- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- e2-38-802/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00254-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- BUAB ,,S.“
- Atsakovas
- UAB ,,S.S.K.“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
tenkinus šalių prašymus bylą baigiant nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims ir jų atstovams nedalyvaujant,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S.S.K.“, dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šalių sudarytus 2018-01-15, 2018-02-28 ir 2018-03-28 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais buvo atliktos bendrai 14410,57 Eur sumai užskaitos; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 14410,57 Eur sumą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (2020-01-27 pateiktas ieškinys Nr. CBP – 497).
Bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje ieškovės atstovas, advokatas V. R. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškinyje nurodė, o taip pat posėdyje paaiškino, kad 2018-01-15, 2018-02-28 ir 2018-03-28 buvo sudaryti tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai, kurie ieškovės nuomone prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, konkrečiai CK 6.130 straipsnio 1 daliai. Pateiktose sąskaitose faktūrose įvykdymo datos yra vėlesnės, nei buvo atliktas tarpusavio įskaitymas. Atsakovei prievolės įvykdymo terminai užskaitų metu dar nebuvo suėję ir reikalavimai negalėjo būti įskaityti. Ieškovė sandorius taip pat ginčija actio Pauliana pagrindu. Sudaryti sandroiai atitinka visas actio Pauliana sąlygas. Ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę, šiuo ieškiniu ji gina kitų įmonės kreditorių interesus. Sudarant ginčijamus sandorius, atsakovei buvo suteikta pirmenybė gauti jai priklausančias lėšas, nors įmonė turėjo nemažai skolų kitiems asmenims. Sandorių sudarymo metu ieškovė buvo skolinga Sodrai ir įsiskolinimas augo. Ieškinio senatis, ieškovės nuomone, nepraleista. 2018-11-27 bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, jų tarpe ginčijamų aktų nebuvo. Įvertinus turimus duomenis buvo nustatyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, todėl 2019-10-31 atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas apmokėti šią skolą, arba pateikti dokumentus, kad skola yra apmokėta. Atsakovė į šį raginimą nereagavo, todėl 2020-01-22 buvo siųstas papildomas reikalavimas, į kurį atsakovė pateikė byloje ginčijamus aktus. Todėl ieškinio senatis skaičiuotina nuo termino, kai bankroto administratorius juos gavo ir galėjo įvertinti aktų turinį. Atsakovei nebuvo jokio pagrindo šiuos sandorius sudaryti, nebuvo tuo klausimu priimto teismo sprendimo, todėl jie nebūtini. Dėl nesąžiningumo, teismų praktioje nurodoma, kad kiekviena šalis privalo pasidomėti kontrahento turtine padėtimi. Akivaizdu, kad atsakovė šios pareigos nevykdė. Kad ieškovė turėjo skolų, buvo matyti iš viešų duomenų, apie skolas Sodrai, taikytą areštą ieškovės turtui. Panaikinus sandorius prašo taikyti restituciją priteisiant 14410,56 Eur sumą ieškovei. Pinigai faktiškai perduoti nebuvo, tačiau ginčijamais sandoriais buvo panaikinta ieškovės teisė gauti lėšas, todėl jos turi būti priteistos.
