Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

dalyvaujant ieškovui R. P., jo atstovei advokatei Janinai Dervinskienei, atsakovui A. Ž., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir I. P. ieškinį atsakovams A. Ž., M. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovams R. P., I. P., M. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė M. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovai M. P. ir A. Ž. vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą J. Ž., neužtikrina vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų, neaugina dukters ir visiškai ja nesirūpina. M. P. ir A. Ž. tėvų valdžia vaiko J. Ž. atžvilgiu ribotina. Vaikui nustatytina nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta globėjų I. P. ir R. P. šeimoje (1 t., b. l. 47-48). Atsakovo priešieškinis negali būti tenkinamas, nes atsakovas negyvena su nepilnamete dukra, ja nesirūpina, nežino jos poreikių, neteikia jai išlaikymo. Ieškinys dėl J. Ž. nuolatinės globos yra pateiktas mažamečio vaiko interesais, todėl paliko ieškinio reikalavimus (2 t., b. l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), motina M. P., tėvas A. Ž. (t. 1, b. l. 8). J. Ž. turi sveikatos problemų, jai diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas (1 t., b. l. 12, 98). J. Ž. lanko (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13, 2 t., b. l. 58). 2014-06-30 M. P. kreipėsi su pareiškimu į policiją pranešdama, kad sugyventinis A. Ž. grasino ją papjauti bei užmušti, incidento metu namuose buvo dukra J. Ž. (1 t., b. l. 82). 2014-07-04 vyko šeimos situacijos peržiūra (1 t., b. l. 49, 50, 52-53, 79), nuo 2014-07-08 M. P. apgyvendinta Kauno kartų namuose (1 t., b. l. 55), jai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (1 t., b. l. 54), 2014-09-03, 2014-09-27, 2015-01-20, 2015-02-13 surašyti aktai (1 t., b. l. 56, 57, 62, 65). 2014-11-06 J. Ž. pristatyta į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, nes M. P. gulasi į ligoninę gydymui (1 t., b. l. 58, 59, 60, 61). 2015-02-17 vyko atvejo peržiūra, kurios metu nutarta pasibaigus vaiko gydymui jo neatiduoti motinai, apgyvendinti J. Ž. Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ (1 t., b. l. 63-64, 66, 67). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-03 įsakymu J. Ž. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ (1 t., b. l. 70). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu J. Ž. globėjais paskirti I. P. ir R. P. (1 t., b. l. 71). 2015-03-09 M. P. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t., b. l. 72). 2015-03-19 priimtas sprendimas M. P. teikti socialinės priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 77, 78). M. P. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre registruota nuo 2011-03-28, jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas, be psichozės (1 t., b. l. 73, 80), M. P. gydėsi Kauno Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 74, 81). 2015-08-07 surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (1 t., b. l. 76). M. P. sutartis su Kauno kartų namais buvo sudaryta iki 2015-02-08, nepratęsta (1 t., b. l. 84-86). 2015-02-25 surašytas vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas (1 t., b. l. 87), 2015-02-26 sudarytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas (1 t., b. l. 101-103), 2015-03-03 surašytas vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas (1 t., b. l. 104-107). Kauno kartų namai informavo, kad M. P. gyvenant Kauno kartų namuose su dukra, mergaitės tėvas dukros nelankė, nesidomėjo ja (1 t., b. l. 88). Kauno apylinkės teismas 2015-02-19 išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo J. Ž. priteisimo iš A. Ž. (1 t., b. l. 16). Antstolė N. B. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. Ž. (1 t., b. l. 17, 44, 83). A. Ž. laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-11-30 turėjo draudžiamųjų pajamų (1 t., b. l. 36-37), 2014 m. rugsėjo – 2015 m. liepos mėnesiais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38-39), 2015 m. vasario – birželio mėnesiais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40), nuo 2015 m. liepos mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41-42), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 43). A. Ž. 2015 m. dalyvavo tėvystės įgūdžių ugdymo grupėje (1 t., b. l. 45). 2015-03-24 vyko šeimos situacijos atvejo peržiūra dėl A. Ž. (1 t., b. l. 89-91). 2016-03-24 surašytas A. Ž. buities, gyvenimo ir socialinių sąlygų patikrinimo aktas (2 t., b. l. 49-54). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-26 įsakymu A. Ž. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 97). 2015-04-03 priimtas sprendimas A. Ž. teikti socialinės priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 94). A. Ž. teistas (1 t., b. l. 92-93). A. Ž. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete konsultuotas, diagnozė – ribinis intelektas (1 t., b. l. 95), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje nesigydė (1 t., b. l. 96). I. P. ir R. P. pranešimais informavo Kauno m. VTAS apie A. Ž. ir M. P. elgesį (1 t., b. l. 108-110). 2016-06-11, 2015-10-22, 2016-03-22 Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje svarstyta dėl situacijos šeimoje (1 t. b. l. 111-118, 136-140, 2 t., 63-65), surašyti vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai (1 t. b. l. 119-122, 141-144, 2 t., 59-62). Kauno miesto socialinių paslaugų centras pateikė informaciją dėl A. Ž. ir M. P. (1 t., b. l. 124-127, 128-132). 2015-04-10 surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (1 t., b. l. 145-146), 2015-08-07 surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (1 t., b. l. 147-148), globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas (1 t., b. l. 149-152). 2015-03-03 priimtas sprendimas pripažinti I. P. ir R. P. tinkamais skirti vaiko J. Ž. globėjais (1 t., b. l. 153-154). J. P. yra dirbanti, jos vidutinės mėnesio pajamos yra 764,85 Eur (1 t., b. l. 14). R. P. yra dirbantis, jo vidutinės mėnesio pajamos yra 510,51 Eur (1 t., b. l. 15). I. P. ir R. P. neteisti (1 t., b. l. 155, 156), bausti administracine tvarka (1 t., b. l. 158-159, 160-161). I. P. ir R. P. yra sveiki, vaiką globoti gali (1 t., 164, 165). I. P. ir R. P. deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota ir A. P., gim. 1994-08-03, gyvenamoji vieta (1 t. b. l. 166), butas registruotas R. P. vardu (1 t., b. l. 20). A. P. neteistas (1 t., b. l. 157), neprieštarauja, kad jo tėvai I. P. ir R. P. globotų J. Ž. (1 t., b. l. 169).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (J. T. vaiko teisių konvencijos 27 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Atsakovas A. Ž. nesutinka su reiškiamais reikalavimais, nes jo vertinimu jis gali pasirūpinti savo dukra ir ją auginti, priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš M. P. išlaikymą. Pažymi, kad turi darbą, pajamas ir gyvenamąjį būstą, išklausė tėvystės įgūdžių ugdymo kursą ir yra pasiruošęs auginti dukrą pats.

Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas A. Ž. savanoriškai dukrai išlaikymo neteikė, išlaikymas iš jo buvo priteistas teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei. Atsakovui A. Ž. gyvenant su M. P., jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (1 t., b. l. 93). M. P. gyvenant Kauno kartų namuose su dukra, mergaitės tėvas dukros nelankė, nesidomėjo ja (1 t., b. l. 88). Atsakovas ir pats pripažino, kad jam trūko tėvystės įgūdžių, todėl dalyvavo tėvystės įgūdžių ugdymo grupėje (1 t., b. l. 45). Socialinio darbo metu A. Ž. buvo motyvuojamas lankyti dukrą, stengtis neprarasti ryšio su ja, teikti išlaikymą, domėtis dukters sveikata, raida, ugdymu.

Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas net po tėvystės įgūdžių ugdymo dukters nelankė, globėjams pasiteirauti apie dukrą neskambino, išlaikymo neteikė (2 t., b. l. 59-62). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dukters nelankė, nes neturėjo pinigų. Dukrą auginti nori, jam padėtų mama, kuri yra pensinio amžiaus ir galėtų prižiūrėti anūkę. Teismo posėdžio matu atsakovas pripažino, kad dukra jo šiuo metu nepažintų, nes metai laiko atsakovo nematė. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra susiformavusio tėvo ir dukters tarpusavio emocinių ryšių, mergaitė atsakovo nežino, jo nepažįsta. Pažymėtina, kad net bylos nagrinėjimo metu atsakovas nedėjo maksimalių pastangų dėl bendravimo su dukra, šiuo metu nežino jos poreikių ir pan. Pagal bylos duomenis matyti, kad mažametis vaikas yra ligotas, t. y. nuolat serga, turi specialių poreikių, apie kuriuos atsakovas nežino. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad nuo nepilnamečio vaiko gimimo atsakovas savarankiškai niekuomet nesirūpino savo dukra, nesupranta ir nežino jos poreikių, sveikatos būklės ir pan. pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad atsakovas iš esmės gali šiuo metu tinkamai užtikrinti vaiko poreikius. Pastebėtina, kad atsakovas nurodė, kad jam nereikia jokio pereinamojo laikotarpio, šiuo metu nuo sprendimo priėmimo iš karto jis tinkamai pasirūpintų savo dukra, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip jis tai galėtų padaryti. Išaiškintina, kad kitų asmenų pagalba, t. y. šiuo atveju atsakovo motinos, galėtų būti tik epizodinė, o ne nuolatinė, t. y. negalima kitiems asmenims perkelti tėvų pareigos rūpintis mažamečiu vaiku. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl nelankė ir nebendravo su savo dukra, kad ją matė paskutinį kartą tik prie metus laiko, taip pat nepateikė ir nenurodė objektyvaus pobūdžio aplinkybių trukdžiusių jam lankyti ir bendrauti su savo dukra, teikti išlaikymą ir kt.

Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų darytina išvada, kad su atsakovu dirbtas socialinis darbas, tėvystės įgūdžių ugdymo kursai rezultatų nedavė – atsakovas nesuvokia vaiko poreikių, juo nesidomi ir nesirūpina. A. Ž. manymu vaiko auginimas – tai jo finansinis aprūpinimas. Atsakovo teigimu, dukra lanko vaikų darželį, tačiau pavadinimo nežino, ugdymo įstaigoje vaiko nelanko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Teismui pripažinus, kad šiuo metu nepilnametis vaikas negali gyventi su atsakovu, turi būti nustatomos aplinkybės dėl tėvo valdžios ribojimo. Ieškinys pareikštas dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, tačiau teismas privalo nustatyti ar nėra galimybės nustatyti laikiną tėvo valdžios ribojimo galimybę.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Bent vienos LR CK 3.180 str. nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Laikinas tėvo valdžios ribojimas galimas tais atvejais, jeigu yra reali galimybė ir duomenys, kad atsakovo elgesys keičiasi ar gali pasikeisti, t. y. vykdomi socialinių darbuotojų nurodymai, tėvai žino, pripažįsta, gali nustatyti realius vaiko poreikius, tačiau galimai dėl objektyvių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu dar nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi ir vytytis ar pan.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad šis šiuo metu dirba, gyvena su tėvais, paaiškino, kad papildomai laiko jam nereikia, kad galėtų tinkamai rūpintis dukra, suteikti jai gyvenamąją vietą ir saugią aplinką. Esant tokiai situacijai matyti, kad atsakovas negali realiai suprasti tokios sąlygos yra tinkamos vaikui augti, kaip jis realiai galėtų juo tinkamai ir savarankiškai pasirūpinti, savo elgesio keisti neketina, nes jo nuomone viskas yra gerai. Be to, išvada teikiant institucija palaikė ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Esant tokioms aplinkybėms pagrindo dėl laikino tėvo valdžios ribojimo nėra, nes atsakovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kaip galimai jis savo elgesį galėtų keisti nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir tinkamai užtikrinti mergaitės teises ir teisėtus interesus augti tinkamoje ir saugioje aplinkoje, kurioje būtų patenkinami ne tik jos būtinieji poreikiai taip pat ir specialūs.

Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovė M. P. nevykdo motinos pareigų savo vaikui. Atsakovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas, be psichozės (1 t., b. l. 73, 80), tačiau pagal bylos duomenis ji gydytojų rekomenduotus vaistus vartoti atsisakė, rekomenduoti lankyti psichikos dienos centro nelanko. Kauno miesto socialinių paslaugų centras, teikiantis socialines paslaugas M. P., informavo, kad vaiko motina nevykdo numatytų įsipareigojimų: nerodo iniciatyvos bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, individualių konsultacijų metu bendraudavo nenoriai, reikšdavo nepagrįstus priekaištus, ją ištikdavo isterijos priepuoliai. Atsakovė nedirba, jokių pajamų neturi, prie dukters išlaikymo neprisideda, nesidomi dukters sveikata, ugdymu, nesiekia atkurti emocinio ryšio su vaiku. Pasak M. P., ji apsisprendė neauginti vaiko, todėl dukters ir nelanko.

Teismo vertinimu epizodiškai domėtis nepilnamečiu vaiku neužtenka, tėvai vaiką turi auginti, tenkindami jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). Nagrinėjamoje byloje duomenų, leidžiančių pripažinti, kad situacija iš esmės šeimoje pagerėjo ar gali pagerėti, nėra pateikta. Teismas nurodo, kad abu atsakovai stokoja socialinių įgūdžių, nesiima aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą.

