Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-27214-996/2025, iškelta pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Partneriai“ dėl prievolės dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad ieškovė pareiškė materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančius reikalavimus.

11. CPK 293 straipsnyje yra nustatyti civilinės bylos nutraukimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 48 punktas).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, kad R. R. neįvykdytas įsipareigojimas atsakovei pagal 2020 m. lapkričio 19 d. kredito sutartį Nr. 20201119/K1 R. R. mirties dienai (duomenys neskelbtini) sudarė 5 586,57 Eur ir konstatuoti, kad R. R. yra įvykdžiusi įsipareigojimus pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 2020416/K1 ir leisti R. R. įpėdinei ieškovei išregistruoti hipoteką, kuri buvo įregistruota kaip 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutarties Nr. 2020416/K1 įvykdymo užtikrinimo priemonė. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad po R. R. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pradėjus aiškintis situaciją, apie palikėjos turtą, tarp atsakovės (kredito davėjos) ir ieškovės (kredito gavėjos R. R. įpėdinės) kilo ginčas dėl likusios neįvykdytos prievolės dydžio. Ieškovė teigė, kad R. R. neįvykdytų įsipareigojimų suma (paskolos likutis su mokėtinomis palūkanomis) 2024 m. gruodžio 22 d. sudarė 5586,57 Eur, atsakovės teigimu, įsipareigojimų suma siekė 34286,00 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė iš pradžių teigusi, kad R. R. yra pilnai įvykdžiusi įsipareigojimus pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 2020416/K1, vėliau savo poziciją pakeitė, nurodydama, kad pagal minėtą kredito sutartį skolos suma sudaro 2 092,93 Eur (iš jų 1 966,11 Eur negrąžinto kredito ir 126,82 Eur nesumokėtų palūkanų). Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, teigė, kad R. R. bendra skola 2025 m. rugpjūčio 19 d. pagal abi kredito sutartis sudarė 47 660,03 Eur. Atsakovė prašė nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teigė, kad ieškovė šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu siekia prejudicinių faktų, aktualių visai kitai dar tik galimai bylai dėl išieškojimo pagal kredito sutartis, hipotekas ir notaro vykdomuosius įrašus, nustatymo.

16. Apeliacinis teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareikštų reikalavimų turinį, sprendžia, kad ieškovė ieškinio reikalavimu prašydama pripažinti prievolę - 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 2020416/K1, įvykdyta ir taikyti su tuo susijusias pasekmes (leisti išregistruoti hipoteką), iš esmės pareiškė reikalavimą dėl teisinio santykio modifikavimo (nutraukimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus CK 1.138 straipsnyje numatytus teismo civilinių teisių įstatymų nustatyta tvarka gynimo būdus, toks ieškovės reikalavimas – tam tikrų aplinkybių pripažinimas, su tikslu nustatyti, kad prievolė yra įvykdyta, nėra savaime nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimas turės įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, t. y. ieškovei sukels materialinius teisinius padarinius (pasikeis turtinių įsipareigojimų apimtis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovė šiuo atveju turi teisinį suinteresuotumą ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, netinkamai taikė civilinio proceso nuostatas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

17. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti, kad R. R. neįvykdytas įsipareigojimas atsakovei pagal 2020 m. lapkričio 19 d. kredito sutartį Nr. 20201119/K1 R. R. mirties dienai (duomenys neskelbtini) sudarė 5 586,57 Eur, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo reikalavimu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė siekia ne sukurti materialinius teisinius padarinius, tačiau tiesiog konstatuoti tam tikrą faktą (prievolės dydį konkrečiu laikotarpiu). Kaip minėta, suinteresuotumas civiliniame procese turi būti nukreiptas į rezultatą, reiškiamas ieškinio reikalavimas turi sukelti materialinius teisinius padarinius. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl prievolės dydžio nustatymo tam tikram laikotarpiui dar nesant pasibaigus prievoliniams santykiams (nei viena iš šalių neginčija aplinkybės, kad 2020 m. lapkričio 19 d. kredito sutartis Nr. 20201119/K1 nėra įvykdyta savaime nesukuria jai jokių materialinių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą nustatyti, kad R. R. neįvykdytas įsipareigojimas atsakovei pagal 2020 m. lapkričio 19 d. kredito sutartį Nr. 20201119/K1 R. R. mirties dienai (duomenys neskelbtini) sudarė 5 586,57 Eur, pagristai pripažino kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

18. Remiantis išdėstytu, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą ir šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šią civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, iš dalies neįvertino visų teisingam jos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, civilinės bylos nutraukimo klausimą išsprendė, iš dalies neatsižvelgdamas į ieškinio turinį (iš kurio matyti ieškovės pateiktu ieškiniu siekiamas tikslas), todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta visa apimtimi teisėta ir pagrįsta. Dėl to ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylos nutraukimo dėl ieškovės reikalavimo konstatuoti, kad R. R., yra įvykdžiusi įsipareigojimus pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 2020416/K1 ir leisti R. R. įpėdinei S. Š., išregistruoti hipoteką, kuri buvo įregistruota kaip 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutarties Nr. 2020416/K1 įvykdymo užtikrinimo priemonė, panaikinama, byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti dalyje, kuria nutraukta civilinė byla dėl ieškovės reikalavimo konstatuoti, kad R. R. yra įvykdžiusi įsipareigojimus pagal 2020 m balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 2020416/K1 ir leisti R. R. įpėdinei S. Š. išregistruoti hipoteką, kuri buvo įregistruota kaip 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutarties Nr. 2020416/K1 įvykdymo užtikrinimo priemonė, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.