Teikdamas rašytinius paaiškinimus ir sutikdamas, jog byla būtų baigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovės atstovas papildomai nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovės išrašytų viena kitai PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus ir ginčijamais įskaitymų sandoriais atliktų atsiskaitymų datas pagal jas anksčiau, nei nustatytas sąskaitų apmokėjimo terminas sudaro pagrindą konstatuoti atliktų užskaitymo sandorių neteisėtumą pažeidus CK 6.130 str. nuostatas, bei ginčijamų sandorių pripažinimą negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu. Sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeista CK 6.130 str. 1 d. Atitinkamai, remiantis CK 1.80 str. 1 d., 2018-01 -15 d., 2018- 02-28 d., 2018-03-28 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo sandoriai yra niekiniai. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, papidomai nurodė, kad nemokumo administratorius, gindamas bankroto byloje visų BUAB „S.“ kreditorių interesus, teikia ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme. Tai reiškia, kad ieškovės BUAB „S.“ nemokumo administratorius turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Nesutinkdama su atsakovės pozicija, kad „Ieškovė apie ginčijamus sandorius žinojo įmonei iškėlus bankroto bylą“, bei paneigdama atsakovės teiginius apie prievolę ginčijamų sandorių turinį nustatyti iš buhalterinių duomenų bazės nurodė, kad: pirma, jokios UAB „S.“ buhalterinės bazės nemokumo administratoriui nebuvo perduotos. 2019-01-09 BUAB „S.“ nemokumo administratorius pridedamu raštu kreipėsi į UAB „Dvigubas įrašas apskaita“ kaip subjektą, kuri tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. Rašte nurodė, kad bankroto administratoriui nėra perduoti visi bankrutuojančios įmonės dokumentai, todėl prašė per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie UAB „S.“ įmonės finansinę veiklą bei pateikti turimus bankrutuojančios įmonės dokumentus (registrus), tame tarpe buhalterinės programos kopiją. Atsakydama 2019-01-14 UAB „Dvigubas įrašas apskaita“ nurodė, kad pagal pasirašytą apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „S.“ dokumentų archyvavimo paslaugos jie neteikė, už dokumentų archyvavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Visi dokumentai pagal atliktų paslaugų perdavimo aktą buvo perduoti vadovo įgaliotam asmeniui D. V.. Kadangi, nutraukus sutartį UAB „S.“ nepareiškė noro įsigyti kompiuterinės laikmenos su įmonės apskaitos duomenimis, duomenys buvo sunaikinti juos ištrinant. Antra, dalis UAB „S.“ dokumentų nemokumo administratoriui buvo perduota tik 2019-11-27 (ir tarp perduotų dokumentų ginčijamų sandorių nebuvo). Todėl atsakovės pozicija, kad terminą reikėtų skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą yra visiškai nepagrįsta. Ketvirta, nemokumo administratorius apie ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius šiuo ieškiniu ginčijamus sandorius sužinojo 2020-01-22. Todėl laikytina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Šešta, vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Septinta, tik 2019-02-26 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas pirminis BUAB „S.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nesant šios nutarties neteisėtus sandorius sudarę subjektai (atsakovė) turėtų pagrindą prašyti teismo ieškinį atmesti, nesant kreditorių interesų pažeidimo sąlygos ir nemokumo administratoriaus teisės tokius interesus pagrindo/reikalavimo teisės. Jeigu visgi teismas spręs, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido teismas turėtų tenkinti ieškovės teikiamą prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti actio Pauliana pagrindu nes ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nemokumo administratoriui nebuvo perduoti ginčijami sandoriai. Taip pat paaiškino, jog ieškovė įrodinėja, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, nes 2017-12-31 jos padelsti įsipareigojimai 189456,05 EUR sumai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (79337,50 EUR). Tą 2018-10-23 nutartimi keldamas UAB „S.“ bankroto bylą konstatavo ir Kauno apygardos teismas. Tai prejudicinę galią turintis faktas. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės, leidžia neabejotinai konstatuoti, kad šie įskaitymai nebuvo būtini, nes jais nebuvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumo, o tik buvo siekiama suteikti atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius, grąžinant jai skolą. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių su ženkliais pradelstais reikalavimais, todėl tokie įskaitymai negali būti vertinami kaip privalomi ir būtini sandoriai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumą pagal CK 6.67 str. 1 d. 5 p. Kadangi šioje byloje yra nustatyta, kad ginčijamais sandoriais įskaitytų jų šalių tarpusavio reikalavimai buvo įskaityti, nepaisant to, jog prievolių įvykdymo terminai dar nebuvo suėję, darytina išvada, kad abi ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos (2020-12-29 Rašytiniai paaiškinimai Nr. DOK - 45407).
Teikdamas paaiškinimus į teismo siūlymą pateikti papildomus įrodymus ieškovės atstovas nurodė, kad tokio dokumento, kaip „2018-03-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas“ ieškovė neturi. Ieškovė su ieškiniu pateikė „2018-03-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą“. Būtent šį dokumentą ieškovė turi vienintelį, kuriame yra fiksuojamas/apskaitomas atsakovės skolos ieškovei sumažėjimas 3465,21 EUR sumai. Atsižvelgiant į tai ieškovė, šį dokumentą ir vertina esant įskaitymą fiksuojančiu, įskaitymo faktinį atlikimą apskaitančiu dokumentu (nors ir neatitinkančiu įskaitymo sandoriui įstatymo keliamų reikalavimų). Ieškinio reikalavimų dalyje nurodyta formuluotė „tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus“' suformuluota turint omenyje nurodomais dokumentais apskaitytus atsakovės skolos ieškovei sumažėjimus atitinkamomis sumomis, kurie tuo pagrindu laikytini įsiskolinimų užskaitymo sandorių aktais (2021-01-21 pateiktas teikimas Nr. DOK – 2534).