Atsižvelgus į rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant grąžinti vaiką į šeimą su atsakovais dirbtas socialinis darbas, siekiant išugdyti socialinius įgūdžius dėl nepilnamečio vaiko priežiūros, kad būtų sudarytos ir užtikrintos bent minimalios nepilnamečio vaiko gyvenimo ir buities sąlygos. Atsakovų šeima dėl nepilnamečių vaikų nepriežiūros stebima, socialinės paslaugos nuo 2015-03-19 teikiamos M. P., nuo 2015-04-03 – A. Ž., tačiau atsakovų elgesys ir pastangos realių ilgalaikių teigiamų rezultatų nedavė, t. y. teismo vertinimu, atsakovai nesiėmė pakankamų priemonių, kad situacija šeimoje iš esmės pasikeistų ir būtų garantuojamos bent minimalios sąlygos nepilnamečiam vaikui į tinkamą ir saugią gyvenamą socialinę aplinką. Teismo posėdžio metu atsakovas nepagrindė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog padėtis šeimoje yra pasikeitusi ir nepilnamečiam vaikui geriau būtų grįžti į šeimą, t. y. atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jo elgesys, gyvenimo būdas pasikeitė ir yra ilgalaikis (LR CPK 178 str.).

Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nustačius nepilnametei J. Ž. laikinąją globą (rūpybą), atsakovai nedaro išvadų dėl pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti. Teismas sprendžia, jog likusiam be tėvų globos nepilnamečiam vaikui nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovų elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos M. P. ir tėvo A. Ž. valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (LR CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (LR CK 3.181 str.). Išaiškintina atsakovams, kad vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – LR CK 3.256 str. LR CK 3.251 str. numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa. LR CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią nepilnamečio vaiko J. Ž. atžvilgiu, nepilnametė neturi galimybių grįžti į šeimą, teismas nepilnamečiam vaikui nustato nuolatinę globą (rūpybą).

Byloje nustatyta, kad R. P. ir I. P. globoja J. Ž., jie sutinka tapti nuolatiniais vaiko globėjais. Paskirtieji globėjai tinkamai vykdo globėjų pareigas ir užtikrina nepilnamečio fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, todėl darytina išvada, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpinti nepilnamečiu vaiku, nėra. R. P. ir I. P. atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.

Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad R. P. ir I. P. skyrimas nuolatiniais nepilnamečio vaiko J. Ž. globėjais nepažeis LR CK 3.268 str. nustatytų reikalavimų; pas globėjus nustatytina nepilnamečio vaiko nuolatinė globos ir nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina (LR CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.261 str., 3.265 str. 3 p.).

Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo (rūpinamo) vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.) ir tik vaiko interesams tenkinti (LR CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.). Atsakovai yra darbingo amžiaus, galintys dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio poreikius.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovai prašo priteisti po 163 EUR iš kiekvieno atsakovo. Byloje nustatyta, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas turi specialių poreikių, todėl bendras tėvų teiktinas išlaikymas 326 Eur yra realius atitinka teismų formuojamą praktiką ir turi būti teiktinas abiejų tėvų. Byloje duomenų, kad kurio nors vieno iš atsakovų turtinė padėtis skirtųsi, ar jie turėtų ribotas galimybes dirbti ar pan. nėra. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad abu turi mokėti vienodą sumą, t. y. 163 Eur.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad iš atsakovo išlaikymas dukrai priteistas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atitinamai keistinas priimtas procesinis sprendimas ir padidintinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui 47,15 Eur – iki 163 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2015-11-24.

Iš M. P. nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 163 EUR iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2015-11-24.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovų prašymu paskiriant nepilnamečio vaiko globėją I. P.. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį tenkinus visiškai atsakovai turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str.). Ieškovai už ieškinio reikalavimą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, todėl iš ieškovams iš kiekvieno atsakovo priteistina po 20,50 Eur žyminio mokesčio.

Šiuo atveju atsakovui A. Ž. suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei 50 proc. (t. 1, b. l. 35). Už reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui atsakovas turėtų mokėti valstybei 8 Eur žyminio mokesčio, nes šiuo atveju keistinas teismo priimtas teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje 2-398-924/2015.

Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui atsakovė turėtų mokėti 59 Eur žyminio mokesčio valstybei (LR CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p.), todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėjais skirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su globėjais R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. P., gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 163 EUR nuo ieškinio padavimo teismui datos (2015-11-24) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 163 EUR nuo ieškinio padavimo teismui datos (2015-11-24) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti ieškovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iir I. P., iš kiekvieno atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 20,50 Eur žyminio mokesčio.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.