Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedeklaravusi gyvenamosios vietos, paskutinė žinoma deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vaikų neturinti, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka (bauda sumokėta), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į saugyklą, o būtent: ji laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 3 d., 10.00 val. iki 2024 m. kovo 4 d., 9.20 val. siekdama pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugyklą – Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Kristiana“, pagalbinėse patalpose iš spintelės paėmusi raktą nuo seifo ir jį atrakinusi, pagrobė seife buvusius 2 900 Eur. Tokiais savo veiksmais A. Č. padarė UAB „Kristiana“ 2 900 Eur turtinę žalą.

Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamoji A. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. kovo 4 d., ryte įvyko nagrinėjamas įvykis. Jos pamaina buvo nuo 10.00 val. iki 21.00 val., dirbo „Akropolio“ „Kristiana“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Žinojo, kur yra laikomas raktas nuo seifo, dėl to apie pietus, t. y. apie 12.00 val., paėmė raktą, atrakino seifą ir paėmė vokelį su pinigais. Voke buvo 2 900 Eur. Ji negalėjo naudotis seifu, juo galėjo naudotis tik vyriausioji pardavėja – konsultantė. Iki nagrinėjamo įvykio buvo mačiusi, kaip vyriausioji pardavėja – konsultantė padeda seifo raktą į spintą. Mintis pasiimti pinigus kilo tą pačią dieną. Paimtus pinigus įsidėjo į savo banko kortelę, jai tuo metu reikėjo susimokėti už nuomą. Vėliau išsiėmė pinigus ir juos grąžino – buvo susitarusi su darbuotojomis, kad paliks pinigus po vartais ryte; taip ji ir padarė. Savaitės eigoje pasakė kolegėms apie šį įvykį. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tai buvo neapgalvotas sprendimas, nenorėjo imti svetimo turto, jai tuo metu buvo sunkus laikotarpis. Norėtų pasinaudoti galimybe būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, arba pagal laidavimą. Papildomai nurodė, kad susisiekė su UAB „Kristiana“ vadove, pasikalbėjo dėl įvykusio įvykio, atsiprašė dėl savo veiksmų, dėl susitaikymo vadovė nukreipė į įmonės advokatą, su juo buvo sudaryta žalos atlyginimo sutartis dėl proceso išlaidų, šios sutarties sąlygos jai yra priimtinos (b. l. 114-116, 120-121, 147-148).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. nurodė, kad dirba parduotuvėje „Kristiana“, adresu Vilniuje, Ozo g. 25, yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 4 d. dirbdama, apie 9.20 val. nusprendė nunešti pinigus į baką. Atrakinusi išsitraukė inkasuotų pinigų maišelius ir pamatė, kad trūksta 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. kovo 2 d. dienų maišelių, kuriuose turėjo būti tų dienų inkasuoti pinigai. Trūkstamų pinigų nerado. Tuomet nuėjo tikrinti kasų, kurios yra dvi, tačiau ir ten pinigų nebuvo. Apžiūrėjo viską aplink kasas, dar kartą patikrino tarnybines patalpas, tačiau nerado. Tuomet paskambino parduotuvės vadovei D. J. ir paaiškino apie esamą situaciją, vyko darbuotojų susirinkimas, kuriame vadovė ragino grąžinti pinigus. Tarnybinės patalpos nėra rakinamos, o seifo raktas laikomas jose, padėtas spintelėje, baltos spalvos dėžutėje, po vokais. Raktą gali pasiekti bet kas, nes spintelė nėra rakinama. Kur padedamas raktas žino ji, J. ir D. J. Įėjimas į tarnybines patalpas yra filmuojamas, tačiau pačių tarnybinių patalpų vidus nėra filmuojamas, į patalpas vaikšto nuolatos kolegės, nes jos ten valgo, naudojasi telefonais ir panašiai. Jų su vadove manymu vagystė galėjo būti įvykdyta 2024 m. kovo 2 d. nuo vėlaus vakaro, nes tik vakare buvo padėta tos dienos krūvelė iki 2024 m. kovo 3 d. nuo ankstaus ryto, t. y nuo 9.20 val. iki 21.00 val. (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. nurodė, kad dirba „Kristiana“ parduotuvėje, adresu Vilniuje, Ozo g. 25. Gale parduotuvės yra kambariukas – pagalbinės patalpos, kur jos valgo, persirengia, stovi du stalai. Kambariukas nėra rakinamas, bet ten gali užeiti tik parduotuvės darbuotojos. Po stalu stovi nedidelis seifas, prikaltas prie grindų, kur jos laiko pinigus inkasuotus. Seifas būna užrakintas, o seifo raktas būdavo padėtas kitoje spintelėje, kuri buvo nerakinama po popieriais. Apie padėtą raktą nuo seifo žinojo tik trys darbuotojos, tai yra ji, I. J. ir J. Kitos darbuotojos galėjo matyti, kur ji deda raktą, nes tikrai neslėpdavo tada, kai nieko nėra kambariuke. 2024 m. kovo 4 d., apie pietus jai paskambino I. ir pranešė, kad seife trūksta pinigų – 2 900 Eur. Ji ragino darbuotojas grąžinti pinigus, nes kreipsis į policiją. Nei vienai darbuotojai neprisipažinus, ji iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Po poros dienų ji visom pasakė, kad kambariuke yra filmuojama ir greitu laiku viskas išsispręs. 2024 m. kovo 8 d. darbuotojos kalbėjo su A. Č., kuri prisipažino, kad paėmė pinigus, parašė prisipažinimą. 2024 m. kovo 9 d. prie nuleistų grotų buvo padėtas tortas, o per grotas įkištas ir padėtas vokas, kuriame buvo 2 900 Eur. Vėliau I. J. A. Č. parašė žinutę, kad pinigus grąžino (b. l. 56-59).

