Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surenkamos statybos konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-38-802/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Saudosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Surenkamos statybos konstrukcijos“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Būtent ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra viena asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantijų. Jis yra svarbus byloje dalyvaujantiems asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių įgyvendinimo ribas, pvz., kokias aplinkybes jos turi įrodinėti byloje. Ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, atitinkamai į ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir pareikštą reikalavimą savo atsikirtimus formuluoja kita bylos šalis bei įrodinėja tokius atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje

15. Apeliacinėje instancijoje bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išvardytos taisyklės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje.

16. Byloje egzistuoja viešasis interesas, t. y. sprendžiama dėl reikalavimo, pareikšto bankrutavusios įmonės administratoriaus šios įmonės ir įmonės kreditorių interesais. Byloje ginčas kilo pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl sandorių – ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų – pripažinimo negaliojančiais dviem pagrindais (CK 1.180 straipsnio pagrindu ir actio Pauliana pagrindu) ir restitucijos taikymo, priteisiant skolą iš atsakovės.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas pateiktas tik dėl tos dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria iš dalies tenkintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo niekiniais CK 6.130 ir CK 1.80 straipsniuose numatytais pagrindais.

18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje nustatė pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, apie tai pranešė šalims ir pasiūlė pateikti argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria išnagrinėtas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pripažino, kad bylos tinkamai išnagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų neįmanoma, nes ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas tenkino ieškinį ir CK 6.66 straipsnio pagrindu; pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais šiuo pagrindu nesprendžia, tačiau sprendimo motyvuose pateikti išsamūs teismo argumentai dėl actio Pauliana sąlygų vertinimo. Teisėjų kolegija pripažino, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina įvertinti pirmosios instancijos priimto sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu (actio Pauliana), o apeliacinis skundas dėl šios teismo sprendimo dalies nepaduotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo ribų peržengimas yra būtinas dėl viešojo intereso, nes sprendžiama dėl reikalavimo, pareikšto bankrutavusios įmonės administratoriaus šios įmonės kreditorių interesais, ir nagrinėjant bylą privalu užtikrinti, jog teismo priimtas sprendimas savo esme visapusiškai būtų pagrįstas ir teisėtas, priimant teismo sprendimą būtų įvykdytas teisingumas, t. y. užtikrinta, kad teismai bylas spręstų tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų.

19. Naujos sudėties teisėjų kolegija 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi šalims išaiškino, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bus sprendžiama ne tik dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštų reikalavimų ir nurodytų argumentų, bet dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų (įskaitant ir reikalavimą priteisti 14 410,57 Eur skolą bei dėl restitucijos taikymo ribų), taip pat nurodė, kad bus vertinamos šalių pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu bei Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo dalies, kuria šis teismas išnagrinėjo ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) numatytu pagrindu, ir kuria pasisakyta dėl restitucijos taikymo bei ieškinio reikalavimo priteisti skolą, pagrįstumo.

20. Minėta 2021 m. rugpjūčio 30 d. šalims pasiūlyta pateikti papildomus procesinius dokumentus, aiškiai suformuluoti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo ir nurodyti argumentus, kaip šalys vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pasisakė dėl šio reikalavimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Ieškovei BUAB „Saudosta“ Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Abi šalys pripažino aplinkybes, kad ieškovė buvo nemoki jau 2017 m. pabaigoje. Ieškovė ginčija ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius (tarpusavio skolų užskaitymo aktus): 1) 2018 m. sausio 15 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sandorį, kuriuo atliktas 5309 Eur sumos užskaitymas, 2) 2018 m. vasario 28 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sandorį, kuriuo atliktas 5636,36 Eur užskaitymas, 3) 2018 m. kovo 28 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sandorį, kuriuo atliktas 3465,21 Eur užskaitymas. Ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 14 410,57 Eur skolą.

