- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-518-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13832-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- I. D. A.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank, AB ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), ir Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. A. ieškinį atsakovams antstoliui I. G. ir A. T., tretiesiems asmenims Luminor Bank, AB ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai Lietuvoje per filialą, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. D. A. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2016-04-01 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 15 8 2016 04 01 1129/12 vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/01129, kuriuo ieškovei priklausantis butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduotas A. T. bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą A. T. grąžinti butą su rūsiu ieškovei I. D. A., o atsakovo A. T. naudai priteisti iš ieškovės 30 429,73 Eur ir iš atsakovo antstolio I. G. 9603,27 Eur bei priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog butas buvo parduotas pažeidžiant jos kaip skolininkės interesus, nes jis buvo parduotas už per mažą kainą, taip pat buto pardavimas buvo vykdomas iki galo neišsprendus ieškovės reikalavimų dėl banko sutarties nutraukimo klausimo, dar vykstant procesui kasacinės instancijos teisme, t. y. buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės. Teigė, kad buto rinkos vertė antstolio užsakytame ekspertizės akte buvo nustatyta neteisingai, kadangi lyginamuoju metodu iš penkių įtrauktų butų tik vienas atitiko ieškovės parduodamo buto sąlygas, visų kitų kaina buvo žymiai mažesnė. Ji pretenzijas dėl buto įvertinimo antstoliui išreiškė žodžiu, tačiau savo iniciatyva atlikti naujo vertinimo negalėjo dėl finansinių lėšų trūkumo. Taip pat nurodė, kad ji negalėjo pasinaudoti 20 dienų terminu apskųsti antstolio veiksmus vykdant varžytines, nes pardavimas buvo įvykdytas labai skubiai, nelaukiant apskundimo termino pabaigos.
2. Antstolis I. G. prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ekspertizę turto vertei nustatyti atliko teismo ekspertas, ieškovė patvarkymo neskundė, jokių įrodymų apie tai, kad buto vertė gali būti kitokia, nepateikė, taip pat ji nepateikė duomenų, kad yra pirkėjų, norinčių pirkti butą už didesnę kainą (t.y. nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 str. nustatyta teise surasti turto pirkėją). Ieškovė nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto CPK 602 str., kuomet turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Pažymėjo, kasacinio skundo padavimas nėra pagrindas sustabdyti ar atidėti išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, todėl ieškovės atstovo advokato A. D. 2016-01-22 prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas byloje Nr. 3K-3-267-611/2016, 2016-01-25 antstolio patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti, kadangi LAT nutartimi buvo sustabdytas tik advokato išlaidų išieškojimas. Apie paskelbtas varžytines ieškovė buvo informuota tinkamai įstatymo nustatyta tvarka ir turėjo galimybę apskųsti antstolio patvarkymus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. T. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog yra naujas buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto savininkas ir ieškovės gyvenimas jam nuosavybės teise priklausančiame bute yra neteisėtas. Paaiškino, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/01129 ieškovė siekė nustatyti buto kainą 55000 Eur, išieškotojas siūlė nustatyti 48 750 Eur kaina, tačiau nei vienas iš jų nepateikė savo vertės nustatymo pagrindžiančių įrodymų. Todėl antstolis, sutinkamai su CPK 681 str., paskyrė ekspertizę ir ekspertas nustatė, kad buto kaina yra 40 000 Eur. Butas iš varžytinių buvo nupirktas už 40 033 Eur, t.y. iš esmės už tą kainą, kuri buvo nustatyta eksperto. Nagrinėjant bylą teisme taip pat buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurioje buvo nustatyta, kad buto vertė yra 41 200 Eur, t.y. ekspertų nustatytas kainų skirtumas yra mažesnis nei 3 proc. Antstolis jokių ieškovės teisių vykdymo procese nepažeidė ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
