Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – notaras Mindaugas Vegys, notaras Česlovas Tomaševičius, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

2. Su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais atsakovė nesutinka, kadangi ir patikslinto ieškinio reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) S. B. ir J. R. sudarė santuoką, po santuokos J. R. pavardė – B. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė dukra M. B. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biure notaras Česlovas Tomaševičius, patvirtino J. B. pasirašytą testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo motinai G. B. (duomenys neskelbtini) J. B. mirė. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biure notaras Česlovas Tomaševičius išdavė liudijimą, kad po J. B. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis S. B., mirusiosios motina G. B. - (duomenys neskelbtini), o mirusiosios nepilnametė duktė M. B., jos globėja B. B. palikimą priėmė 2018 m. sausio 8 d. 2018 m. vasario 1 d. Antstolės Ramunės Damulienės padėjėja Iveta Buividaitė pagal 2018 m. sausio 8 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biure notaro Česlovo Tomaševičiaus išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paveldėjimo turto apyrašo sudarymo, mirus J. B. dalyvaujant įpėdinei nepilnametei M. B. jos atstovei B. B. sudarė turto apyrašą, kurį sudaro butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 1353, 04 Eur sukauptų lėšų ir 256,25 Eur skola UAB IPF Digital Lietuva“. 2018 m. vasario 14 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius vadovaudamasis palikėjos J. B. testamentu išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), testamente nurodytai turto įpėdinei G. B. (mirusiosios motinai). Paveldimą turtą sudaro butas esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 22 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biure notaro Česlovo Tomaševičiaus išduotu paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu, pagal antstolės Ramunės Damulienės padėjėjos Ivetos Buividaitės 2018 m. vasario 1 d. sudarytą turto apyrašą patvirtino, jog po palikėjos J. B. mirties, M. B. globėja B. B. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat kitą turtą, kuris nebuvo nurodytas testamente. 2021 m. rugsėjo 13 d. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Vegys patvirtino G. B. testamentą, kuriuo R. B. paliko butą su rūsiu esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. B. mirė. R. B. šį palikimą priėmė. J. B. sudarė oficialų testamentą, kuriuo po jos mirties butą esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo motinai G. B. Po J. B. mirties šį palikimą priėmė G. B. O J. B. kitą nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą priėmė J. B. sutuoktinis S. B. ir J. B. nepilnametė dukra M. B. atstovaujama globėjos B. B. Mirus G. B. pagal jos testamentą butą (duomenys neskelbtini), priėmė R. B. (atsakovė), Ieškovas prašo teismą pripažinti dalyje negaliojantį 2018 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą kuris buvo išduotas G. B. (paveldimas turtas butas (duomenys neskelbtini)) nes ieškovo ieškinio pozicija yra jog testamento privalomoji dalis priklauso nepilnametei M. B. Kitas ieškovo prašymas teismui, pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 13 d. testamento dalį kuriuo G. B. po savo mirties butą (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei kurį atsakovė priėmė. Teisme gautas rašytinis įrodymas - 2018 m. vasario 14 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus patvirtintas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėjos J. B. sudarytu testamentu (notaro patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d.) palikėja nurodė turto įpėdine G. B., o paveldimą turtą sudaro butas esantis (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, yra akivaizdu kad nepilnametės globėja paprasčiausiai nesikreipė į notarą dėl privalomosios testamento dalies, tokiu būdu atsisakė savo teisių į privalomąją palikimo dalį, šios dalies paprasčiausiai nereikalaudama. Mano, jog sunkiai tikėtina situacija jog po J. B. mirties nepilnametės atstovai kreipėsi į notarą dėl testamento privalomosios dalies nepilnametės atžvilgiu ir notarui neatlikus jų prašomų veiksmų ieškovai lauktų beveik 5 metus neapskundę notaro veiksmų ar kitokiomis priemonėmis nebūtų gynę savųjų interesų. Nors iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų mes žinome, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (2018 m. vasario 22 d.) nepilnametės atstovei buvo išduotas ir nuo šio liudijimo išdavimo nepilnametės atstovui (atstovams) buvo žinoma, jog nepilnametė palikimą priėmė pagal įstatymą ir nepriėmė pagal testamentą. Todėl, tuo metu ieškovas jokių pretenzijų niekam ir nereiškė, nes tai atitiko būtent tai, ko ieškovas norėjo - nereikalavo testamento privalomosios dalies, t. y. sutiko su paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu (2018 m. vasario 14 d.). Byloje ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų jog kokiu nors būdu buvo kreipęsis į notarą ar į teismą, gal būt dėl nežinojimo ir į kitas institucijas dėl testamento privalomosios dalies nepilnametės vardu priėmimo. Atsakovė priežasčių, kodėl ieškovai šių veiksmų neatliko nėra žinoma. G. B. palikimą pagal J. B. testamentą priėmė visiškai teisėtai ir testamentu paliko atsakovei. Atsakovė, kaip sąžininga įgijėja palikimą priėmė visiškai teisėtai. Nepilnametis teisę į išlaikymą iki 18 metų turi visada, todėl ir visais atvejais jam turi būti išduodamas privalomosios palikimo dalies pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimas. Tam prieštaravimų nėra. Tačiau, tam, kad nepilnametis įgyvendintų savo teisę į palikimo privalomąją dalį privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos,

