Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Janickienei, Ingai Bakšaitei

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas o būtent: jis, 2026 m. sausio 4 d., apie 00:51 val., adresu Trakų m., Aukštadvario g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybes teise priklausančią motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore 2026 m. sausio 4 d., apie 01:18 val., nustatė 1,62 promilių etilo alkoholio koncentraciją. A. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2026 m. sausio 4 d. važiavo namo iš sodybos pas šeimą, vaikus. Alkoholį vartojo vakare ir po poros valandų sėdo už vairo. Išgėrė nemažai. Kai sėdo už vairo, savijauta buvo normali, suprato, kad sėda už vairo išgėręs. Labai blogai pasielgė. Kėlė pavojų sau ir kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

4.2. 2026 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį surašė tyrėjas Aurimas Sabaitis, nurodyta, kad 2026 m. sausio 4 d., apie 00:51 val., adresu Trakai, Aukštadvario g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1.65 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 1.62 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais A. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje;

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis A. Ž. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pavartojęs alkoholio važiavo namo iš sodybos, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Šias aplinkybes patvirtina taip pat įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, neblaivumo nustatymo akte, BODY kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės ir kita bylos medžiaga. Alkoholio kiekio matuokliu 2026 m. sausio 4 d 00:51 val. A. Ž., pirmojo tikrinimo metu, nustatytas 1,65 promilių girtumas, 2026 m. sausio 4 d. 01:18 val. A. Ž., antrojo tikrinimo metu, nustatytas 1,62 promilių girtumas. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis A. Ž. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai patikrinimo alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,62 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. Ž. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl A. Ž. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus A. Ž. nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

10. Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog A. Ž. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis A. Ž. ankščiau nebuvo teistas, tai leidžia spręsti apie atsitiktinį A. Ž. nusikalstamos veikos pobūdį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Tai, kad A. Ž. buvo baustas administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

11. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

12. Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugę N. R.. Pateiktame N. R. prašyme perduoti A. Ž. laiduotojos atsakomybėn nurodyta, kad ji A. Ž. pažįsta daug metų, bendrauja šeimomis, A. Ž. mirusi žmona buvo geriausia N. R. draugė. N. R. ir A. Ž. santykiai grindžiami abipuse pagarba, atvirumu ir pasitikėjimu. Su A. Ž. yra aptarę jo padarytos nusikalstamos veikos priežastis bei gresiančias pasekmes. N. R. vertinimu, ji gali daryti ir darys A. Ž. teigiamą įtaką, ateityje sugebės sulaikyti jį nuo neteisėtos veikos ar kitų neapgalvotų ir rizikingų poelgių. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jį ir N. R. sieja draugiški santykiai, jie daug bendrauja, daug laiko praleidžia kartu. N. R. ankščiau nebuvo teista, vieną kartą bausta administracine tvarka, bauda sumokėta. Dirba (duomenys neskelbtini). Darbovietėje laiduotoja charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga ir pareiginga, principinga konfliktinėse situacijose, savikritiška, reikli savo ir kitų atžvilgiu.

13. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. R.yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką A. Ž., todėl yra pagrindas kaltinamąjį A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal draugės N. R. laidavimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra našlys ir vienas augina du nepilnamečius vaikus, laiduotoja N. R. dirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, gaunamos pajamos nėra didelės, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

16. A. Ž. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (iki 2,50 promilių). A. Ž. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę naktį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi kaltinamasis vairuodamas neblaivus kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, A. Ž.skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 vienų metų 9 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Termino pradžia skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2026 m. sausio 4 d.

17. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė konfiskuoti transporto priemonę „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų prašė konfiskuoti automobilio vertę, argumentuodamas tuo, kad transporto priemonė priklauso ne tik kaltinamajam, bet ir tretiesiems asmenims.

18. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

19. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje pateiktame VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad transporto priemonės „Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. Ž., taip pat nurodyti savininkai – A. Ž. ir M. Ž.. Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad po žmonos mirties transporto priemonę paveldėjo kartu su vaikais.

20. Spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, teismas pažymi, kad daikto (šiuo atveju automobilio) valdymas bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais nepanaikina paties kaltinamojo, kaip transporto priemonės savininko, teisinio statuso ir nereiškia, kad ši transporto priemonė jam yra svetima ir priklauso „tretiesiems asmenims“ BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. Šiuo aspektu aktuali šios kategorijos bylose kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika dėl galimybės konfiskuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.). Taigi šiuo atveju nepriklausomai nuo nuosavybės formos (asmeninė ar bendroji), kaltinamasis A. Ž. yra transporto priemonės „Toyota Prius Plus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, o jo vaikų, kurių yra galbūt pažeisti turtiniai interesai dėl konfiskuoto turto galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka reiškiant atitinkamus reikalavimus dėl šio turto praradimo kaltam asmeniui. Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia ir tai, kad A. Ž. su kitais asmenis automobilį valdo bendrosios dalinės, o ne jungtinės nuosavybės teise, kadangi tai nekeičia aplinkybės, kad pats A. Ž. yra ir transporto priemonės savininkas.

21. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 11 859 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Ž.teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso ir kaltinamajam A. Ž., siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Toyota Prius Plus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

23. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl procesinių prievartos priemonių

24. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. sausio 4 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.

25. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumento paėmimo ir laikino specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

26. Kita procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

28. Byloje 2026 m. vasario 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 154,62 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas A. Ž. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. Ž., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

29. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. Ž. laiduotojos N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – valstybės naudai konfiskuoti automobilį „Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. sausio 4 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2026 m. sausio 4 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumento – vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) 2026 m. sausio 5 d. nutarimu skirtą laikiną nuo 2026 m. sausio 5 d. iki 2026 m. birželio 5 d. nuosavybės teisės į transporto priemonę „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. Ž. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. Ž. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.