4. Trečiasis asmuo Luminor Bank, AB prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja nei vienas CPK 602 str. numatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iš varžytinių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Turtas buvo parduotas vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuria buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kasacinis teismas, priėmęs ieškovės kasacinį skundą, netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nesustabdė vykdomosios bylos, todėl antstolis neturėjo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Antstolis tinkamai informavo ieškovę apie skelbiamas varžytines – 2015-12-31 patvarkymą Nr. S1-9659 ieškovė gavo, varžytinės buvo paskelbtos 2016-01-29, todėl ji turėjo pakankamai laiko pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad butas galėtų būti parduotas už didesnę kainą.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis Lietuvoje per filialą, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji nėra nuginčyta teismo keliu, todėl nėra pagrindo teigti, kad turtas buvo įvertintas per maža kaina. Nors ieškovė ir pateikė savo nuomonę, kad buto vertė yra 55 000 Eur ir 2016-01-05 pateikė prieštaravimą dėl eksperto nustatytos turto kainos, tačiau ji neprašė antstolio skirti pakartotinės ekspertizės ir jokiais įrodymais nepagrindė savo nurodytos buto kainos. Taip pat ieškovė nepasinaudojo CPK 704 str. suteikta teise surasti ir pasiūlyti savo pirkėją už kainą didesnę, nei nustatyta vykdymo procese. Ieškovė turėjo pakankamai laiko apskųsti antstolio veiksmus, kadangi patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo antstolis priėmė 2015-12-31, o pačios varžytinės buvo paskelbtos 2016-01-29.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, jog 2015-12-18 teismo eksperto V. S. ekspertizės aktas patvirtina, kad buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015-12-09 dienai buvo 40000 EUR. Ieškovė pateikė antstoliui prieštaravimą dėl šios sumos, tačiau, kaip jau buvo minėta, antstolis 2016-01-15 Patvarkymu Nr. 50 8 2016 01 15 1129/12-1 skolininkės prieštaravimus atmetė, nurodydamas, kad jie turi būti motyvuoti ir nutarė neskirti pakartotinės/papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti. Šis patvarkymas ieškovei įteiktas 2016-01-21, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ji jo neskundė. Šia suma turtas įvertintas laikantis CPK 681 str. nustatytų taisyklių, 80 procentų nuo šios vertės sudaro 32000 Eur. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta laikantis įstatymų reikalavimų ir laikyti, kad turtas buvo įvertintas nepagrįstai maža verte, pagrindo nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė.
8. Teismas pažymėjo, jog ieškovės prašymu nagrinėjamoje byloje buvo atlikta dar viena turto vertinimo ekspertizė ir Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. IK-4/2017, nurodyta, kad buto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, 2015-12-09 datai buvo 41 200 EUR, t.y. dviejų skirtingų ekspertizių nustatytas kainų skirtumas yra labai mažas ir nesudaro nei 3 proc., kas dar kartą patvirtina, jog buto kaina vykdymo procese buvo nustatyta teisingai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog varžytynėse parduoto turto kaina buvo nustatyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar buvo nepagrįstai sumažinta. Teismas pažymėjo, kad nesutikdama su vykdymo metu nustatyta turto kaina, ieškovė neprašė antstolio skirti pakartotinės ekspertizės, neskundė jo patvarkymų ir jokiais įstatymo leistinais įrodymais nepagrindė savo nurodytos buto kainos, taip pat ieškovė nepasinaudojo CPK 704 str. suteikta teise surasti ir pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, nei buvo nustatyta vykdymo procese. Jokių argumentų dėl pernelyg mažos kainos, ekspertizės akto esminių trūkumų, galėjusių įtakoti turto rinkos vertės nustatymą, ieškovė nenurodė ir nepateikė.