III. Trečiųjų asmenų atsikirtimų santrauka.

IV. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). S. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra (ieškovė) M. B. Ieškovės mama J. B. prieš savo mirtį (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo savo mamai, G. B., paliko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2018-01-08 notaras Česlovas Tomaševičius išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad liudija jog „mirusiosios duktė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė 2018 m. sausio 8 d.“ Antstolė pagal notaro pavedimą 2018-02-01 sudarė turto apyrašą, kurio dalį, kaip įstatyminė įpėdinė, paveldėjo ir nepilnametė (ieškovė) M. B. Į 2018-02-01 paveldimo turto apyrašą, be kita ko, yra įtrauktas ir mirusios J. B. asmeninės nuosavybės teise valdytas turtas „1. Butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 31,77 kv. m., VĮ Registų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė -13200 Eur.“ G. B. mirė (duomenys neskelbtini). G. B. 2021-09-13 testamente yra nurodyta, kad „šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: 1. Man asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palieku R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)“. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės M. B. teisės paveldėti buto, adresu (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis, kaip privalomąją palikimo dalį.

Dėl 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia

7. LR CK 5.20 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p. yra nustatyta, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. LR CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. LR CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė - Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad, palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju - rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

9. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, byloje nustatyta, kad ieškovės mama J. B. 2017 m. lapkričio 8 d. surašė testamentą, kuriuo ji savo mamai, G. B., paliko butą esantį adresu (duomenys neskelbtini).

10. Antra, byloje nustatyta, kad ieškovės mamai J. B. (duomenys neskelbtini) mirus, jos duktė (ieškovė) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametė. Tai reiškia, kad remiantis CK 5.20 str. 1 d. nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, J. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) jos dukrai (ieškovei) buvo reikalingas išlaikymas. Taip pat tai reiškia, kad ieškovė, nepaisant jos mamos J. B. 2017 m. lapkričio 8 d. surašyto testamento turinio, įgijo teisę paveldėti pusę tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą.

11. Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, teismas pripažįsta, kad ieškovė po savo motinos J. . mirties įgijo teisę pretenduoti į 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. lapkričio 8 d. testamentu J. B. paliko savo mamai G. B.

12. Trečia, byloje nustatyta, kad 2018-01-08 notaras Česlovas Tomaševičius išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad liudija, jog mirusiosios duktė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė 2018 m. sausio 8 d. Taip pat byloje nustatyta, kad antstolė pagal notaro pavedimą 2018-02-01 sudarė turto apyrašą, į kurį, be kita ko, yra įtrauktas mirusios J. B. asmeninės nuosavybės teise valdytas turtas: 1. Butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 31,77 kv. m., VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė -13200 Eur.

13. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškovė tinkamai, t. y. per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 str. 3 d.) priėmė palikimą, į kurį įtrauktas ir ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Ketvirta, byloje nustatyta, kad 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. B. visa apimtimi paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertindamas šį dokumentą, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą klaidingumas pasireiškia tuo, kad į paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą įtrauktos ir 3/8 (trys aštuntosios) dalys daikto, kurias pagal įstatymą buvo paveldėjusi Ieškovė kaip privalomąją palikimo dalį LR CK 5.20 str. 1 d. pagrindu. Tokią išvadą teismas daro, nes šio Sprendimo 10 p. jau nurodyta, kad ieškovė įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį dėl to, kad mamos J. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) jai buvo reikalingas išlaikymas, o šio Sprendimo 12 – 13 p. nurodyta, kad ieškovė 2018 m. sausio 8 d. priėmė palikimą, kurį pagal 2018-02-01 turto apyrašą sudarė ir mirusios J. B. asmeninės nuosavybės teise valdytas butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

15. Penkta, vertindamas notaro Česlovo Tomaševičiaus 2023-04-25 teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas G. B. buvo išduotas dėl to, kad ieškovė (jos atstovai) neišreiškė valios gauti paveldėjimo teisės liudijimą, teismas negali jų pripažinti pagrįstomis, nes įstatyme nėra nustatytas valios išreiškimo paveldėjimo teisės liudijimui gauti terminas. Taip pat teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

16. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas G. B. išduotas iš karto, nedelsiant po to, kai suėjo 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas (CK 5.50 str. 3 d.) po J. Bo. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. iš esmės net nesuteikiant galimybės kitiems paveldėtojams išreikšti ar neišreikšti valios. Tai reiškia, kad ieškovei 2018-01-08 priėmus palikimą, kurį pagal 2018-02-01 turto apyrašą sudarė ir mirusios J. B. asmeninės nuosavybės teise valdytas butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė įgijo nuosavybės teisę į nurodytą turtą nepriklausomai nuo to, kad negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovei priėmus palikimą (taip pat ir 3/8 dalis ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini)), nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog G. B. visa apimtimi paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. Šešta, vertindamas notaro Česlovo Tomaševičiaus teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nesilaikė palikimo pagal testamentą priėmimo tvarkos, kurios išaiškinimą yra pateikęs Notarų Rūmų Prezidiumas, teismas pripažįsta, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, jog ieškovė turėjo pareigą laikytis kitokios nei įstatyme (LR CK 5.20 str. 1 d., 5.50 str.) nustatytos privalomos palikimo dalies priėmimo tvarkos. Tokią išvadą teismas daro remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatyminiams įpėdiniams. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme įvardytų teisinių veiksmų: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

18. Remdamasis nurodyta teismo praktika, teismas pripažįsta, ieškovė įgyvendino jai įstatymo nustatytą pareigą ir padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Tai reiškia, kad ieškovei atlikus nurodytus veiksmus, nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog G. B. visa apimtimi paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

19. Septinta, vertindamas notaro Česlovo Tomaševičiaus teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad paveldėtojai, pretenduojantys į privalomąją palikimo dalį, dažnai nepateikia pareiškimo dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, nes nenori skaidyti turto, teismas pripažįsta, kad nurodytos aplinkybės taip pat nesudarė pagrindo išduoti 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog G. B. visa apimtimi paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. Aštunta, byloje nustatyta, kad notaras Česlovas Tomaševičius 2018-02-22 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodė, kad „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.13 straipsniais, antstolės Ramunės Damulienės padėjėjos Ivetos Buivydaitės 2018 m. vasario 1 d. sudarytu apyrašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) <...> tvirtina, kad įpėdiniai S. B. ir M. B., atstovaujami B. B., paveldi <...> sutuoktinis ¼ (vieną ketvirtąją dalį turto), duktė ¾ (tris ketvirtąsias) dalis turto, kurio savininkas yra J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties data: (duomenys neskelbtini)“ Taip pat notaras 2018-02-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nurodė, kad „Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro 1. ½ (viena antroji) dalis buto/patalpos — buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), toliau vadinamu - Daiktas.... 2. ½ (viena antroji) dalis automobilio OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).... 3. ½ (viena antroji) dalis sukauptos pensijos, esančios uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės ,,Aviva Lietuva “ pensijų kaupimo sąskaitoje pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“.

