Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2018 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams;

3) 2020 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams;

4) 2020 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 2020 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 16 d. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 8 d. 04.45 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 12.25 val. ir nuo 2019 m. kovo 15 d. 21.05 val. iki 2019 m. kovo 17 d. 11.45 val. (3 paros). 2022 m. spalio 20 d. paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, neatlikęs 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs (probacijos terminas pasibaigė 2023 m. birželio 14 d.), teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, dėvimuose drabužiuose, plastikiniame maišelyje, užkištame už kelnių diržo, bespalvio plastikinio maišelio skiautėje neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – 0,041 g metadono, 0,00052 g karfentanilio bei juodos spalvos plastikinio maišelio skiautėje neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – 1,123 g kokaino, kol 2023 m. kovo 14 d. apie 12 val. 35 min., Vytauto prospekte, prie pastato, pažymėto Nr. 9, Kaune šias narkotines medžiagas dalinės apžiūros rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 14 d. palūžęs sugalvojo pavartoti narkotinių medžiagų. Jų įsigijo stotyje iš nepažįstamo asmens, apie kurį sužinojo iš pažįstamų. Ketino įsigyti heroino už 60 Eur, kokias tiksliai medžiagas jam pardavė, nežinojo. Medžiagos buvo įpakuotos į juodos spalvos maišelį, jame buvo dvi skiautės su medžiagomis. Viena iš medžiagų, kurios buvo maišelyje, buvo metadonas. Jį įsigijo ne pagal receptą. Turėjo su savimi švirkštų, nes juos reikėjo grąžinti į specialų centrą panaudotus. Medžiagų suvartoti nespėjo, kadangi kitoje stoties pusėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Tuo metu buvo su mergina, vardu E.. Pareigūnams paklausus, ar turi draudžiamų medžiagų, tai neigė. Nuo 2022 m. yra metadono programoje, daugiau kaip du metus narkotinių medžiagų nevartojo, o šįkart palūžo, nes buvo sumažinęs metadono dozę, ketino vykti į reabilitaciją. Tuo metu, kai įsigijo šias medžiagas, probacijos terminas dar nebuvo pasibaigęs. Buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Labai gailisi nusikaltęs. Kaltinime nurodyti narkotinių medžiagų kiekiai teisingi. Šiuo metu dirba, palaiko ryšius su motina, jam padeda darbdavys ir artimieji, palaiko ryšį su metadono programos specialistais.

Be paties kaltinamojo duotų parodymų, jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo ištirti teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2023 m. kovo 14 d. dirbdamas kartu su Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A. D. pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, vykdant ne viešą darbo planą, nedėvint uniformos, apie 12.30 val. ties Vytauto pr. 9, Kaune, buvo pastebėti trys įtartini asmenys, viena moteris ir du vyrai, kurie buvo panašūs į narkotines medžiagas vartojančius asmenis. Asmenys elgėsi įtartinai, eidami pastoviai žvalgėsi atgal, lyg kažko bijodami, todėl nusprendė asmenis patikrinti. Priėjus prie asmenų, juos sustabdžius, nustatė ir pasižymėjo, kad tai E. V., V. K. ir A. M.. Paklausus pas asmenis, ar šie su savimi turi draudžiamų daiktų, narkotinių medžiagų, visi nurodė, kad neturi, tačiau atrodė sunerimę. Nusprendė atlikti dalinę asmenų apžiūrą. Kolega A. D. atliktos dalinės apžiūros metu pas V. K. draudžiamų daiktų nerado, patikrinus E. V. turimus daiktus, draudžiamų daiktų taip pat nerado. Atliekant A. M. dalinę asmens apžiūrą, pas asmenį vidinėje striukės kišenėje buvo rasti aštuoni tušti vienkartiniai švirkštai ir vienas vienkartinis švirkštas, kurio viduje buvo skaidrus skystis. Taip pat buvo rastas savadarbis indas kaitinimui ir maišelis, kurio viduje buvo nedidelis stiklinis tuščias indukas su užrašu „Natrio chloridas“. Tolimesnės A. M. apžiūros metu, nugaros pusėje, už kelnių diržo, buvo rastas užkištas plastikinis maišelis, kurio viduje buvo kiti du plastikiniai maišeliai su baltos spalvos biria medžiaga juose, panašia į narkotines medžiagas. Pas A. M. paklausus, kokia tai medžiaga, šis atsakė, kad tiksliai nežino, yra narkomanas, ką gauna, tą ir vartoja. Paklausus, kur ir kada šias medžiagas įgijo, A. M. nepaaiškino. Visus asmenis pristatė į Santakos policijos komisariatą įvykio aplinkybių patikslinimui, po ko A. M. buvo pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių tyrimo dėl narkotinių medžiagų vartojimo atlikimui (b. l. 47–50).