9. Teismas pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad vykdymo procese buvo pažeistos jos kaip skolininkės teisės, kadangi turtas buvo parduotas iš varžytinių dar nesant išnagrinėtam jos kasaciniam skundui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, t.y. iki galo neišsprendus klausimo dėl jos paskolos sutarties nutraukimo su banku, teismas atmetė. Teismas nurodė, jog Kasacinės instancijos teismas, priėmęs ieškovės kasacinį skundą, 2016-01-07 nutartimi byloje Nr. 3P-2507/2015 sustabdė tik Vilniaus apygardos teismo 2015-09-08 nutarties dalies, kuria priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, vykdymą, o ne išieškojimą iš įkeisto turto, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje.
10. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl antstolio I. G. 2016-04-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Butas iš varžytinių buvo parduotas už per mažą kainą – 40 033 EUR ir tai yra pagrindas, numatytas CPK 602 str. 1 d. 6 p., naikinti 2016-04-01 Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus dėl buto rinkos vertės ir nusprendė, kad buto kaina vykdymo procese buvo nustatyta teisingai. Teismas neatsižvelgė į ieškovės 2015-09-29 pareiškime antstoliui nurodytą Buto rinkos kainą – 55 000 Eur, į 2016-01-04 prieštaravimus dėl Buto vertės, kuriame ieškovė nurodė Buto rinkos kainą – nuo 46 000 EUR iki 55 200 EUR, taip pat į išieškotojo AB DNB banko 2015-09-25 siūlymą antstoliui nustatyti Buto rinkos vertę – 48 750 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas sprendė, kad dviejų atliktų ekspertizių išvadų dėl buvo kainos nustatymo kainų skirtumas nežymus, tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad rinkos kaina nustatyta netiksliai ir bent 1 200 EUR galėjo būti didesnė. 1 200 EUR skirtumas yra pakankamas ir leidžiantis abejoti ekspertizės aktų patikimumu. Be to, atliekant ekspertizę vykdymo procese lyginamuoju metodu, iš 5 įtrauktų palyginimui butų tik vienas maždaug atitiko ieškovei priklausiusio buto parametrus, kuris buvo parduotas už 47 000 EUR ir būtent ši kaina artima išieškotojo pasiūlytai buto kainai – 48 750 EUR.
11.3. Teisę pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių paskelbimo dienos, t.y. iki 2016-01-29, ir šios teisės ieškovė negalėjo tinkamai įgyvendinti, nežinodama iš anksto datos, kada planuojama skelbti varžytines. Apie varžytinių paskelbimą aš buvau informuota tik 2016-02-08, t. y. varžytinėms jau prasidėjus ir tai apribojo ne ieškovės teisę apskųsti antstolio patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, bet ir apribojo ieškovės teises (terminų aspektu) susirasti ir pasiūlyti buto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Šią teisę ieškovė galėjo įgyvendinti iki varžytinių pradžios, bet to negalėjo padaryti, nes nebuvo informuota apie varžytinių paskelbimą ir ieškovei nebuvo žinoma termino, iki kada ji gali susirasti ir siūlyti savo pirkėją, pabaiga. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų vykdomajai bylai esant sustabdytai laikotarpiu nuo 2012-04-26 iki 2015-09-22, tačiau neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad ieškovė neieškojo Buto pirkėjo ne dėl savo pasyvumo, o dėl teisminių procesų su išieškotoju AB DNB banku dėl paskolos sutarties tarp manęs ir išieškotojo nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
11.4. Tenkinus apeliacinį skundą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, turi būti tenkinamas reikalavimas dėl restitucijos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės Luminor Bank AB naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Ieškovė nepateikia įrodymų, jog turtas parduotas už per mažą kainą ir tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės. Bankas, kaip išieškotojas, bei ieškovė, kaip skolininkė, vykdymo procese pateikė savo nuomonę dėl turto vertės. Nei išieškotojo, nei skolininko nuomonė dėl turto vertės antstoliui nėra privaloma. Byloje nustatyta, jog antstolis, atsižvelgdamas į skolininkės ir išieškotojo pasiūlytų kainų skirtumą bei esant dideliam panašių butų kainų skirtumui toje vietoje, siekdamas nustatyti realią turto rinkos kainą, skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl turto vertės ir tinkamai šį turtą įkainoti, vykdomojoje byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Antstolis ėmėsi visų priemonių, kad parduodamas iš varžytynių turtas būtų tinkamai įkainotas. Turto ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertas turtą įvertino 40 000 EUR suma.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Teismo paskirtas teismo ekspertas pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog turto vertė 2015-12-09 datai buvo 41 200 EUR, t.y. skirtumas mažesnis nei 3 procentai. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina būtų nustatyta remiantis teismo paskirto teismo eksperto nustatyta verte (tai sudarytų 32 960 EUR), ši suma būtų mažesnės nei varžytynių metu parduoto turto kaina.
