- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-147-368/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16381-948/2022, kuria išspręstas ieškovės A. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. S. išlaikymui po 284,75 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė A. S.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros D. S. išlaikymui po 267,25 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė A. S.; 3) priteisti iš atsakovo dukros A. S. 1993,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2022 lapkričio 30 d.; 4) priteisti iš atsakovo dukros D. S. 1870,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2022 lapkričio 30 d.; 5) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas sprendimas šioje byloje iš atsakovo L. S. priteisti laikiną išlaikymą dukrai A. S. po 284,75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo bei priteisti laikiną išlaikymą dukrai D. S. po 267,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, prašymą patenkindamas iš dalies, priteisė iš atsakovo L. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms A. S. ir D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-12-09) iki sprendimo byloje priėmimo dienos. Vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną A. S.. Likusią prašymo dalį atmetė.
4. Teismas vertino, kad ieškovė dirbanti, gaunanti pastovų darbo užmokestį. Ieškovė nurodo, kad dukters A. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia apie 650 Eur, o D. S. – 615 Eur. Duomenų apie vaikų tėvo darbo užmokestį nėra. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo. Teismas sprendė, kad laikinas išlaikymas po 250 Eur kiekvienai dukrai užtikrins būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą, papildomai gaunant valstybės skiriamus vaiko pinigus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Netenkinus šio prašymo, sumažinti laikino išlaikymo mokamomis periodinėmis mėnesio išmokomis sumas vaikams A. S. ir D. S. iki 100 Eur iki sprendimo byloje priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantui esant atskirai nuo ieškovės, vaikai iš esmės vienodą laiką leidžia tiek su ieškove, tiek su apeliantu, todėl kol nėra teismo sprendimo, vaikai neturi nustatytos gyvenamos vietos ir nėra teisinio pagrindo šiai dienai spręsti, jog vaikų priežiūra ir globa tenka išimtinai ieškovei. Apeliantas turi tokias pat teises ir analogiškas reikalavimo teises ieškovei, kad ji teiktų išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą naikinti taikytas laikinas apsaugos priemones. Apeliantas ir šiai dienai nuperka vaikams reikiamus daiktus, rūpinasi jais.
5.2. Apelianto pajamos sudaro apie 1200 Eur kaip darbo užmokestis, kuris naudojamas šeimoje turimų įsipareigojimų vykdymui – paskolą namui, paimtas ir mokamas vartojimo kreditas imtas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat dengiami buto renovacijos kaštai. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į jo realią turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus bei realias galimybes teikti išlaikymą vaikams.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. S. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas ieškovės prašytą priteisti laikino išlaikymo dydį ir taip sumažino, priteista laikino išlaikymo suma vienam vaikui yra netgi mažesnė nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos). Tuo tarpu atsakovas savo atskirajame skunde nepagrindė, kuo remiantis pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo suma jo nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti dar labiau sumažinta.
6.2. Atskirajame skunde atsakovas savo nepilnamečių vaikų poreikių neginčija. Atsakovo argumentai, kad vaikai iš esmės vienodą laiką praleidžia tiek su juo, tie su ieškove, yra visiškai nepagrįsti.
6.3. Kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Kvestionuojama teismo nutartis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 straipsnyje, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, nurodytas ir laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Šia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
12. Pirmosios instancijos teismas iki civilinės bylos išnagrinėjimo nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti ir poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisė laikiną materialinį išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėti iš naujo arba priteistą laikiną materialinį išlaikymą dviem dukroms sumažinti nuo 250,00 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
13. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, vaikai iš esmės vienodą laiką praleidžia tiek su tėvu, tie su ieškove, todėl nėra pagrindo išvadai, kad vaikų priežiūra ir globa tenka išimtinai ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir pažymi, kad apeliantas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
14. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, šia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
15. Teismų praktikoje taipogi nurodyta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
16. Šiuo atveju apeliantas objektyviais duomenimis nepagrindė realių vaikų poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pripažintu vidutinės mėnesinės minimaliosios algos kriterijumi nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydį, atsižvelgdamas į nuolat kylančias kainas, kylančią infliaciją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams, net ir mažamečiams, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan., visuotinai žinoma aplinkybė dėl šiuo metu šalyje esančios didelės infliacijos ir nuolatinio kainų augimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
17. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškovės prašytą priteisti laikino išlaikymo dydį ir taip sumažino. Pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma vienam vaikui yra netgi mažesnė nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos). Tuo tarpu atsakovas savo atskirajame skunde nepagrindė, kuo remiantis pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo suma jo nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti dar labiau sumažinta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo vaikams dydį. Taigi, apeliantui neturėtų kelti abejonių tai, jog jo nepilnamečiams vaikams reikalingo laikino išlaikymo suma siekia 250 Eur. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdamas sumažinti iš jo vaikams priteistą laikiną išlaikymą, nepateikė jokių tokį poreikį pagrindžiančių įrodymų ir atskirąjį skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais.
18. Sprendžiant, ar atsakovo finansinė padėtis yra pakankama teikti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą, būtina atsižvelgti ne ik į atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau ir į kitas su gaunamomis pajamomis susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad gauna 1200 Eur dydžio darbo užmokestį, pateiktos sąskaitos išrašai patvirtina, kad yra mokama paskolą namui, vartojimo kreditas, mokami komunaliniai mokesčiai.
19. Teismų praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Todėl kredito įsipareigojimų prisiėmimas negali būti priežastimi neteikti ar teikti mažesnį išlaikymą nei jis reikalingas vaikų minimalių poreikių tenkinimui. Todėl net ir šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukelia tam tikrus suvaržymus, tačiau apeliantas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams objektyviai jam yra per didelė finansinė našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas, priešingai, priteistas laikinas išlaikymas po 250,00 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo, racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai apsaugotų jų interesus.
21. Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei galimybės, nei privalo visiškai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę ir privalės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.