Dėl sandorių negaliojimo pagrindų

22. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas du pirmuosius 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. vasario 28 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sandorius pripažino niekiniais CK 1.180 straipsnyje numatytu pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, numatytoms CK 6.130 straipsnio 1 dalyje (prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą). Teismo sprendime nurodyta: „Nustačius, kad atsakovės vienašaliai įskaitymo aktai yra niekiniai, nebėra reikalinga spręsti dėl ginčo aktų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau, net ir šiems esant ginčytiniems, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, kadangi yra visos šio instituto taikymui būtinos sąlygos“.

23. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą.

24. Šalys skirtingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas vertino ginčijamus sandorius actio Pauliana pagrindais. Ieškovė teigia, kad teismas vertino ir nustatė visas actio Pauliana sąlygas. Apeliantė teigia, kad teismas sandorių negaliojimo šiais pagrindais nesprendė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės argumentus. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai įvertino visas actio Pauliana sąlygas, visas sąlygas nustatė ir nurodė, kad yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad tarpusavio skolų įskaitymo sandoriai yra teisėti, nes tą leidžia įstatymas (CK 6.140 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 30.2 punktas).

27. Kita vertus, CK 6.140 straipsnio nuostatų aiškinimas kaip galėjimas įskaityti mokėjimus, kurių terminas yra nesuėjęs ir esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, galėtų sudaryti prielaidas nesąžiningiems skolininkams, siekiantiems išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais CK nustatyta tvarka, piktnaudžiauti įskaitymo teise ir naudojant šį institutą atsiskaityti su konkrečiu savo nuožiūra pasirinktu kreditoriumi, nepaisant kitų, pirmenybę turinčių kreditorių interesų. Vertinant, kad aptariama nuostata nėra taikoma įskaitymo santykiams, būtų paneigta šios nuostatos paskirtis ir tikslas – nebūtų garantuota, kad prioritetiškai ginamų kreditorių reikalavimai bus patenkinti pirmiausiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. CK 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 65 punktas).

28. Pagal kasacinio teismo praktiką įskaitymo sandoriai, atlikti prieš bankroto bylos iškėlimą, gali būti pateisinami tik tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Apeliantė neįrodė, kad jos veiksmai buvo sąžiningi kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).

29. Remiantis kasacinio teismo praktika, atmetami apeliantės argumentai, kad ji teisėtai atliko ginčijamus skolų įskaitymus pagal CK 6.140 straipsnio nuostatas. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą, šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nes įskaitydama prievoles, ji įgijo pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu. Ieškovė įrodė visas actio Pauliana sąlygas, o pirmosios instancijos teismas tą patvirtino motyvuojamojoje sprendimo dalyje.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje pasakyta, kad sandoriai yra niekiniai. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorius niekiniais, ir nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas kitaip manytų, tai pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais ir actio Pauliana pagrindu. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro ir apeliacinio skundo argumentai, ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai. Todėl apelianto pozicija, kad šioje byloje apeliacine tvarka negali būti nagrinėjamas actio Pauliana klausimas, yra nepagrįsta, nes šis klausimas buvo nagrinėjamas ir pirmojoje instancijoje, ir argumentai šiuo klausimu nurodyti ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ieškovė privalėjo teikti apeliacinį skundą tam, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų nagrinėti actio Pauliana klausimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą, todėl ieškovė neturėjo pagrindo skųsti jai palankų teismo sprendimą, ir jai nebuvo žinoma, ar atsakovė teiks apeliacinį skundą. Po to, kai ieškovė gavo atsakovės apeliacinį skundą, ji atsiliepime išdėstė atsikirtimus į apeliacinį skundą. Šiuo atveju situacija yra tokia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar yra pagrįstas ieškinio reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais ir turi vertinti, ar sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė – ar niekiniais dėl CK 1.180 straipsnio pažeidimo, ar kitu pagrindu – actio Pauliana pagrindu.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. CK 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriais išsamiai aptartos visos acio Pauliana taikymo sąlygos, ir nustatytas pagrindas jas taikyti. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas negaliojančiais ginčijamus sandorius, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl papildomi pirmosios instancijos teismo motyvai, jog sandoriai negalioja ir actio Pauliana pagrindu.

Dėl ieškinio senaties termino

34. Apeliantė teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu.

35. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės.

36. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio 3 dalį, nes vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo (2016 m. spalio 29 d.), o ne nuo jos priėmimo dienos, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

37. Tais atvejais, kai ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinio senaties terminui aktualios ir tam tikros Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusios teisinių santykių buvimo metu, nuostatos. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 ir kt.). Ieškinį actio Pauliana pagrindu įstatymas kreditoriui suteikia teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtą, tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą lieka priklausomas nuo to, kada faktiškai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus.

39. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nurodo 6 mėnesių terminą sandorių patikrinimui, ir kad šį terminą pratęsus dar 6 mėnesiams, ieškinys vėliausiai turėjo būti pateiktas 2018 m. lapkričio 5 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantės nurodomas 6 mėnesių terminas, nustatytas bankroto administratoriui sandorių patikrinimui, nėra ieškinio senaties terminas. Dėl ieškinio senaties termino, praktika išsamiai išplėtota ir pasisakyta, kad actio Pauliana ieškiniams taikomas 1 metų terminas nuo tada, kai bankroto administratorius turėjo sužinoti ar sužinojo apie ginčijamus sandorius. Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priimta 2018 m. spalio 23 d. ir įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. Ieškinys teisme gautas 2020 m. sausio 27 d. Ieškovė ieškinio senaties termino skaičiavimą grindė tokiais argumentais: ginčijami įskaitymo aktai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, susipažinęs su įmonės dokumentais, bankroto administratorius manė, kad tai yra skola ir reikalavo ją apmokėti, siuntė pretenzijas, ir ginčijamus užskaitymo aktus iš atsakovo gavo tik 2020 m. sausio 22 d, o ieškinį pareiškė 2020 m. sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas neįrodinėjo ir neteikė įrodymų, kad administratorius anksčiau gavo ar turėjo gauti ginčijamus aktus, ar kad jie yra apskaityti ieškovės buhalterinėj apskaitoj.

Dėl ieškovės reikalavo taikyti restituciją ir priteisti skolą

40. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „Skolos priteisimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nebuvo teikiami ir tiriami su tuo susiję įrodymai, į restitucijos taikymo ribas toks reikalavimas nepatenka, nėra visiškai aišku, ar dėl skolos dydžio nebus ginčo (2020-10-14 Teikimo Nr. DOK-35336, 4 priedo 1 lapas), todėl jos priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas. Jeigu atsakovė nesumokės skolos geruoju, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl jos priteisimo. Atsižvelgiant į dabartinį ieškovės statusą, ieškovės skolos dydžio bei pagrįstumo atsakovei klausimas turi būti sprendžiamas per kreditorinio reikalavimo patvirtinimą ieškovės bankroto byloje JANĮ nustatyta tvarka.“

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas laiko nepagrįstomis. Ieškovė ieškinį teismui pateikė, gindama bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Ieškinio dėl sandorio nuginčijimo pateikimas nėra savitikslis, bet juo siekiama piniginių lėšų bankrutuojančiai įmonei priteisimo. Ieškovės kreipimosi į teismą tikslas – pripažinti negaliojančiais neteisėtai sudarytus įskaitymo sandorius ir priteisti skolą. Atsakovei suprantamas ieškovės pareikšto ieškinio tikslas. Tą patvirtina atsakovės atstovo paaiškinimai. Atsakovė įrodinėja, kad pagal minėtas sąskaitas atsiskaitė su ieškove, atlikus ginčijamus įskaitymo sandorius.

42. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti teismui savo procesinę poziciją dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 14 410,57 Eur sumą ir atsikirtimų, paaiškinimus dėl restitucijos taikymo ribų ir nurodyti savo poziciją dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo dalies, kurioje nurodyti teismo argumentai dėl reikalavimo priteisti skolą.

43. Ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrindžia PVM sąskaitos faktūros. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. kovo 28 d. atsakovė atliko ieškovei darbus, nuomojo įrenginius bei mechanizmus ir išrašė PVM sąskaitas faktūras už tokią pat sumą (14 410,57 Eur):

2018-01-15 SAUD 343 (apmokėti iki sausio 19 d.); 5309 EUR, su PVM -6423,89 Eur;

2018-01-29 SAUD 346 (apmokėti iki vasario 30 d.); 1652,89 Eur, su PVM 2000 Eur;

2018-02-19 SAUD 350 (apmokėti iki vasario 28 d.); 2479,34 Eur, su PVM 3000 Eur

2018-02-23 SAUD 351 (apmokėti iki vasario 28 d.); 636,36 Eur, su PVM 770 Eur;

2018-3-28 SAUD 355 (apmokėti iki kovo 30 d.) 2863,81 Eur , su PVM 3465,21 Eur.

44. Pripažinus negaliojančiais du sandorius (2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. vasario 28 d. tarpusavio skolų užskaitymus dėl 5 309 Eur ir 5 636,36 Eur įskaitymo) ir įvertinus trečiąjį dokumentą - 2018 m. kovo 28 d. skolų suderinimo aktą dėl 3 465,21 Eur sumos, kuris nelaikomas sandoriu, nes teisių ir pareigų nesukuria, lieka atsakovės nesumokėta skola bendrai 14 410,57 Eur sumai, kurios priteisimo klausimas turi būti išspręstas. Byloje yra skolą patvirtinantys dokumentai (ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros). Byloje nėra ginčo, kad skola egzistuoja, kad atsakovė pinigais neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovei buvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją dėl skolos dydžio ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo ir šiuo klausimu savo procesinės pozicijos nepateikė. Abiejų šalių teisė būti išklausytai teisminio nagrinėjimu metu buvo užtikrinta. Atsakovė neginčijo, kad nurodytos sąskaitos yra išrašytos teisingai ir kad teisingai yra paskaičiuota ieškinio suma. Teisėjų kolegijos vertinimu tikslinga ieškovei priteisti visą skolos sumą pagal visas neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu sudaryti du ginčijami skolų įskaitymai ir sudarytas trečiasis dokumentas - skolų suderinimo aktas. Nesant ginčo dėl skolos dydžio, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, bylos grąžinimas į pirmosios instancijos teismą būtų neracionalus ir prieštarautų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, padidintų šalių atstovavimo išlaidas.

45. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai parinko restitucijos taikymo būdą, todėl ši sprendimo dalis pakeičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovės 14 410,057 Eur skolos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, priteisiama ir 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

49. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuojamos.

50. Ieškovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatai V. N., E. S.. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 2 792,05 Eur atstovavimo išlaidų. Šias išlaidas sudaro 1 757,50 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2021 m. kovo 15 d. sąskaita, mokėjimo nurodymas, 2021 m. kovo 18 d. DOK-9796); 1 034,55 už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę iš Vilniaus į Kauną į teismo posėdį pirmyn ir atgal Eur (2021 m. spalio 8 d sąskaita, mokėjimo nurodymas) (2021 m. spalio 11 d. DOK-23401 priedai).

51. Atsakovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas E. R.. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 456 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 246 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo nurodymas), 1210 Eur už apeliacinio skundo paruošimą (2021 m. kovo 4 d. sąskaita, mokėjimo nurodymas) (2021 m. kovo 8 d. DOK-8488 priedai).

52. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės (2 792,05 Eur) ir atsakovės (1 210 Eur) prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių.

53. Apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos, atsižvelgus į bylos baigtį (apeliacinis skundas atmestas, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas) ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 792,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir šio sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:

„Pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB ,,Surenkamos statybos konstrukcijos“ atliktus ieškovės BUAB ,,Saudosta“ skolos įskaitymus pagal 2018 m. sausio 15 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 5309 Eur įskaitymo ir 2018 m. vasario 28 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 5636,36 Eur įskaitymo ir priteisti ieškovei BUAB „Saudosta“ (juridinio asmens kodas 303246405) iš atsakovės UAB „Surenkamos statybos konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 302330957) 14 410,57 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus dešimt Eur 57 ct) skolos ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Saudosta“ (juridinio asmens kodas 303246405) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surenkamos statybos konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 302330957) 2 792,05 Eur Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.