12.3. Vadovaujantis teismų praktika, turto įkainojimas dar nereiškia, kad būtent už tokią kainą turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir varžytynėse vykstanti konkurencija nustato parduodamo turto realią rinkos kainą. Aplinkybės, kad A. T. varžytynėse pasiūlius 40 033 EUR nei vienas varžytynių dalyvis didesnės kainos nepasiūlė, ieškovė nenurodė asmens, kuris sutiktų sumokėti didesnę kainą, nei ekspertizės aktuose nurodytos kainos, patvirtina, jog turtas nebuvo parduotas už per mažą kainą, o antstolis tinkamai nustatė turto kainą.
12.4. Ieškovė, žinodama apie išieškojimą iš turto (buto), turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už šį turtą sumokėti didesnę, negu skelbiama varžytynėse, kainą. Tačiau toks pasiūlymas taip pat nebuvo pateiktas, kas, be kita ko, netiesiogiai dar patvirtina ieškovės argumentų dėl galimybės turtą parduoti už didesnę kainą nepagrįstumą. Aplinkybė, kad ieškovė ginčijo kreditavimo sutarties nutraukimą, neapribojo ieškovės teisių ir pareigų vykdymo procese, todėl ieškovės pasyvumas neieškant turto pirkėjo ir jo nenurodymas iki varžytynių paskelbimo, negali būti pateisinamas, juo labiau, būti įvertintas, kaip jos teisių pažeidimas.
12.5. Asmuo, pirkdamas daiktą varžytynėse, privalo turėti garantiją, kad nupirktas daiktas iš jo nebus išreikalautas. Priešingu atveju varžytynės prarastų prasmę, gerokai kristų jose realizuojamų daiktų kaina, tai pažeistų tiek kreditorių, kurių interesais organizuojamos varžytynės, tiek ir skolininkų interesus. Dėl to asmuo, nusipirkęs daiktą varžytynėse, preziumuojamas sąžiningu įgijėju. Tik įrodžius, kad daikto varžytynėse įgijėjas buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas A. T. yra nesąžiningas įgijėjas. Atsižvelgiant į tai, restitucija negali būti taikoma natūra ir turtas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo.
13. Antstolis I. G. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė yra nustatoma būtent varžytynių metu. Šiuo konkrečiu atveju skelbtose varžytynėse dalyvavo šeši dalyviai, o kaina buvo keliama iki tam tikros ribos. Taigi minėtos aplinkybės tik įrodo, kad butas buvo parduotas už kainą, atitinkančią realią jo rinkos vertę.
13.2. Ieškovės prieštaravimai, nesutikimas su nustatyta turto verte, nesutikimas su turto pardavimo kaina nėra įrodymai ir tokie teiginiai savaime neturi jokios įrodomosios galios. Tai tik ieškovės pozicija, kurią ji privalėjo teismui pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau to nepadarė. Lygiai taip pat, vienos iš šalių nuomonė ar siūlymas dėl turto vertės, jeigu jis nepagrindžiamas jokiais objektyviais įrodymais, nėra įrodymas, o ir yra tik nuomonė, kuri apskritai gali neturėti jokio pagrindimo.