2024 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Kristiana“, esanti adresu Vilniuje, Ozo g. 25. Pridėtos nuotraukos (b. l. 7-16).

2024 m. kovo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „Kristiana“ darbuotoja I. J. pateikė du kvitus dėl pinigų trūkumo, viename nurodyta 1 400 Eur, o kitame 1 500 Eur trūkumas (b. l. 38-41).

Liudytoja D. J. elektroniniu paštu pateikė kaltinamosios A. Č. prisipažinimą dėl 2 900 Eur pinigų vagystės, jos rašytą trumpąją žinutę, kad pinigus grąžino ir atsiprašo. Pateiktos nuotraukos, kaip A. Č. grąžino pinigus (b. l. 60-67).

2024 m. lapkričio 12 d. Žalos atlyginimo sutarties kopija buvo pateikta teismui bylos nagrinėjimo metu (b. l. 141).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Saugykla teismų praktikoje šio straipsnio prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Č. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. Č. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 3 d., 10.00 val. iki 2024 m. kovo 4 d., 9.20 val. įsibrovė į parduotuvės „Kristiana“, esančios Vilniuje, Ozo g. 25, pagalbinėse patalpose buvusią saugyklą – seifą, jį atrakindama raktu, paimtu iš spintelės, kurio paimti ir naudoti ji neturėjo teisės pagal atliekamas pareigas, ir pagrobė iš šio seifo UAB „Kristiana“ priklausantį – 2 900 Eur vertės turtą. Tai įrodo pačios kaltinamosios paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolo, pateiktų kvitų dėl pinigų trūkumo, pakvitavimo dėl grąžintų pinigų bei susirašinėjimo su kaltinamąja duomenys, prie šių dokumentų pridėtos foto nuotraukos, kiti byloje esantys įrodymai. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, dėl to teismas jų plačiau neanalizuoja.

Kaltinamoji A. Č. viso proceso metu savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Atsižvelgiant į kaltinamosios A. Č. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamoji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti padariniai – įsibrovus į seifą bus pagrobtas svetimas turtas, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad kvalifikuojant kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl įsibrovimo į saugyklą, neturi reikšmės, kokios vertės svetimą turtą ji pagrobė. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. Č. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų klausimų

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. apysunkį nusikaltimą, dėl kurio padarymo ji visiškai pripažino savo kaltę. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu atlygino UAB „Kristiana“ padarytą 2 900 Eur turtinę žalą – pagrobtas pinigines lėšas savanoriškai grąžino po kelių dienų nuo jų pagrobimo. Taip pat, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamoji susitarė su UAB „Kristiana“ įgaliotu atstovu advokatu Ugniumi Pėdnyčia dėl žalos, atsiradusios dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atlyginimo. Sudarytame 2024 m. lapkričio 12 d. Žalos atlyginimo sutartyje nustatyta, kad kaltinamoji A. Č. įsipareigojo atlyginti UAB „Kristiana“ patirtas 726 Eur teisinių paslaugų išlaidas (proceso išlaidas), jas sumokant susitarta tvarka.

Taip pat atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąją A. Č. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamoji yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neištekėjusi, tačiau teigia gyvenanti su nuolatiniu draugu. Bylos duomenimis, kaltinamoji A. Č. bausta administracine tvarka, tačiau tik už nešiurkščius ir nepavojingus administracinius nusižengimus, paskutinį kartą – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, visas paskirtas baudas sumokėjusi, neteista. Iš jos elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ji gailisi savo veiksmų, gėdijasi tokio savo poelgio, padarė tinkamas išvadas, pati savanoriškai, nedelsiant grąžino pagrobtą turtą ir susitarė dėl UAB „Kristiana“ atsiradusių atstovavimo išlaidų atlyginimo. Jos asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamoji yra sisteminga teisės aktų pažeidėja. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji A. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktą susitarimą tarp kaltinamosios ir UAB „Kristiana“ įgalioto atstovo.

Bylos duomenis, kaltinamoji A. Č. sulaikyta nebuvo, jai nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą A. Č. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti A. Č. ir UAB „Kristiana“ įgalioto atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios 2024 m. lapkričio 12 d. sudarytą Žalos atlyginimo sutartį, kuria jie susitarė, kad: A. Č. atlygins UAB „Kristiana“ patirtas 726 Eur teisinių paslaugų išlaidas (proceso išlaidas) šioje baudžiamojoje byloje, jas sumokėdama susitarta tvarka: 1) 242 Eur sutarties sudarymo dieną (t. y. 2024 m. lapkričio 12 d.); 2) 242 Eur – iki 2024 m. gruodžio 1 d.; 3) 242 Eur – iki 2024 m. gruodžio 31 d; pinigus pervedant į UAB „Kristiana“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.