Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2016-04-01 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 15 8 2016 04 01 1129/12 negaliojančiu, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą A. T. grąžinti ieškovei butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo naudai priteisti iš ieškovės 30429,73 Eur, iš antstolio I. G. priteisti 9 603,27 Eur, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui iki bylos išnagrinėjimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. T. ieškovės neiškeldinti ir leisti gyventi bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. T.; įpareigoti atsakovą netrukdyti ir sudaryti sąlygas ieškovei gauti su buto naudojimu susijusias paslaugas (elektra, dujos, vanduo ir kt.), už jas atsiskaityti; suteikti ieškovei teisę sudaryti su įmonėmis ir kitomis įstaigomis sutartis dėl elektros, dujų, vandens ir kt. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekimo ir/ar paslaugų atnaujinimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad, patikslinus ieškinio reikalavimus, pritaikyta laikinoji priemonė – įrašas Nekilnojamo turto registre, draudžiantis atsakovui perleisti minėto buto nuosavybės teises nepakankama, kadangi atsakovas A. T. gali imtis veiksmų iškeldinti ieškovę iš buto arba suvaržyti naudojimosi butu galimybes. Teigė, kad atlikus minėtus veiksmus, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti neįmanomu, t. y., ieškovė negalės nedelsiant naudotis butu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėta nutartimi jau buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovė, pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes.

4. Teismo vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtinas ekonomiškumo principas, šalių interesų pusiausvyra. Nurodė, jog savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstatavo, kad tenkinus ieškovės prašymą dėl papildomų apsaugos priemonių taikymo, būtų pažeista šalių lygiateisiškumo pusiausvyra, pernelyg apribotos atsakovo kaip teisėto buto savininko nuosavybės teisės, todėl ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. D. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės, tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nutartis yra akivaizdžiai neteisėta.Ieškinys yra grindžiamas visa eile neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus, ieškinys yra pagrįstas. Šiuo atveju tenkinus ieškinį, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas, kadangi būtų apribota ieškovės galimybė naudotis butu, kuris yra jos vienintelis turtas ir gyvenamoji vieta, atsakovas vengtų grąžinti butą, todėl patikslinto ieškinio reikalavimai nėra užtikrinti. Nutartis sukuria realias prielaidas kilti žalai dėl neteisėtų teismo veiksmų, jeigu ieškinys bus patenkintas teismo sprendimas negalės būti tinkamai vykdomas, ieškovė įgis teisę reikalauti žalos atlyginimo. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto tikslus, bendrųjų teisės principų sistemoje iškelia subjektyvų lygiateisiškumo principo taikymą aukščiau už sąžiningumo teisingumo, protingumo. Atsakovas A. T. atsiliepime nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise, vilkina procesą, iki šiol neteisėtai gyvena bute, kuris priklauso jai nuosavybės teise, nemoka nuomos ir kitų mokesčių, skolų nedengė ir tuo metu, kai buvo buto savininkė. Pažymėjo, jog ieškovei niekas netrukdo apmokėti nei esamų nei buvusių komunalinių skolų – tiek atsakovas, tiek komunalinių paslaugų tiekėjai tokius mokėjimus priims. Tvirtina, kad iš neteisėtos veikos negali atsirasti teisė ir sutinkamai su teisiniu reglamentavimu skundą prašo atmesti. Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, taip pat atsižvelgti į tai, kad varžytynių laimėtojas yra sumokėjęs už turtą ir iki šiol negali naudotis įsigytu turtu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą neiškeldinti ieškovės, leisti jai gyventi atsakovui priklausančiame bute; įpareigoti atsakovą netrukdyti ir sudaryti sąlygas ieškovei gauti su buto naudojimu susijusias paslaugas (elektra, dujos, vanduo ir kt.), už jas atsiskaityti; suteikti ieškovei teisę sudaryti su įmonėmis ir kitomis įstaigomis sutartis dėl elektros, dujų, vandens ir kt. į butą, esantį Savanorių pr. 52-46, Vilnius, tiekimo ir/ar paslaugų atnaujinimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.Aptariant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje šios sąlygos iš esmės netyrė, nurodydamas, kad šioje byloje jau pritaikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t.y. įrašo dėl nuosavybės teisės į ginčo butą perleidimo draudimo. Tačiau šios aplinkybės savaime nedaro nutarties neteisėta. Apeliantė nurodė, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas. Su šiuo apeliantės teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes pažymėtina, kad ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio, pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Kartu pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tačiau kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, o atsakovo kaip savininko ginčo turto atžvilgiu turi būti taikomi tik tokie apribojimai, kurie nepažeistų proporcingumo principo, atitiktų visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus, todėl toks prašymas negali būti laikomas pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia teismo nutarties teisine argumentacija, pažymi, kad byloje nėra nustatytos būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Net ir tenkinus ieškovės ieškinį, byloje nėra duomenų, jog bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tai tik galimos apeliantės prielaidos. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovei kliudoma apmokėti komunalines paslaugas. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo, nes šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Kiti apeliantės skundo argumentai nėra laikytini teisiškai reikšmingais, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.