13.3. Ieškovė skunde nepagrįstai nurodo, kad ekspertizės išvadų skirtumas yra pakankamas, leidžiantis abejoti ekspertizės aktų patikimumu. Tokie teiginiai ne tik nepagrįsti, tačiau prieštarauja ir teismų praktikai, kurioje laikomasi nuoseklios, kad abejonių dėl nustatytos turto vertės gali kilti, jei yra nustatomas žymus kainų skirtumas, t. y. 30-50 proc. (LAT 2011-05-13 d. nutartis Nr. 3K-3-251/2011). Taigi nežymus, šiuo atveju visiškai minimalus kainų skirtumas (3%) tik patvirtina, kad įkeisto turto vertė vykdymo procese buvo nustatyta tinkamai.
13.4. Antstolis savo pareigą informuoti ieškovę apie vykdomojoje byloje atliekamus procesinius veiksmus vykdė sąžiningai. 2015-12-31 patvarkymas Nr. Sl-9659 dėl ekspertizės išvadų, kuriame išaiškinta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo patvarkymo apie areštuoto turto vertei nustatyti išvadų išsiuntimo skolininkui dienos, apeliantei buvo įteiktas pasirašytinai. Ieškovė, gavusi minėtą patvarkymą, į antstolį nesikreipė, nenurodė, kad minėto patvarkymo turinys ar jame nurodytos teisės normos, reglamentuojančios varžytynių skelbimą, jai yra neaiškios ar nesuprantamos, nesidomėjo, kada tiksliai bus skelbiamos varžytynės, patvarkymo neskundė.
13.5. Varžytynių skelbimo tvarką detaliai reglamentuoja CPK 706 str. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata apie varžytynes buvo paskelbta specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytines.lt. Varžytynių paskelbimo metu įstatymas jau nenumatė antstolio pareigos tiesiogiai pranešti vykdymo proceso dalyviams apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą. Paskelbimas apie varžytynes specialiame interneto tinklapyje yra laikomas tinkamu vykdymo proceso dalyvių informavimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl procesinių teisių perėmimo
15. Teisme 2019-01-16 gautas Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, prašymas pakeisti trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank“ teisių perėmėju – Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Nurodo, kad 2019-01-02 AB „Luminor Bank“ ir Luminor Bank AS, Estijoje registruota akcinė bendrovė, veikianti Lietuvoje per filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudarė Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktą, kurio 6 punkto pagrindu AB „Luminor Bank“ perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo, ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja AB „Luminor Bank“.
16. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y., perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas. Kartu su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo pateiktas 2019-01-02 Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtina, kad AB „Luminor Bank“ perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo, ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja AB „Luminor Bank“. Juridinių asmenų registro 2018-07-05 išplėstinis išrašas patvirtina, jog Luminor Bank AS Lietuvos skyrius įregistruotas Juridinių asmenų registre. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Luminor Bank AS yra tinkamas trečiojo asmens AB „Luminor Bank“ procesinių teisių perėmėjas, todėl prašymas tenkinamas ir trečiasis asmuo AB „Luminor bank“ keičiamas į naują trečiąjį asmenį Luminor bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor bank AS Lietuvos skyrių. Teisių perėmėjui išaiškintina, kad jam visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į procesą, privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl apeliacinio skundo
17. Šioje byloje ieškovė prašo Varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pagal šią normą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
