Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, įmonės UAB „D“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2013-04-11, apie 10.09 val., Vytauto g., Garliavoje, Kauno rajone savo pareigas atliekantiems - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Patrulių rinktinės 3 būrio vyresniajam patruliui A. B. ir to paties būrio patruliui R. G. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuoj po to būdamas Kauno apskrities VPK tarnybiniame automobilyje ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su A. B. ir R. G. dėl pageidaujamo jų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, jog jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl galimai padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, t.y, automobilio, kurio langų stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina, vairavimą, juos papirko tiesiogiai perduodamas mažesnį nei 1 MGL, tiksliau nenustatyto dydžio kyšį, tokiu būdu D. B., papirko valstybės tarnautojus, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2013-09-13 išrašo apie kelių transporto priemones matyti, kad keleivinis automobilis VW „Golf. v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijai, o jo naudotojas yra Kauno miesto VPK (1 t., b.l. 121).

Iš 2013-10-28 SODRA duomenų matyti, kad nuo 2011-03-21 D. B. dirbo UAB „D“ (2t., b.l. 96).

Iš 2015-03-24 atliktos užklausos išrašo ir asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, išrašo matyti, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad D. B. laikotarpyje nuo 2013-02-11 iki 2013-06-17 būtų kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (2 t., b.l. 130-133, 134, 135).

Iš 2015-03-24 rašto matyti, kad medžiotoju klubas „Amalva“ informavo, kad D. B. yra šio medžiotojų klubo narys (1 t., b.l. 144).

Iš 2015-07-21 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Audriaus Meilučio tarnybinio pranešimo ir duomenų apie asmens socialinį draudimą matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-07-31 D. B. darbinės pajamos nekito ir buvo didžiausios lyginant su kitais laikotarpiais (3 t., b.l. 10, 11-15).

Iš 2013-04-09 AB „Lietuvos paštas“ atiduotų siuntų sąrašo matyti, kad 2013-04-09, korespondenciją adresatui UAB „D“ atsiėmė direktorius D. B. (3 t., b.l. 20-21)

Iš liudytojo L. K. 2015-07-09 apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-15 matyti, kad liudytojas L. K. parodė, kad yra šaudymo treneris. D. B. pažįsta maždaug nuo 2010 m., jis yra jo auklėtinis, jį treniravo ir 2013 metais. 2013 m. jokio oficialaus treniruočių tvarkaraščio nebuvo, susitikdavo pagal poreikį, Kauno mieste treniruodavosi medžiotojų draugijos šaudykloje, kuri yra Zuikinėje, Didžiojoje gatvėje, o Vilniuje S. Batoro g. esančioje šaudykloje. Kadangi D. B. buvo Lietuvos rinktinės narys, jis jį treniravo, kad mokėtų gerai šaudyti ir sudalyvautų reikiamose varžybose, nerengdavo jo konkrečioms varžyboms. Kartu treniruodavosi maždaug 3-4 kartus per mėnesį, kartais dažniau. Didesnių tarpų tarp treniruočių nepamena. Kaip treneris, jis vienintelis atsakingas už D. B. treniruočių procesą. Žino, kad D. B. turi kažkokį draugą Vengrijoje, kuris jį galimai galėjo pasikviesti kartu pašaudyti. Jei 2013 m. balandžio 6-15 dienomis D. B. ir buvo išvykęs į Vengriją, tai įvardintų kaip savarankišką pasišaudymą, o ne treniruočių stovyklą. Prieš išvažiuodamas D. B. jam buvo minėjęs, kad turi progą išvažiuoti į Vengriją pasišaudyti, tačiau konkretaus laiko kada tai buvo, jis negali nurodyti. Tokio renginio, vadinamos stovyklos, į treniruočių tvarkaraštį jis nebuvo įtraukęs ir daugiau nesidomėjo apie konkrečias šios išvykos aplinkybes. Jokių patvirtinančių dokumentų, kad tokia treniruočių stovykla vyko Vengrijoje, jis neturi. Kaip konkrečiai D. B. ruošėsi Europos šaudymo čempionatui, kuris 2014 m. birželio 16-27 dienomis, vyko Vengrijoje, Sarlospusztoje, jis nežino. Paneigti fakto, kad D. B. 2013 m. balandžio 6-15 dienomis Vengrijoje Sarlospusztoje dalyvavo mokomojoje treniruočių stovykloje besiruošdamas aukščiau minėtam čempionatui, jis negali, o patvirtinti neturi kuo, apie tai D. B. jam minėjo tik telefonu. D. B. treniruoja iki šiol, treniruotės vyksta tose pačiose vietose kaip ir nurodė apklausoje. Maždaug prieš dvi savaites D. B. dalyvavo Lietuvos šaudymo čempionate, užėmė 3 vietą. D. B. treniruojasi su šautuvais iš šaudyklos. Nežino, ar pažintų D. B. iš balso, nes jo paties klausa yra sugadinta dėl šaudymo (3 t., b.l. 31-32).