Teikdamas rašytinius paaiškinimus ir argumentus į atsakovės nurodytas aplinkybes ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi į bylą buvo pateiktas 2019-11-04 el. laiško išrašas (2020-10-13 BUAB „S.“ teikimas dėl papildomų dokumentų prijungimo Priedas Nr. 4) iš kuriuo aiškiai matyti, kad prie minėto el. laiško buvo pridėti priedai (2019-10-31 Raginimas apmokėti skolą ir Kauno apygardos teismo 2018-10-23 nutartis). Pažymėjo, kad joks teismo sprendimas dėl UAB „S.“ veiklos pabaigos nebuvo priimtas, todėl atsakovės pozicija, kad įmonės bankroto byla jau yra baigta ir įmonė bankrutavusi, todėl atsakovė jau negalės tinkamai apginti savo turtinių teisių neatitinka tikrovės. Atsakovės 2021-01-25 pranešime nurodomos aplinkybės, kad nemokumo administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų perdavimo momento neatitinka tikrovės, kadangi tarp perduotų nemokumo administratoriui UAB „S.“ dokumentų nebuvo ginčijamų sandorių. 2020-01-22 atsakovei buvo išsiųstas pakartotinis raginimas dėl skolos apmokėjimo, į kurį ji atsakė neigdama turinti skolą ieškovei bei pateikė ginčijamų sandorių - tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų dokumentus. Todėl nemokumo administratorius apie ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius šiuo ieškiniu ginčijamus sandorius sužinojo 2020-01-22 (2121-01-27 pateikti rašytiniai paaiškinimai Nr. DOK – 3357).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė, advokatė R. J., prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime ir teismo posėdyje atstovė nurodė, kad ieškiniui actio Pauliana yra taikomos septynios sąlygos, kurios nors vienos nesant šis institutas negali būti taikomas. Viena tokių sąlygų ieškinio senatis, kurią ieškovė praleido. Bankroto byla iškelta 2018-10-23, ieškovė nurodo, kad tik 2019 spalio 31 d. siuntė paraginimą atsakovei. Tačiau tokio dokumento, kurį nurodo ieškovė, atsakovė nėra gavusi. Gavo tik 2020 m. sausio 21 d. ieškovės siųstą raštą ir iš karto sureagavo, pateikė įrodymus, kad jokios skolos nėra. Kad pirmas pranešimas buvo siųstas, šią aplinkybę turi įrodyti ieškovė. Negalima sutikti, kad pas ieškovę nebuvo rasti užskaitų aktai, nes tam yra duotas vienerių metų laikas, per kurį bankroto adminisratorius galėjo tą padaryti. Ieškovė nurodo, kad užskaita buvo atliekama nesuėjus terminui, tačiau CK 6.140 straipsnis tą leidžia. Bankroto byla buvo iškelta po aštuonių mėnesių, todėl akivaizdu, jog įmonė buvo nemoki. Kadangi šios nuostatos atsakovė nepažeidė, ieškinys netenkintinas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė buvo nesąžininga, tačiau iš viešų registrų matyti, kad skola Sodrai buvo sumažėjusi. Tas faktas, kad sudarant paskutinį sandorį buvo registruotas areštas negali sąlygoti atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės teikiamos paslaugos buvo reikalingos ieškovei jos veiklai vykdyti, todėl norėdama jas gauti ir vykdyti veiklą, ieškovė turėjo sumokėti. Dėl šio ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teikdama prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka papildomai nurodė, kad bankroto administratorius apie ginčo aktus sužinojo tuo metu, kai ieškovės vadovas perdavė jam įmonės dokumentus, būtent dėl to atsakovė nebuvo traukiama į įmonės debitorius sąrašus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl jis kreipėsi dėl skolos apmokėjimo į atsakovę praėjus tiek daug laiko, nuo bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas apgaulingai tvarkė buhateriją, slėpė/naikino įmonės dokumentus, todėl nėra pagrindo tikėti ieškovės argumentais, kad administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, ginčo aktų nerado. Ieškovės buhalteriją tvarkė buhalteriai, todėl ginčo aktai buvo registruojami ieškovės apskaitoje ir bankroto administratorius galėjo su jais susipažinti, kai gavo įmonės dokumentus (2020-10-14 prašymas Nr. DOK - 35343).