18. Pagal CPK 718 straipsnį, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.
19. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdymo procese 2015-11-17 Patvarkymu Nr. 50 8 2015 11 17 1129/12-1, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui, įrašytam į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, V. S.. Šis patvarkymas ieškovei įteiktas 2015-11-21. 2015-12-18 buvo surašytas Ekspertizės aktas Nr. VS-2015/12-2, kuriame nustatyta ieškovei priklausančio minėto buto rinkos vertė – 40 000 EUR. 2015-12-31 Patvarkymu Nr. S1-9659, antstolis informavo skolininkę, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolio kontoroje ir kad per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo, ji gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl akto išvados; išaiškino skolininkės procesines teises vykdymo procese. 2016-01-04 ieškovė pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad nesutinka su ekspertizės akto išvada ir jos nuomone, buto vertė gali svyruoti nuo 46 000 EUR iki 55 200 EUR. Antstolis 2016-01-15 Patvarkymu Nr. 50 8 2016 01 15 1129/12-1 nurodė, kad skolininkės prieštaravimai turi būti motyvuoti ir nutarė neskirti pakartotinės/papildomos ekspertizės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės prašymu, buvo atlikta dar viena turto vertinimo ekspertizė, kurioje nustatyta, kad buto vertė 2015-12-09 datai buvo 41 200 EUR. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertų išvadas, nustatė, kad tarp vykdomojoje byloje ekspertų ir šioje byloje ekspertų nustatytos turto rinkos vertės skirtumas tėra 3 proc., t. y. šioje byloje ekspertų nurodyta ginčo turto rinkos kaina yra 3 proc. didesnė, nei buvo nustatyta vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks skirtumas neatitinka jam įstatymo keliamo esmingumo reikalavimo, todėl ginčijamo akto nepripažino negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama tokiai bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, nurodo, kad teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. buvusi mažesnė negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Nagrinėjamoje byloje nurodytų kainų skirtumas – 3 proc., o skaitine išraiška skirtumas tarp antstolio paskirtos ekspertizės ir byloje paskirtos ekspertų nustatytos sumos yra iš viso minimalus, t. y. 1 200 EUR.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp dviejų atliktų ekspertų nustatytų kainų 1 200 EUR skirtumas yra pakankamas ir leidžiantis abejoti ekspertizės aktų patikimumu. Tačiau kaip matyti iš 2017 m. ekspertizės akto, ekspertas savo išvadoje nurodė, kad faktiška ekspertizės objekto pardavimo kaina gali skirtis nuo nustatytosios, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių ar kitų teismo ekspertui tyrimo metu nežinomų aplinkybių. Taigi nurodyta vertė nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių. Todėl negalima vienareikšmiškai spręsti, jog šioje byloje eksperto nurodytoji rinkos vertė yra teisingesnė nei ta, kuri buvo nustatyta eksperto vykdomojoje byloje. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad buto pardavimas buvo vykdomas viešųjų varžytinių metu ir jei potencialūs turto pirkėjai vertintų parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, varžytynėse parduodamo objekto kaina kiltų esant didelei pirkėjų konkurencijai. Šiuo atveju didžiausią kainą pasiūlė atsakovas A. T., kelti kainą varžytinėse norinčių neatsirado, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad butas galėjo būti parduotas didesne kaina.
22. Ieškovė, nesutikdama su vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nurodo, kad atliekant ekspertizę vykdymo procese lyginamuoju metodu, iš 5 įtrauktų palyginimui butų tik vienas maždaug atitiko ieškovei priklausiusio buto parametrus, kuris buvo parduotas už 47 000 EUR. Ieškovės manymu ši kaina būtų teisingesnė, nei ta, kurią nustatė ekspertas. Teisėjų kolegija pažymi, kad lyginamojo vertinimo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių kainos žinomos turto vertintojui. Ekspertizės akte ekspertas nurodė kaip buvo atrinkti panašūs butai. Ekspertas, atrinkęs panašius butus, išanalizavo visus jų parametrus, pritaikė pataisų korekcijas, taikant pataisos koeficientus ir kt.. Ekspertas, apskaičiuodamas vertinamo turto rinkos vertę, taip pat naudojosi kriterijais įtakojančiais turto vertę: laiko pataisos koeficientas, vietos pataisos koeficientas, kiti pataisos koeficientai (finansavimo sąlygomis, būklė, butų ploto skirtumai, pastato konstrukcijos, pastato amžius, infrastruktūros, kiti veiksniai). Tuo tarpu ieškovė, neatsižvelgdama nei į nurodytus kriterijus, nei į kitas lyginamų butų specifikacijas, pasirenka iš ekspertizės akte nurodytų lyginamų butų didžiausią sandorio kainą, ir nurodo, kad šis butas yra panašiausias į parduoto iš varžytinių buto kainą. Todėl tokie ieškovės nepagrįsti argumentai negali būti laikomi paneigiančiais eksperto padarytas išvadas dėl turto vertės. Be to, vykdymo procese nustatyta kaina ieškovei buvo žinoma dar iki varžytinių pradžios, ir ji neprašė antstolio skirti pakartotinės ekspertizės, neskundė jo patvarkymų ir jokiais įstatymo leistinais įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad eksperto nustatyta kaina yra per maža. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovės ginčijamą turto perdavimo išieškotojai aktą pripažinti negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
23. Ieškovė byloje taip pat įrodinėjo ir kitus antstolio pažeidimus, kurie, ieškovės nuomone, sudaro pagrindą turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 str. 7 p.). Ieškovė nurodo, kad jos teisė buvo pažeista, nes negalėjo apskųsti 2016-01-29 antstolio patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, šis patvarkymas buvo įteiktas kai varžytinės jau buvo prasidėjusios. Taip pat ieškovė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė iki varžytinių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją. Su tokiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
24. CPK 704 str. 1 d. nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nurodytame straipsnyje, be turto pardavimo iš varžytynių, reglamentuota ir kita turto realizavimo vykdomajame procese forma – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Toks skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes tokiu būdu realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytas galutinis galimybės pasinaudoti šia teise momentas – varžytynių pradžia. Nagrinėjamu atveju antstolis 2015-12-31 patvarkyme Nr. Sl-9659, kuris ieškovei buvo įteiktas 2016-01-04, informavo ieškovę apie nustatyto ekspertizės aktu turto vertę, taip pat išaiškino ieškovei, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo patvarkymo apie areštuoto turto vertei nustatyti išvadų išsiuntimo skolininkui dienos. Taip pat antstolis išaiškino ieškovei, kad ji gali iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pasiūlyti savo pirkėją. 2016-01-29 patvarkymu antstolis šalis ir kitus asmenis informavo apie skelbiamas varžytines. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iki pirmųjų varžytynių pradžios ieškovė, gavusi 2015-12-31 patvarkymą, būtų siūliusi savo pirkėją kaip tai numato CPK 704 str. Taip pat, atsižvelgiant į vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus, konstatuotina, kad varžytynės buvo paskelbtos praėjus daugiau nei 20 dienų nuo patvarkymo apie areštuoto turto vertei nustatyti išvadų išsiuntimo ieškovei dienos.
25. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad vykdymo proceso metu, vyko procesai su banku dėl paskolos sutarties tarp ieškovės ir banko nutraukimo teisėtumo ir ieškovei nebuvo žinoma ar bus tikslinga vykdyti išieškojimą iš buto, reikšmės neturi. Kaip teisingai ieškovė nurodo, vykdymo veiksmai buvo sustabdyti nuo 2012-04-26 iki 2015-09-22. Tačiau patvarkymas, kuriame ieškovei išaiškinta jos teisė surasti pirkėją, buvo priimtas 2015-12-31, t. y. jau tuo metu, kai buvo atnaujinta vykdomoji byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 7 d. sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalies, kuria priteista iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Taigi, nebuvo jokių kliūčių ieškovei siūlyti savo pirkėją CPK 704 str. nustatyta tvarka. Todėl ieškovės nurodyti vykdymo proceso pažeidimai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nekonstatuotini.
26. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl antstolio I. G. 2016-04-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, pagrįstai nebuvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje.
Dėl procesinės baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo Luminor Bank AS už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 968 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, šios išlaidos trečiajam asmeniui Luminor Bank AS priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
tenkinti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių prašymą dėl procesinių teisių ir pareigų perėmimo ir pakeisti byloje trečiąjį asmenį AB „Luminor Bank“ (j. a. k. 11315936) į trečiąjį asmenį Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (j. a. k. 304870069).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (j. a. k. 304870069), naudai 968 EUR bylinėjimosi išlaidų.