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai kovo 14 d., apie 10–11 val. Kaune, prie stoties, priešais „Express Market“ susitiko su draugu A., kurio pavardės nežino. Su A. susitiko eiti iš lombardo atsiimti jos telefoną. Tuo metu kitoje gatvės pusėje pamatė pažįstamą, pravarde „V.“, kuris prie jų atbėgo. Pribėgus „V.“, jam iš paskos prie jų atbėgo neuniformuoti policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pradėjo klausinėti, kuris iš jų padarė „alio, mama“, kaip suprato, sukčiavimą. Jie nieko apie tai nežinojo. Tuomet policijos pareigūnai pradėjo klausinėti, ar turi draudžiamų daiktų, atliko dalines jų apžiūras. Pati jokių draudžiamų daiktų neturėjo. Atliekant A. asmens apžiūrą, jis pradėjo muistytis, jam ant žemės iškrito plastikinis maišelis. Kas buvo maišelio viduje, nesimatė ir jai nėra žinoma. Taip pat rado švirkštų. Policijos pareigūnai rastus daiktus supakavo, girdėjo, kaip A. policijos pareigūnams nurodė, kad nežino, kas yra maišelyje. Apie tai, kad A. su savimi turėjo kokių nors draudžiamų daiktų, galimai narkotinių medžiagų, jai nebuvo žinoma. Pareigūnai išsikvietė A. nuvežė į klinikas tyrimui dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Apie tai, kad A. vartotų narkotines medžiagas, ji nežinojo, jis buvo minėjęs, kad geria metadoną. Kai policijos pareigūnai pas A. rado švirkštus ir medžiagas maišelyje, ji suprato, kad A. vartoja ir narkotines medžiagas (b. l. 52–55).

2023 m. kovo 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybiniame pranešime dėl surastų narkotinių medžiagų nurodyta, kad dirbant neviešai kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A. D., apie 12.35 val. ties Vytauto pr. 9, Kaune, buvo pastebėti įtartini asmenys (1 moteris ir 2 vyrai), kurie buvo panašūs į narkotines medžiagas vartojančius asmenis. Asmenys elgėsi įtartinai, eidami pastoviai žvalgėsi atgal, lyg kažko bijodami. Buvo nuspręsta patikrinti asmenis. Susistabdžius asmenis, paaiškėjo, kad tai E. V., V. K. ir A. M.. Dalinės apžiūros metu asmenys buvo sunerimę. Dalinės apžiūros metu pas E. V. ir V. K. nieko draudžiamo nesurasta. Atliekant A. M. dalinę apžiūrą, pas asmenį vidinėje striukės kišenėje buvo surasti 8 vienkartiniai švirkštai ir vienas vienkartinis švirkštas su permatomu skysčiu viduje, savadarbis indas kaitinimui, maišelis, kurio viduje buvo stiklinis indukas, ant kurio užrašyta „Natrio chloridas“. Atliekant tolimesnę asmens apžiūrą, nugaros pusėje, už kelnių diržo, buvo surastas maišelis su viduje esančiais 2 maišeliais, kurių viduje buvo baltos spalvos biri medžiaga, panaši į narkotines medžiagas. Paklausus A. M., kas maišelyje, asmuo atsakė, kad tiksliai nežino, yra narkomanas, ką gauna, tą ir vartoja. Asmuo pristatytas į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, patikrinimui dėl narkotinių medžiagų vartojimo (b. l. 27–28).