21. Vertindamas aplinkybę, kad 2018-02-22 išduotame paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nebuvo įtraukta 3/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas remiasi šio Sprendimo 10 – 19 p. nurodytomis aplinkybėmis ir pripažįsta, kad tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

22. Devinta, vertindamas aplinkybę, kad ieškovės atstovai, išdavus 2018-02-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriame nebuvo įtraukta 3/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki 2022-11-30 nesikreipė dėl galimo ieškovės teisų pažeidimo gynimo, teismas remiasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Tai reiškia, kad ieškovės atstovų galimai netinkamas ar nesavalaikis pareigų atlikimas nesudaro pagrindo šioje byloje nesivadovauti geriausių vaiko interesų prioriteto principu ir priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, nesirūpinti geriausiais vaiko interesais.

23. Dešimta, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė galėjo nepriimti dalies palikimo, kuri nebuvo įtraukta į 2018-02-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, teismas remiasi CK 5.50 str. 1 d. nuostata, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

24. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovė 2018-01-08 priėmė palikimą, kurį sudarė ir 3/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įtrauktas į 2018-02-01 turto apyrašą, nes ieškovei jos mamos J. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, todėl 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pripažintinas neteisėtu dalyje dėl 3/8 (trijų aštuntųjų) dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, paveldėjo ieškovė (LR CK 1.80 str. 1 d., 5.16 str. 1 d. 3 p.).

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje buvo įformintos G. B., kaip testamentinės įpėdinės, turimos teisės į palikimo dalį, kuri G. B. nuosavybės teise nepriklauso, t. y. į 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl G. B. testamento pripažinimo negaliojančiu

26. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl G. B. testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad G. B. 2021-09-13 testamento turinys yra neteisėtas toje dalyje, kuria G. B. į oficialų testamentą įtraukė ir turtą, kuris G. B. nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, t. y. į testamentą įtraukė ir svetimo turto dalį. Tokią išvadą teismas daro remdamasis šio Sprendimo 9 – 24 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas negaliojančiu dalyje, kurioje buvo įformintos G. B., kaip testamentinės įpėdinės, turimos teisės į palikimo dalį, kuri G. B. nuosavybės teise nepriklauso, t. y. į 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi M. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad remiantis CK 5.19 str. 1 d. G. B. savo turtą testamentu galėjo palikti savo nuožiūra, tačiau ji negalėjo palikti jai nepriklausančios, t. y. svetimo turto dalies.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu G. B. testamentą, kurį patvirtino Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Vegys 2021-09-13, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje testatorė testamentu paliko jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, t. y. 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl ieškinio senaties termino

28. Atsakovė ieškinio reikalavimams prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.

29. Vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

30. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2018-01-08 priėmė palikimą, teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės atstovo S. B. naudai priteisti 1760 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 158 Eur. žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu G. B. testamentą, kurį patvirtino Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Vegys 2021-09-13, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje testatorė testamentu paliko jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą, t. y. 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi M. B., gimusi (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2018-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje buvo įformintos G. B., kaip testamentinės įpėdinės, turimos teisės į palikimo dalį, kuri G. B. nuosavybės teise nepriklauso, t. y. į 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi M. B., gimusi (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1760 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 158 Eur. žyminio mokesčio.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.