Teikdama papildomus įrodymus, atsakovės atstovė nurodė, kad 2018-03-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte pasirašė atsakovė ir ieškovės direktorius, akte yra įmonės spaudas. 2018-02-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte pasirašė atsakovė ir ieškovės direktorius, akte yra įmonės spaudas. 2018-01-15 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte pasirašė atsakovė ir ieškovės direktorius, akte yra įmonės spaudas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo aktai buvo tvarkingai sudaryti ir pasirašyti nėra pagrindo abejoti, kad jie buvo įtraukti į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir ieškovei apie tai buvo žinoma tuo metu, kai įmonės vadovas perdavė įmonės dokumentus. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nenurodė kada jam buvo perduoti įmonės dokumentai, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė viso proceso metu, tai tik įrodo, kad ieškinys visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti 9, 8 ir 7 mėnesiais anksčiau nei UAB „S.“ buvo iškelta bankroto byla, kas atsakovės nuomone įrodo, kad šalys sudarydamos ginčo sandorius buvo sąžiningos ir nesiekė pažeisti atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarkos ar kaip kitaip pakenkti kitiems kreditoriams. Ieškovės administratorius buvo pasyvus ir į atsakovę kreipėsi 2019 m. lapkričio 4 d. prašydamas padengti neva egzistuojanti įsiskolinimą, tačiau su laišku nebuvo pridėta jokių priedų dėl įsiskolinimo dydžio ir tik vėliau, jau 2020 m. sausio 22 d., buvo atsiųstas laiškas su priedais nurodant įsiskolinimo dydį. Šios aplinkybės tik įrodo, kad ieškovei buvo žinoma apie ginčo aktus nuo to momento, kai administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai. Negana to, ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kadangi bankroto administratorius paskirtas 2018-10-23, o į atsakovę jis pirmą kartą kreipėsi tik 2019-11-04. Todėl mano, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi ilgą laiką neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti esamą situaciją. Tenkinus ieškovės ieškinį susidarys ydinga situacija, kad atsakovei bus grąžinta reikalavimo teisė į UAB „S.“, nors įmonės bankroto bylą jau yra baigta ir įmonė bankrutavusi, todėl atsakovė jau negalės tinkamai apginti savo turtinių teisių, o ieškovė be jokių kliūčių atgaus pinigus (2021-01-26 pateiktas pranešimas Nr. DOK – 3173).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių atstovų žodiniais (bylą nagrinėjant iš esmės teisme) ir rašytiniais (nusprendus tęsti bylos nagrinėjimą rašytinio prceso tvarka) paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei Kauno apygardos 2018-10-23 nutartimi (kuri įsiteisėjo 2018-11-05) buvo iškelta bankroto byla. Viešais teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 2019-02-26, nutartimi patikslinti 2019-06-20. Atsakovės kreditorių sąrašuose nėra. Bankroto administratoriui tikrinant jam perduotus įmonės buhalterinius dokumentus nustatyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, todėl 2019-11-04 bankroto administratorius išsiuntė atsakovei laišką, nurodydamas, jog siunča pretenziją dėl skolos apmokėjimo. 