- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-956-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00076-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- E. T. I., E. N., J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriui
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-956-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. I. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl proceso atnaujinimo Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų E. N. ir J. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriui dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. birželio 18 d. Molėtų rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo E. T. I. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėją į šią bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, jog pagalbiniai ūkio pastatai, esantys 0,15 ha žemės sklype, kurio paskirtį nori pakeisti pareiškėjai, yra daugiabučio namo priklausiniai, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išnagrinėta jo neįtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu, turės tiesioginės įtakos jo teisės susigrąžinti 0,15 ha žemės sklypą natūra įgyvendinimui. Mano, kad pareiškėjai E. N. ir J. N. nepateikė teismui visos informacijos ir nenurodė fakto, kad iš tikrųjų jokie jiems priklausantys pagalbiniai pastatai, kurie, anot jų, yra gyvenamojo namo priklausiniai, ant ginčo žemės nestovi. Juridinis faktas negali būti nustatytas, nes registre registruoti du pagalbiniai statiniai nėra naudojami kaip gyvenamojo namo priklausiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo E. T. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas, atsižvelgęs į nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką šioje srityje, nurodė, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurią galima taikyti tik konstatavus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, kad pareiškėjui E. T. I. buvo žinoma ši situacija dar 2014 m. lapkričio 10 d. (raštas „Dėl E. N. statomo statinio (duomenys neskelbtini) k.“), kuomet Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro banko išrašą pagalbinio ūkio pastatas pastatytas 1982 m. ir priklauso E. N. ir J. N. bei kad buvo vykdomas I gr. nesudėtingos kategorijos statinio kapitalinis remontas ir skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad šie pagalbiniai pastatai nestovi ar galėjo būti skubiai pastatyti, turėjo galimybę skųsti šį statybos inspekcijos sprendimą nustatyta tvarka. Tai patvirtina, kad pareiškėjui jau tuomet buvo žinoma apie šiuos daugiabučio namo priklausinius, tačiau jis nepasinaudojo galimybe ginti galimai savo pažeistas teises. Todėl pareiškėjo interesai šiuo atveju negalėjo būti pažeisti, taigi, jis neturėjo būti įtrauktas į bylą kaip suinteresuotas asmuo. Kartu teismas pabrėžė ir tai, jog pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų nėra (CPK 366 str. 1 d), jis nenurodė jokių svarbių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kodėl civilinės bylos procesas turėtų būti atnaujintinas. Teismo nuomone, pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti jį skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 8 d., kada Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukti jį suinteresuotu asmeniu į šią civilinę bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų bei motyvų ir dėl jų nepasisakė. Viena iš reikšmingiausių aplinkybių yra ta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino jo pareiškimą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrino kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. N.“ dalį, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises O. N. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Vyriausiojo administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, kuria buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjų prašymą ir sustabdyti pagal jų apeliacinius skundus administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinės byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą neatsižvelgdamas į šias itin reikšmingas aplinkybes ir dėl jų nepasisakė. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, jog apelianto teisių ir teisėtų interesų turėjimą į ginčo objektą patvirtina ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje byloje nustatyta aplinkybė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese ginčo objektas – 0,15 ha žemės sklypas - nebuvo suformuluotas kaip namų valda, nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl nebuvo pagrindo apeliantui (E. T. I.) neatkurti nuosavybės teisių natūra į ginčo žemės sklypą. Taigi jo suinteresuotumas aptariamoje civilinėje byloje yra akivaizdus, jis savo poziciją yra išreiškęs ir administracinėje teisenoje, kuria pasinaudojo siekdamas nuginčyti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei O. N.“. Šiuo ginčijamu sprendimu O. N. žemės sklypas buvo suteiktas tuo pagrindu, kad ant jo, neva, buvo asmeninio ūkio pastatai. Tačiau tokių pastatų nebuvo, ginčo žemės sklypas turėjo būti grąžintas jam natūra. Negana to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė duomenis ir aplinkybes, su kuriais apeliantas nėra susipažinęs arba kurios yra tik informacinio pobūdžio. Todėl mano, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant jo teisėtus interesus, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turi tiesioginės įtakos jo teisei atkurti nuosavybės teises natūra į ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertinto ir to fakto, kad pareiškėjai patys sukūrė laikinus statinius ir kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo tik prasidėjus teisminiams procesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą suinteresuotieji asmenys prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto skundu, nes jis nenurodė ir neįrodė, kokių subjektinių teisių ar pareigų jis turi į pagrindinį daiktą, t. y. daugiabutį namą ir ūkinius pastatus, kurie yra pripažinti daugiabučio namo priklausiniais. Kadangi apeliantas neturi jokių teisių į bylos nagrinėjimo objektą (statinius), tai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas negali turėti jokios įtakos apelianto teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. Visa tai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, o šios nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo dar ir dėl to, kad apeliantas nepagrįstai ginčo objektu įvardija žemės sklypą, ant kurio stovi pagalbinio ūkio pastatai, o ne ūkinius pastatus, dėl kurių priklausomybės teisme ir vyko civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas. Ši aplinkybė kartu leidžia atmesti atskirojo skundo argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstus, kadangi pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į sklypą pagrįstumo bei atitikimo teisės aktams, kas tik dar kartą įrodo, jog ginčo objektas apelianto prašomoje atnaujinti ir administracine tvarka nagrinėjamose bylose yra visiškai skirtingas. Negana to, apelianto nurodomu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu tiesiogiai nėra sukuriamos teisės ir pareigos apeliantui. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog atskirajame skunde apeliantas klaidinančiai nurodo, jog abu pagalbinio ūkio pastatai atsirado tik prasidėjus teismo procesui, kadangi byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog šie pastatai buvo pastatyti jau anksčiau ir Nekilnojamojo turto registre registruoti dar 1982 metais. Vien tai, kad 2014 metų rudenį buvo atliktas ūkinių pastatų remontas, nepatvirtina, kad jie yra pastatyti naujai ar anksčiau jų išvis nebuvo. Be to, apeliantas atskiruoju skundu neginčija, kad ūkio pastatai yra daugiabučio namo priklausiniai, jis neskundė Statybos inspekcijos sprendimo dėl statinių pastatymo laiko, o skunde nepagrįstai nurodo visiškai naują, prašyme dėl proceso atnaujinimo neaptartą argumentą, kad teismo sprendimu yra nustatyta ginčo pastatų priklausomybė pareiškėjams, nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, proceso atnaujinimas yra galimas tik išimtinais, griežtai CPK numatytais atvejais. CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes tokiu atveju pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Proceso atnaujinimo užbaigtose bylose CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintu pagrindu klausimas ne kartą nagrinėtas kasacinio teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įvardyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė to asmens neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008). Be to, kai procesas atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (byloje nuspręsta dėl neįtrauktų į jos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad Molėtų rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui prašymą pateikė E. T. I., buvo nagrinėjama dėl juridinio fakto, kad pagalbiniai ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, nustatymo. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju buvo tiriamos ir nagrinėjamos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos sprendžiant būtent ūkinių pastatų, kaip priklausinių, klausimą. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų E. N. ir J. N. pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagalbiniai ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, o taip pat nurodė, kad juridinis faktas nustatytas siekiant E. N. ir J. N. pakeisti 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį. Būtent ši aplinkybė ir yra reikšmingiausia sprendžiant klausimą, ar civilinėje byloje, kurios procesą ir prašo atnaujinti pareiškėjas E. T. I., priimtas sprendimas gali sukurti materialiąsias teises ir pareigas pastarajam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent taip ir yra.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas E. T. I. buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. N.“ dalį, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises O. N. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarajame sprendime, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjui E. T. I. nebuvo pagrindo neatkurti nuosavybės teisių natūra į ginčo žemės sklypą. Nors aptariamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą), tačiau tai leidžia pagrįstai abejoti, ar O. N., kurios įpėdiniai E. N. ir N. N. šiuo atveju kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, žemės sklypas buvo suteiktas teisėtai ir pagrįstai. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjas E. T. I. yra tiesiogiai suinteresuotas dalyvauti sprendžiant įvairius teisinius klausimus, susijusius su galimai jam nepagrįstai natūra negrąžinto žemės sklypo likimu, tuo labiau, kad tam tikrų juridinių faktų nustatymas gali užkirsti kelią aptariamą žemės sklypą apeliantui susigrąžinti natūra (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 d.). Kaip minėta, E. N. ir N. N., kreipdamiesi į Molėtų rajono apylinkės teismą, siekė nustatyti juridinį faktą, kad minėti pagalbiniai ūkio pastatai yra daugiabučio namo priklausiniai, o šio juridinio fakto nustatymo tikslas - žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio į kitą (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas) pakeitimas. Tačiau tai padarius, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus, gali pasidaryti neįmanomas E. T. I. teisės susigrąžinti žemę natūra, įgyvendinimas, kadangi šie ūkio pastatai, sprendžiant pagal byloje pateiktus duomenis, stovi būtent ant E. T. I. natūra siekiamos susigrąžinti žemės sklypo. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atskirtojo skundo argumentu, kad Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimant 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą apelianto materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Kaip teisingai nurodo apeliantas, skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų ir argumentų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reikšmės sprendžiant šį ginčą, nors iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad E. N. ir J. N. į VĮ „Registrų centras“, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių bei Molėtų rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi tik po to, kai administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. N. ir J. N. buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, buvo priimtas aptariamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Šis faktas kartu rodo, kad E. N. ir J. N., kreipdamiesi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, žinojo apie E. T. I. siekį atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą natūra, apie jo pradėtą administracinį procesą bei tai, kad jų reikalavimas tiesiogiai siejasi su žemės sklypo teisinio statuso pakeitimu ir galimomis pasekmėmis E. T. I.. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gruodžio 8 d. raštas „Dėl E. N. statomo statinio (duomenys neskelbtini) k.“ tik patvirtina, kad E. N. ir J. N. dar 2014 m. lapkričio mėnesį žinojo apie E. T. I. suinteresuotumą dėl ūkio pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kiek tai susiję su jo teisėmis ir pareigomis, statuso. Tačiau pareiškėjai, keipdamiesi į pirmosios instancijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo, teismui šio asmens suinteresuotu asmeniu nenurodė, todėl teismas jo nešaukė dalyvauti byloje (CPK 443 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuris skaičiuojamas nuo 2015-05-08 dienos, kada Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šią išvadą patvirtina įrodymai, todėl ji yra pagrįsta, jos neginčija ir apeliantas.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – skundžiamoji nutartis naikinama, pareiškėjo E. T. I. prašymas tenkinamas, Molėtų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesas atnaujinamas, kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Kadangi atnaujinus procesą byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą nagrinės iš naujo (CPK 370 str. 4 d.), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimai nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso336–339 straipsniais,
nutaria:
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.