- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- A6.-163-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00102-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. N.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. N., žinodamas apie UAB „B“ (toliau – ir Bendrovė) finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.
A. N. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. N. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad VMI buvo prašoma spalio 3 d. atidėti arba išdėstyti sumą, kurią dabar VMI skyrė nuo to laikotarpio. Kai buvo prašoma atidėti PVM, visą laiką suteikdavo išsidėstymą, pasirašydavo sutartį ir toliau jis mokėjo rangovams, kadangi įmonėje darbuotojų nėra. Pas rangovus dirba vien ukrainiečiai, todėl, žiūrint iš žmogiškosios pusės, mokėjo į priekį. Negalvojo, kad VMI neduos jam paskolos. Įmonė turi projektų po 2 mln. Eur, 5 mln. Eur, VMI visą laiką atidėdavo mokėjimus. Statybos vyksta, nenori stabdyti rangovų. Prašo teismo neskirti baudos, nes nepiktybiškai nemoka. Dabar atradęs pinigų sumokėjo 30 000 Eur. Marijampolės VMI visada atidėdavo skolos mokėjimą, bet Panevėžio VMI net nekalba su juo. Dabar taip išeina, kad jis sukūrė PVM, turi mokėti mokesčius ir dar skiria baudą, bet jis nevengia mokėti. Dabar vėl pateikė VMI prašymą, jie ilgai svarsto. Praeitą savaitę VMI pasakė, kad reikia sumokėti kažkiek, paklausus kiek, sakė, kad reikia mokėti 20 proc. tos sumos. Dabar paėmė užstatą, mašiną, žemę, yra ir tolimesni projektai, todėl, jo prašymas būtų neskirti baudos arba ją sumažinti. Žino, kad pagal tvarką reikia susimokėti VMI, bet nori paminėti, kad, kai buvo paduodamas prašymas, VMI svarsto, jo neatmeta, todėl tik tada atsiskaitinėjo. Jei prašymas paduotas, vadinasi gali susimokėti rangovams.
Pareiškime nurodyta, kad pagal pateiktų bankų sąskaitų išrašus per analizuotą laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d., Bendrovės per bankų sąskaitas gautos įplaukos sudarė 133 021,50 Eur, išlaidos – 77 249,29 Eur, piniginių lėšų likutis bankų sąskaitose 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė 55 620,92 Eur. Per nagrinėtą laikotarpį Bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą geranoriškai įmokų neatliko, 1631,06 Eur sumą mokesčių administratorius išieškojo iš Bendrovės bankų sąskaitose esančių lėšų priverstine tvarka ir tai sudaro tik 1,23 % į bankų sąskaitas gautų įplaukų sumos. Atlikus piniginių lėšų judėjimo bankų sąskaitose analizę, nustatyta, kad per nagrinėtą laikotarpį iš Bendrovės sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB 11 200,00 Eur suma buvo pervesta į Bendrovės akcininko ir direktoriaus A. N. asmenines sąskaitas.
Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš aukščiau minėtų sąskaitų didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2022 m. spalio 7 d. 10 000 Eur suma gavėjui „C“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 210 871,86 Eur; 2022 m. spalio 11 d. 665,50 Eur suma gavėjui UAB „D“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 211 050,40 Eur; 2022 m. spalio 12 d. 862,13 Eur ir 604,12 Eur suma gavėjui UAB „E“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 211 050,40 Eur; 2022 m. spalio 12 d. 798,60 Eur suma gavėjui UAB „F“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 211 050,40 Eur; 2022 m. spalio 13 d. 1 219,16 Eur suma gavėjui „G“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 211 050,40 Eur; 2022 m. spalio 14 d. 10 000 Eur suma gavėjui „C“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 211 053,52 Eur; 2022 m. lapkričio 4 d. 1374,00 Eur suma gavėjui UAB „H“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur; 2022 m. lapkričio 6 d. 12 541,25 Eur suma gavėjui UAB „R“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur; 2022 m. lapkričio 8 d. 12 541,25 Eur suma gavėjui MB „O“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur; 2022 m. lapkričio 9 d. 5785 Eur suma gavėjui UAB „K“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur; 2022 m. lapkričio 9 d. 8765 Eur suma gavėjui UAB „V“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškime pažymima, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per Bendrovės sąskaitas. Bendrovės piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose / kasoje / pas atskaitingą asmenį 2022 m. lapkričio 17 d. sudarė 180 644,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais (b. l. 2–5).
Bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui atsispindi ir iš 2023 m. sausio 25 d., 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. lapkričio 4 d., 2022 m. lapkričio 6 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2022 m. lapkričio 9 d. balansų (b. l. 7 antra pusė–12).
Iš UAB „B“ pateiktų sąskaitų išrašo matyti, kad jame pateikta informacija apie UAB „B“ banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. vykusius pinigų judėjimo srautus iš / į sąskaitas (b. l. 16–18).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats A. N. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, kad vyksta statybos, nenori stabdyti rangovų. A. N. teigimu, jei paduotas prašymas VMI atidėti arba išdėstyti sumą, vadinasi gali susimokėti rangovams.
VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad A. N., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė 2022 m. spalio 3 d. ir 2022 m. spalio 4 d. pateikus patikslintas PVM deklaracijas už 2022 m. vasario–liepos mėn. laikotarpius. VMI 2022 m. spalio 18 d. gavo Bendrovės prašymą su papildomais dokumentais, o 2022 m. lapkričio 17 d. – pakartotiną prašymą su priedais, išdėstyti 184 158,84 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. spalio 25 d. Prašymai buvo išnagrinėti, 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. priimti neigiami sprendimai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo VMI Nepriemokų administravimo departamento išvadose 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. nurodytais motyvais. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, pavyzdžiui, 2022 m. spalio 7 d. 10 000 Eur buvo sumokėta suma gavėjui „C“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 210 871,86 Eur; 2022 m. spalio 14 d. 10 000 Eur suma gavėjui „C“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 211 053,52 Eur; 2022 m. lapkričio 6 d. 12 541,25 Eur suma gavėjui UAB „R“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur; 2022 m. lapkričio 8 d. 12 541,25 Eur suma gavėjui MB „O“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 184 418,14 Eur ir kt. Taigi laikotarpiu 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. N. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus t. y. vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais pagal Bendrovės sąskaitas.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės vadovo A. N. prašymų pateikimai VMI atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką nelaikytini šalinančia atsakomybe pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Vien tokių prašymų pateikimas savaime nereiškia, kad VMI priims sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak pareiškėjo, VMI anksčiau priimdavo įmonei palankų sprendimą. Pažymėtina, kad prašymai atidėti ar išdėstyti mokestinę nepriemoką kiekvieną kartą nagrinėjami individualiai, vertinant konkrečias tuo metu esančias aplinkybes. Kol nebuvo VMI priimti atitinkami sprendimai, A. N. pats prisiėmė riziką ir mokėjo vadovaujamos įmonės žemesnės eilės nei VMI kreditoriams, taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau vyktų verslas, būtų atsiskaityta su įmonės darbuotojais reikšmingos aplinkybės tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Bendrovės direktorius privalo bendrovės darbą organizuoti taip, kad bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.
ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).
A. N., būdamas patyręs įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties A. N. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. N. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. N. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „B“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. N. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus A. N. daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 46–54). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Be to, A. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė jo nebausti, nes jis iš esmės pripažino esmines administracinio nusižengimo faktines aplinkybes), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. N. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1400 Eur. Taikyti A. N. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-163-1100/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.