2023 m. kovo 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VS vyresnysis tyrėjas D. T. pateikė dalinės apžiūros metu pas A. M. rastus 8 vienkartinius švirkštus, vienkartinį švirkštą su permatomu (skaidriu) skysčiu jame, savadarbį indelį kaitinimui, plastikinį maišelį, kurio viduje stiklinis indukas, ant kurio užrašas „Natrio chloridas“, plastikinį maišelį, kurio viduje du maišeliai (maišelių skiautės) su baltos spalvos biria medžiaga juose (b. l. 29–32).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Rusvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio skiautės (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. kovo 14 d. rastų ir paimtų pas A. M., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, jo masė 0,041 g ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė 0,00052 g. Baltos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio maišelio skiautės (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė 1,123 g. 2. Skaidraus bespalvio skysčio iš 2,0 ml talpos vienkartinio švirkšto (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų. Ant metalinio indelio su rankenėle paviršių, stiklinio indelio su užrašu „Natrio chloridas“ vidinių paviršių (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), rasti narkotinių medžiagų – metadono ir karfentanilio pėdsakai. Ant nešvaraus bespalvio plastikinio maišelio vidinių paviršių (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), rasti narkotinių medžiagų – metadono, karfentanilio ir kokaino pėdsakai. 3. Ant 1 vnt. 2,0 ml talpos vienkartinio švirkšto vidinių paviršių (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), rasti narkotinių medžiagų – metadono ir karfentanilio pėdsakai. Ant 4 vnt. 1,0 ml talpos vienkartinių švirkštų vidinių paviršių (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023-03-14 rastų ir paimtų pas A. M., rasti narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai. Ant 2 vnt. 1,0 ml talpos vienkartinių švirkštų vidinių paviršių (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 38–43).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju apibrėžia objektyvusis kriterijus, tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponuojama, kiekis.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka ir narkotinės medžiagos – karfentanilis, metadonas ir kokainas. Dalis šių medžiagų draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Tačiau pažymėtina, kad pas kaltinamąjį rasta narkotinė medžiaga – metadonas yra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus. Tokių medžiagų apyvarta rinkoje yra ribota, o tai reiškia, kad jas įsigyti gyventojai gali tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos tvarkos, įstaigose, kuriose šiomis medžiagomis yra teisėtai prekiaujama. Duomenų, kurie patvirtintų, kad A. M. šias medžiagas įsigijo tokioje įstaigoje bei laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, byloje nėra. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis šias medžiagas įgijo iš nepažįstamo asmens. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis jomis disponavo neteisėtai.

Kaip nurodyta byloje esančioje Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), rusvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio skiautės, 2023 m. kovo 14 d. rastų ir paimtų pas A. M., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, jo masė 0,041 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė 0,00052 g. Baltos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio maišelio skiautės sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė 1,123 g. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, šių pas jį rastų medžiagų kiekio neginčijo. Pagrindo abejoti specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nėra. Remiantis minėtomis Rekomendacijomis, pas kaltinamąjį rastų medžiagų kiekis negali būti laikomas nedideliu, kadangi jį viršija, tačiau nesiekia didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Taigi, teismo vertinimu, kaltinimas, kuris pareikštas A. M., byloje esančiais įrodymais pagrindžiamas visa apimtimi, kadangi įrodyta, jog kaltinamasis, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gavo narkotinių medžiagų, už jas sumokėdamas nenustatytam asmeniui. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Šiuo atveju, neabejotina, kad kaltinamasis žinojo ir suprato, kad tokiu būdu jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laiko apyvartoje uždraustas psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aptartus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, dėvimuose drabužiuose, plastikiniame maišelyje, užkištame už kelnių diržo, bespalvio plastikinio maišelio skiautėje neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – 0,041 g metadono, 0,00052 g karfentanilio bei juodos spalvos plastikinio maišelio skiautėje neteisėtai laikė narkotinės medžiagos – 1,123 g kokaino, kol 2023 m. kovo 14 d. apie 12 val. 35 min., Vytauto prospekte, prie pastato, pažymėto Nr. 9, Kaune šias narkotines medžiagas dalinės apžiūros rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Be to, kaltinamasis yra baustas ir administracine tvarka, o paskutinį administracinį nusižengimą padarė po šios nusikalstamos veikos įvykdymo, tačiau jis nėra priskiriamas šiurkštiems. Teismui bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. kaltinamasis įsidarbino ir šiuo metu tęsia darbinę veiklą, kas vertintina kaip jo asmenybę teigiamai apibūdinantis veiksnys. Taip pat, jo paties teigimu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie jam padeda, jį palaiko. Kaltinamasis nuo 2022 m. spalio 21 d. lankosi priklausomybės ligų centre, jam taikoma ilgalaikė pakaitinė farmakoterapinė programa metadonu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu laikėsi jam paskirtų pareigų, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė nepasibaigus probacijos terminui. Nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau jis teisiamas jau penktą kartą, trimis ankstesniais atvejais jis buvo nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Šių veikų darymas yra jam būdingo neteisėto elgesio modelio dalis, o tai, kad paskutiniuoju nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, rodo, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkėjo. Pažymėtina, kad visais ankstesniais nuosprendžiais, išskyrus paskutinįjį, kuomet jis buvo nuteistas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamajam buvo taikyta probacija – atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis šiuo atveju pakartotinai nusikalto, tad akivaizdu, jog probacija didesnės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo. Kaltinamasis teigė, kad šį kartą palūžo, nes jam buvo sumažinta metadono, vartojamo gydytojų paskyrimu, dozė, tačiau vis dėlto, itin neigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, kuri yra jam būdingo elgesio modelio dalis.

Įvertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog tiek kaltinamojo asmenybė, tiek ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog švelnesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę galėtų padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo asmeniniams interesams išlaikyti darbo vietą negali būti teikiamas prioritetas prieš viešąjį interesą, o į jo nurodytas aplinkybes, paskatinusias jį nusikalsti (nusikalstamos veikos motyvą) atsižvelgtina nustatant skirtinos bausmės dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis, vadovaujantis BK 61 straipsniu, nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas minimalaus ir maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžių vidurkis, artimesnis minimaliam jos dydžiui, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, jam nepasibaigus (probacijos pabaiga pagal 2020 m. kovo 2 d. nuosprendį – 2023 m. birželio 14 d.). Iš pataisos įstaigos jis buvo išleistas neatlikęs 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis to paties įstatymo 31 straipsniu, probacijos vykdymas baigiamas, be kita ko, suėjus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, tuo atveju, jei nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kompleksiškai analizuojant šias įstatymo nuostatas akivaizdu, kad nepaisant to, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tai yra probacijos, terminas šiuo metu yra pasibaigęs, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam naują nusikalstamą veiką padarius lygtinio paleidimo metu bausmių bendrinimo nuostatos (BK 64 straipsnis) neturi būti taikomos. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Šiuo atveju, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė 2023 m. kovo 14 d., tai yra lygtinio paleidimo laikotarpiu. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą probacijos laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Analogiškos praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-951/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-137-245/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu subendrinta iš dalies neatlikta bausme (7 mėnesiais 23 dienomis laisvės atėmimo).

Pažymėtina, kad įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo nusikalstamos veikos padarymo motyvus, siekį gydytis turimą priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, bausmė su ankstesniu nuosprendžiu bendrintina taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos iš dalies neatliktos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam jau anksčiau buvo keletą kartų taikyta probacija – tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, naują nusikalstamą veiką, kuri yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinio paleidimo laikotarpiu, pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, kad 2023 m. gegužės 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kaina yra 1 321,17 eurai. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso išlaidas sudaro tik ekspertams, specialistams (...) išmokami pinigai, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pagal ikiteisminio tyrimo institucijos užduotį atlikti objektų tyrimą. Tais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savo darbą pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba. Esant šioms aplinkybėms išlaidas, susijusias su tyrimų atlikimu, priteisti iš A. M. nėra įstatyminio pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- rusvos ir baltos spalvos milteliai (1,720 g ir 1,483 g), likę po tyrimo, supakuoti į du bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius (b. l. 38–43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- vokas su tyrimo objektų pakuotėmis (bespalvis plastikinis maišelis, kuriame yra 2 vnt. tuščių plastikinių maišelių skiaučių, tuščias 2,0 ml talpos vienkartinis švirkštas, metalinis indelis su rankenėle, sudužęs stiklinis indelis su užrašu „Natrio chloridas“, įvyniotas į bespalvį plastikinį maišelį (skiautę), bespalvis plastikinis maišelis, 8 vnt. vienkartinių švirkštų), perduoti saugoti į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu subendrinta iš dalies neatlikta bausme (7 mėnesiais 23 dienomis laisvės atėmimo), prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- rusvos ir baltos spalvos miltelius (1,720 g ir 1,483 g), likusius po tyrimo, supakuotus į du bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius (b. l. 38–43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- voką su tyrimo objektų pakuotėmis (bespalvis plastikinis maišelis, kuriame yra 2 vnt. tuščių plastikinių maišelių skiaučių, tuščias 2,0 ml talpos vienkartinis švirkštas, metalinis indelis su rankenėle, sudužęs stiklinis indelis su užrašu „Natrio chloridas“, įvyniotas į bespalvį plastikinį maišelį (skiautę), bespalvis plastikinis maišelis, 8 vnt. vienkartinių švirkštų), perduotus saugoti į Kauno apskr. VPK daiktų saugyklą (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.