2020-01-22 pakartotinai išsiuntė atsakovei laišką, nurodydamas, jog siunčia pakartotinai pretenziją dėl skolos apmokėjimo. Pretenzijoje be kita ko atsakovei nurodė, kad pagal įmonės buhalterinius dokumentus atsakovės skola ieškovei yra 14410,57 Eur ir nustatė 7 dienas jai apmokėti arba pateikti įrodymus, kad atsakovė ieškovei neskolinga (2020-01-27 pateikto ieškinio Nr. (duomenys neskelbtini) 5, 6 priedai; 2020-09-30 pateikti įrodymai Nr. DOK - 33085). Į antrąjį laišką atsakovė sureagavo atsakydama, jog ji niekada tokios sumos nebuvo ieškovei skolinga ir pateikė įrodymus, kad jokio įsiskolinimo nėra. Iš laiško priedų matyti, jog ieškovės bankroto administratoriui ji siunčia 2018-01-15 pažymą ir aktą, 2018-02-28 pažymą ir 2018-03-28 aktą ir dokumentą pavadinimu S. 2018 pilnas (2020-01-27 pateikto ieškinio Nr. (duomenys neskelbtini) 12 priedas). Atsakovė tvirtina, kad pirmas laiškas jai buvo atsiųstas be priedų ir teikia jos žinioje esančią šalių susirašinėjimo medžiagą (2020-10-14 atsakovės prašymas Nr. DOK – 35343 ir 9-13 jo priedai). Ieškovo į bylą pateikta susirašinėjimo medžiaga šias atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad pačios ieškovės skola atsakovei 2017-12-31 buvo 14410,57 Eur. Laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-03-28 atsakovė atliko ieškovei darbus, nuomojo įrenginius bei mechanizmus ir išrašė PVM sąskaitas faktūras:
1. 2018-01-15 (duomenys neskelbtini) (apmokėti iki sausio 19 d.);
2. 2018-01-29 (duomenys neskelbtini) (apmokėti iki vasario 30 d.);
3. 2018-02-19 (duomenys neskelbtini) (apmokėti iki vasario 28 d.);
4. 2018-02-23 (duomenys neskelbtini) (apmokėti iki vasario 28 d.);
5. 2018-03-28 (duomenys neskelbtini) (apmokėti iki kovo 30 d.), už tokią pat sumą.
Išrašius 1-mą sąskaitą faktūrą, tą pačią dieną atsakovės buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, kurio suma identiška sąskaitai Nr. 343, be PVM. Aktas pasirašytas tik atsakovės. 2018-01-17 atsakovė, šios sąskaitos pagrindu parengė buhalterinį dokumentą Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (2018-01-01 2018-01-15). Aktas pasirašytas ieškovo direktoriaus S. Š.. Išrašius 2-rą – 4-tą sąskaitas, Nr. 346, 350 ir 351, atsakovė 2018-02-28 surašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kurio suma identiška šioms trims sąskaitoms, dviems su PVM, trečiai be PVM. Aktas pasirašytas atsakovės vyr. buhalterės ir ieškovės direktoriaus S. Š.. Išrašius paskutinę, 5-tą sąskaitą Nr. 355, šios sąskaitos pagrindu sekančią dieną, t. y. 2018-03-29 atsakovės buvo sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, nurodant pirktų vertybių pajamavimą sąskaitos sumai. Jis pasirašytas ieškovės direktoriaus.
Ieškovė reiškia du skirtingus reikalavimus dėl ginčijamų aktų. Prašo juos pripažinti niekiniais LR CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu arba negaliojnčiais A. P. instituto pagrindu; taikyti restituciją priteisiant ieškovės naudai 14410,57 Eur sumą, 6 procentų palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis teisiniu reglamentavimu negaliojantys sandoriai yra dviejų rūšių: niekiniai ir nuginčijami. Negaliojančio sandorio rūšis priklauso nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį dar reikia pripažinti negaliojančiu. CK 1.78 str. 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad „sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai“. Taigi niekiniai yra tokie sandoriai, kurie pažeidžia teisės normų reikalavimus, todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Ir nors šalys niekinį sandorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, t. y. jo sudarymą patvirtinti savo parašu, bet teisinės reikšmės toks šalių patvirtinimas neturi. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios: pagal CK 1.78 str. 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
Dėl ginčijamų tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų
Remiantis LR CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo pagrindų, jo pagrindinis bruožas tas, kad tam pakanka vienos šalies pareiškimo, pranešant apie įskaitymą kitai prievolės šaliai.
