 mėnesių 23 dienų bausmės turėjo pridėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri negali būti mažesnė, kaip 3 mėnesiai (BK 64 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos ir iš dalies neatliktos (7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo) bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį, kuria buvo subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiai, pridėti dalį švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. paskirtos bausmės ir A. M. paskirti galutinę subendrintą - 10 (dešimties) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.