Iš liudytojos S. V. 2015-07-01 apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-15 matyti, kad liudytoja S. V. parodė, jog 2015-05-08 duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai parodė, kad D. B. pažįsta nuo 2012 m., kuomet atėjo dirbti į Lietuvos šaudymo sporto sąjungą. Su D. B. bendrauja tik per varžybas, jų santykiai yra darbiniai. Duomenų apie šaudymo stovyklą Vengrijoje 2013 m. balandžio 6-15 d. Sarlospusztoje iki pokalbio su D. B. neturėjo, nes paprastai dėl to tariasi sportininkai asmeniškai su treneriais. Ši treniruočių stovykla, jei tokia buvo, nebuvo oficiali, todėl apie ją jokių duomenų neturi ir nežino, kas galėtų patvirtinti tą faktą Lietuvoje, kad ji apskritai vyko. Apie šią stovyklą ji sužinojo tik iš D. B.. Ji žinojo, kad tokio pobūdžio stovyklos vyksta ir žino, kad dėl jų buvo tartasi, tačiau konkrečių datų, kada D. B. buvo dalyvavęs, nežino, nežinojo ir apie šią konkrečią stovyklą, tačiau raštą surašė, kai paprašė D. B., nes jai nekilo abejonių, kad jis galėjo dalyvauti tokioje stovykloje. Rašte nurodyta laiką, jai nurodė pats D. B.. 2014 m. Europos šaudymo čempionate be D. B. dalyvavo A. Z., R. S., G. B. ir R. R.. Apie tai, kad šie asmenys taip pat galėjo dalyvauti treniruočių stovykloje 2013 m. balandžio 6-15 dienomis, negirdėjo. Rašydama 2015-02-17 raštą Nr. 22 turėjo galvoje, kad D. B. 2013 m. balandžio 6-15 dienomis dalyvavo stendinio šaudymo mokomojoje treniruočių stovykloje pasiruošimas Europos čempionatui – Sarlospusztoje Vengrijoje, t.y., kad jis tuo metu buvo Vengrijoje. Šio rašto originalas buvo vienas ir jį atidavė D. B., patį dokumentą užregistravo drobbox sistemoje, kompiuteryje, popierinės registracijos knygos neturi. Dėl šio rašto gavimo tikslo D. B. paaiškino, kad , kad vyksta tyrimas, tačiau nekonkretizavo koks, ir Kauno apygardos prokuratūrai reikia patvirtinimo, kad nurodytu laiku D. B. dalyvavo treniruočių stovykloje. Sąjungos prezidentas A. A. K. žino apie vykstantį tyrimą dėl D. B., tačiau mano, kad nežino apie rašto sudarymo aplinkybes. Jos kaip Lietuvos šaudymo sporto sąjungos vykdančiosios direktorės pareigos yra oficialių raštų rašymas, projektų rengimas, organizavimas, informacijos perdavimas, turi teisę pasirašyti dokumentus sąjungos vardu. Ruošdamiesi čempionatui rinktinės nariai tarpusavyje bendrauja, koordinuoja apsiruošimą, tačiau gali būti ir taip, kad sportininkas dalyvauja stovykloje vienas. Pasiruošimą čempionatams sportininkas derinasi su treneriu, šiuo atveju esančiu Vengrijoje, nes Lietuvoje tokių trenerių nėra. Tokie pasiruošimai sąjungoje nėra dokumentuojami. Lietuvos šaudymo sporto sąjungos nariai yra tik juridiniai asmenys ir negali pasakyti per kokį klubą D. B. dalyvauja Lietuvos šaudymo sporto sąjungos veikloje. Sportininkus į rinktinę atrenka šaudymo sporto sąjungos valdyba pagal pasiektus rezultatus (3 t., b.l. 34-36).

Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str., esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K–260/2014, 2K-176/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 str.) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau teisme kaltu prisipažino nurodydamas, kad skubėjo, nesinorėjo protokolo, laiko gaišti, todėl mano, kad paliko 10 Lt ir pareigūnai jį paleido, kas rodo, jog kaltinamasis D. B. siekė paveikti pareigūnus, kad jie vykdydami įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas, šiuo atveju D. B. siekė, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jo vairuojamo automobilio stiklai yra neleistinai tamsinti. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 227 str. 4 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia rašytine medžiaga. Kauno apygardos teismo 2015-06-04 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteisti pareigūnai pagal BK 225 str. 2 ir 4 d., taip pat ir už tai, kad priėmė kyšį iš D. B.. Nors tikslus kyšio dydis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, bet vertindamas byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išdavą, kad jis neviršijo 1 MGL dydžio. Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuotos D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės ir baudžiamojoje byloje esanti stenograma taip pat patvirtina aplinkybę, kad D. B. siekė neteisėto pareigūnų veikimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu D. B. nurodė, kad įvykio metu jis galimai buvo užsienyje, tačiau to nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai S. V. ir L. K. (apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-15) nurodė, kad aplinkybę, jog kaltinamasis D. B. galimai 2013 m. balandžio 6-15 d. vyko į treniruočių stovyklą Vengrijoje, nurodė pats D. B., kitų duomenų galinčių patvirtinti šią aplinkybę, jie neturi. Taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kad nurodytu laikotarpiu, taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo laiku, kaltinamasis buvo Lietuvoje, ką įrodo UAB „D“, kurios direktorius buvo D. B., darbo laiko apskaitos žiniaraštis, dokumentai apie siųstų dokumentų atsiėmimą įmonėje „Dbei duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, kuriose neužfiksuota, kad 2013 m. balandžio mėnesį kaltinamasis D. B. būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Be to pats kaltinamasis teisme nurodė, kad klydo dėl išvykos į treniruočių stovyklą laiko ir teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvoje, vairavo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl to, kad jo automobilio stiklai buvo neleistino šviesos laidumo. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d. ir yra visiškai įrodyta.

Dėl laidavimo

Byloje kaltinamojo D. B. mama V. B. pateikė prašymą dėl laidavimo (3 t., b.l. 52-53).

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti D. B. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (2 t., b.l. 100), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes Lietuvos šaudymo sporto sąjungos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 90), dirbantis (2 t., b.l. 96), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. mama V. B., Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau neteista, gyvenamosios vietos seniūnijoje nusiskundimų dėl V. B. nėra gauta (3 t., b.l. 54), tiek kaltinamasis D. B., tiek V. B. parodė, kad juos sieja artimi ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje mama gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui. Teismo nuomone V. B. gali būti kaltinamojo laiduotoja.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog D. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos V. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 str. 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. B. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame supakuotas kompaktinis diskas Nr. 03-2-00386-15 su įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

D B, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant jį laiduotojos V. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę-7 (septynių) MGL, t.y. 263,62 € (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 62 eurocentų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame supakuotas kompaktinis diskas Nr. 03-2-00386-15 su įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT267300010002455919.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.