Iš byloje esančių, šalių pateiktų įrodymų seka, kad įskaitymą atsakovė atliko 2018-01-15 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu (apie įskaitymą pranešta laišku, 2020-10-14 pateikto prašymo Nr. DOK-35343, 10 priedas), įskaitydama 5309 Eur sumą, 2018-02-28 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu, įskaitydama 5636,36 Eur sumą (yra ieškovės vadovo parašas, kas liudija, kad apie įskaitymą ieškovė buvo informuota; apie įskaitymą taip pat pranešta laišku 2020-10-14 pateikto prašymo Nr. DOK-35343, 9, 12 priedai) ir 2018-03-01 2018-03-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, įskaitydama 3465,21 Eur (laišku išsiųstas tik šis aktas, 2020-10-14 pateikto prašymo Nr. DOK-35343, 11 priedas).
Iš nustatyto seka, kad paskutinį įskaitymą atsakovė laiko atlikusi Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, tačiau Suderinimo aktas nėra sandoris LR CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme, nes per se šis dokumentas teisių ir pareigų nesukuria (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-146-658/2012). Tai buhalterinės apskaitos dokumentas, skirtas pateisinti įmonės apskaitoje įvykusias ūkines operacijas, jeigu tik yra tinkamai įformintas ir pasirašytas. Atsakovei jis gali būti reikšmingas siekiant įsitikinti ginčo nebuvimu prieš atliekant įskaitymą įmonės buhalterinėje apskaitoje, arba kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi toks aktas nėra sandoris, todėl jis negali būti ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Nesant sandorio, o tik buhalterinei skolų suderinimo pažymai, akivaizdu, kad joks įskaitymas 3465,21 Eur sumai atliktas nebuvo, o reikalavimas dėl buhalterinio dokumento pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu negali būti tenkinamas.
Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo niekiniais
Jau trumpai užsiminta, kad CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja minėtoje teisės normoje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2018-01-15 atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas - iki sausio 19 d. Ginčijamas pirmasis Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas atsakovės surašytas tą pačią dieną, kaip ir buvo išrašyta sąskaita apmokėjimui, t. y. 2018-01-15. Ginčo objektu esantis antrasis Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas atsakovės surašytas 2018-02-28, juo atliktas įskaitymas pagal atsakovės ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras: 2018-01-29 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas iki vasario 30 d.), 2018-02-19 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas iki vasario 28 d.) ir 2018-02-23 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas iki vasario 28 d.). Remiantis CK 1.122 straipsniu, 119 straipsnio 3 dalimi, paskutinė šių sąskaitų apmokėjimo diena ieškovei buvo 2018-02-28 (t. y. paskutinė to mėnesio diena). Todėl teisė reikalauti skolos grąžinimo atsakovei galėjo atsirasti tik sekančią dieną (t. y. kovo 1 d.). Teismo nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina ieškovės argumentus, kad šalys neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas (ieškovė) kartu nebuvo ir savo kreditoriaus (atsakovės) kreditorius, o kreditorius (atsakovė) – ir savo skolininko (ieškovės) skolininkas. Be to, šalių nesiejo vienarūšiai reikalavimai, t. y. kiekviena iš šalių neturėjo sumokėti kitai tam tikrą pinigų sumą, priešingai, ieškovė buvo skolinga atsakovei tam tikrą pinigų sumą, o atsakovė ieškovei aktų surašymo metu nebuvo skolinga jokios pinigų sumos, nes piniginės prievolės įvykdymo terminas (-ai) dar nebuvo suėjęs. Tai reiškia, kad tam, jog atsakovė būtų galėjus atlikti vienarūšį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, turėjo būti suėjęs piniginės prievolės įvykdymo terminas. Šiam terminui nesuėjus, ji neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės, o jos atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Teismas atmeta, kaip nepagrįstą ir atsakovės atsiliepime bei jos atstovės posėdyje nurodytą argumentą, jog remiantis CK 6.140 straipsniu, kai skolininkas tampa nemokus, leidžiama įskaityti ir tuos reikalavimus, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs (atsiliepimo 21 punktas). Posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta vos po aštuonių mėnesių, nuo tada kai buvo sudaryti sandoriai, todėl akivaizdu, jog įmonė jau tada buvo nemoki. Kaip nurodo ieškovės atstovas, įmonės nemokumas konstatuotas ir bankroto bylą iškėlusio teismo nutartimi. Ir nors ginčo dėl to, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė galimai jau buvo nemoki, nėra, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama atsakovės minimai teisės normai taikyti ir laikyti, kad atsakovės veiksmai atitiko įstatymo reglamentavimą. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog visiškai niekuo nepagrįstas atsakovės manymas, kad pagal CK 6.140 straipsnį, skolininkui tapus nemokiam, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. CK 6.930¹ straipsnis, nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas nustato tvarką, ginančią kreditorių teises, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl šalims neginčijant aplinkybės, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, yra pagrindas konstatuoti kitų ieškovės kreditorių teisių pažeidimą. Kaip nurodė atsakovės atstovė 2020-08-10 teismui pateiktame prašyme, nemokumo administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, tačiau tai neeliminuoja fakto, jog buvo pažeistas kreditorių atsiskaitymo eiliškumas, o pažeidus jį, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai vienodomis sąlygomis gauti savo reikalavimų patenkinimą ir ši aplinkybė taip pat yra reikšminga sprendžiant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės 2018-01-15 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu ir 2018-02-28 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu atliktus vienašalius įskaitymus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl to, jog atsakovė, aktų surašymo metu neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę, o reikalavimą dėl 2018-03-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nuginčijimo atmesti, kadangi įmonės buhalterinis dokumentas nėra sandoris ir negali būti ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.
Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą.
Nustačius, kad atsakovės vienašaliai įskaitymo aktai yra niekiniai, nebėra reikalinga spręsti dėl ginčo aktų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau, net ir šiems esant ginčytiniems, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, kadangi yra visos šio instuto taikymui būtinos sąlygos, t. y. 1) bankroto byla ieškovei iškelta praėjus vos aštuoniems mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo, teismo patvirtintų, neginčytinų kreditorinių reikalavimų ieškovei suma – 218100,58 Eur (ginčo sandorių sudarymo metu ieškovės pradelstos skolos siekė 176071,74 Eur); 2) ginčijami sandoriai (tarpusavio užskaitos aktai) pažeidė kreditorių teises, nes jų sudarymo laikotarpiu ieškovė buvo faktiškai nemoki, turėjo pradelstų įsiskolinimų tiek valstybei, tiek kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šią aplinkybę, jau minėta, nagrinėjant bylą iš esmės, nurodė ir atsakovės atstovė (CPK 182 straipsis), ją tvirtinta teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, ieškovės 2017 m. balansas ir pelno nuostolių ataskaita (2020-01-27 pateikto ieškinio Nr. CBP – 497, 1, 2, 7 priedai). Sudaryti sandoriai sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, o atsakovė tapo privilegijuota kreditore, kitų kreditorių atžvilgiu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012); 3) teismas sprendžia, jog byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog senaties termino bankroto administratorius nepraleido, nes apie ginčijamus sandorius jam tapo žinoma, tik 2020-01-22 pakartotinai išsiuntus pretenziją atsakovei dėl skolos apmokėjimo (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). O net ir šiam esant praleistam, būtų pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir terminą atnaujinti, nes terminas būtų buvęs praleistas ne dėl subjektyvių, nuo įmonės bankroto administratoriaus priklausančių, priežasčių; 4) į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų patvirtinančių ginčytinų sandorių sudarymo privalomumą (būtinybę); 5) ieškovė (skolininkė) buvo nesąžininga, jai neabejotinai buvo žinoma, kad sudaromi tarpusavio užskaitos aktai pažeis kitų turimų kreditorių teises; jai buvo žinoma nuostolinga bendrovės finansinė padėtis, informacija, apie turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, laiku nemokamus atlyginimus įmonės darbuotojams; 6) atsakovės kaip trečiojo asmens sudariusios su ieškove ginčytinus dvišalius sandorius nesąžiningumą suponuoja tai, jog jų sudarymo metu jai turėjo būti žinoma apie ilgalaikio pobūdžio ieškovės sunkią finansinę būseną, turimus kreditorius, nes tokia informacija buvo prieinama ir viešojoje erdvėje. Ieškovei, per į paskutinius metus buvo iškelta 31 byla dėl skolos priteisimo, ir pati atsakovė yra buvusi tokių bylų iškėlimo iniciatorė. Ji, kaip verslininkė, privalėjo domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, o neveikimas negali būti pateisinamas, jos elgesys negali būti pripažįstamas apdairiu. Šios, ne itin dideliame mieste viešai žinomos ir viešiuose registruose prieinamos aplinkybės atsakovei, elgiantis atidžiai bei rūpestingai, turėjo būti suprantamos vertinant sudaromų sandorių ydingumą nemokios ieškovės kreditorių atžvilgiu. Atsakovės nesąžiningumą tvirtina ir sandorių sudarymo skuba, nelaukiant netgi jos pačios nustatytų, dažnai neilgų, prievolės įvykdymo terminų. O šios aplinkybės rodo, esant nesąžiningumo prezumpciją pagal CK 6.67 str. 1 d. 5 p., kurios atsakovė nenuginčijo.
Dėl restitucijos taikymo
Kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (...)(CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo gražinti kitam asmeniui turtą (...) dėl to, kad sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio. A. P. atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą ar turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai. Pagal bendrąjį principą šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį, tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į restitucijos taikymo paskirtį – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki nuginčyto sandorio, kadangi ginčijamais sandoriais joks turtas perleistas nebuvo, nebuvo mokėjimų grynaisiais pinigais, taikytina dvišalė restitucija ir kiekvienai iš šalių sugrąžintinos reikalavimo teisės vienai į kitą, kurios buvo perleistos byloje pripažintais niekiniais, todėl nuo sudarymo momento negaliojančiais tarpusavio užskaitos aktais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e2A-419-302/2018, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e2A-560-236/2018).
Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta teismų praktika dėl teismo aktyvumo (LAT byla Nr. 3K-7-260/2005) taikytina bankroto bylose ir nagrinėjamam atvejui jokios reikšmės neturi. Skolos priteisimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nebuvo teikiami ir tiriami su tuo susiję įrodymai, į restitucijos taikymo ribas toks reikalavimas nepatenka, nėra visiškai aišku, ar dėl skolos dydžio nebus ginčo (2020-10-14 Teikimo Nr. DOK – 35336, 4 priedo 1 lapas), todėl jos priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas. Jeigu atsakovė nesumokės skolos geruoju, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl jos priteisimo. Atsižvelgiant į dabartinį ieškovės statusą, ieškovės skolos dydžio bei pagrįstumo atsakovei klausimas turi būti sprendžiamas per kreditorinio reikalavimo patvirtinimą ieškovės bankroto byloje JANĮ nustatyta tvarka.
Byloje ieškovė turėjo 3040 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu (2020-01-27 pateikto ieškinio Nr. CBP – 497, 11 priedas; 2021-01-27 pateikto prašymo Nr. DOK – 3357, 1, 2 priedai). Ieškinį tenkinus iš dalies (du sandoriai pripažinti niekiniais, reikalavimas dėl trečio akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu atmestas) ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 2027 Eur. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra būtinos, protingos ir pagrįstos, nustatytų rekomendacijų maksimalių dydžių neviršyja (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje atsakovė turėjo 720 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu (2020-02-18 pateikto prašymo Nr. DOK – 6393, 2, 3 priedai; 2020-02-19 pateikto atsiliepimo Nr. DOK – 6575, 1, 2 priedai; 2020-08-10 pateikto prašymo Nr. DOK – 26287, 1, 2 priedai; 2020-09-03 pateikto prašymo Nr. DOK – 29057, 1, 2, 3 priedai; 2021-01-26 pateikto prašymo Nr. DOK 3173, 5, 6 priedai). Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y. 240 Eur. Įvertinus tą faktą, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 75 Eur žyminis mokestis ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovei įteikimu, viso 76,79 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
pripažinti niekiniais atsakovės UAB ,,S.S.K.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) atliktus ieškovės BUAB ,,S.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) skolos įskaitymus pagal 2018-01-15 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 5309 Eur įskaitymo ir 2018-02-28 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą dėl 5636,36 Eur įskaitymo; taikyti restituciją, gražinant šalims reikalavimo teises vienai į kitą, kurios buvo perleistos pripažintais negaliojančiais 2018-01-15 ir 2018-02-28 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktais.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei BUAB ,,S.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) iš atsakovės UAB ,,S.S.K.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) 2027 Eur (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei UAB ,,S.S.K.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) iš ieškovės BUAB ,,S.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,S.S.K.“ (įmonės kodas ,,duomenys neskelbtini“) 76,79 Eur (septyniasdešimt šešis eurus, 79 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.