- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- eI2-160-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01191-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- "G4S Lietuva"
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ įgaliotoms atstovėms I. P. ir A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, antstoliui L. L., uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „G4S Lietuva“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, patikslinusi reikalavimus, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 64-S-5362(10.6 E-64) „Dėl apsaugos užtikrinimo plano derinimo“ (toliau ir – Skundžiamas raštas).
Pareiškėja skunde, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog Skundžiamas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priimant, buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Tvirtino, jog pareiškėjai antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu buvo pavesta vykdyti areštuoto turtinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio skolininkui UAB “Arvi fertis” (toliau – ir Skolininkas) pasaugą. Skolininko turtas buvo perduotas saugoti išieškotojui UAB “Belor” (toliau – ir Išieškotojas), kol pareiškėja vykdys turto pasaugą. Teritorijoje saugomo turto vertė siekė 3 519 329, 76 Eur.
Pažymėjo, jog vykdydami antstolio patvarkymą, pareiškėjos darbuotojai, susidūrę su situacija, kai iš saugomos teritorijos neteisėtai buvo išgabenta 1872 t prekių (trąšų), ėmėsi veiksmų ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis (tvoromis, blokais, grandinėmis ir metaliniais vamzdžiais) užtvėrė įvažiavimą į Skolininko teritoriją, įleisdami tik turinčius teisę ten būti asmenis ir transporto priemones, tačiau neleisdami į teritoriją patekti tuštiems vilkikams su puspriekabėmis, kurie bandė išvežti turtą iš saugomos teritorijos. Atkreipė teismo dėmesį, jog ir skolininko darbuotojai teritorijoje įrengė technines eismo reguliavimo priemones (metalines tvoras), pastatė nevažiuojantį automobilį. Skolininko teritorija taip pat užtverta šlagbaumais, kuriuos kontroliavo Skolininko samdomos saugos firmos.
Nurodė, jog 2019 m. gegužės 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Marijampolės VPK, atsakovas) raštu Nr. 64-S-5465 (10.2 E-64) “Dėl techninių eismo priemonių įrengimo įteisinimo arba pašalinimo” pareiškėjai nurodė imtis iniciatyvos techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą suderinti su policija, o to nepadarius, iki 2019 m. gegužės 23 d. 17:00 val. pašalinti priemones. Pažymėjo, jog, pareiškėja, reaguodama į 2019 m. gegužės 22 d. atsakovo raštą ir išdėstydama priežastis, siekdama užkirsti kelią neteisėtam turto išvežimui, 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. MR-154 “Dėl saugomo objekto apsaugos užtikrinimo plano suderinimo” kreipėsi į atsakovą, prašydama suderinti 2019 m. gegužės 22 d. Objekto apsaugos planą iki 2019 m. gegužės 23 d. 17:00 val. arba pratęsti minėtame rašte dėl priemonių įteisinimo arba pašalinimo nustatytą terminą. Tvirtino, jog atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 64-S- “Dėl apsaugos užtikrinimo plano derinimo” pareiškėjai nurodė, jog prašymas dėl plano derinimo yra svarstomas ir nagrinėjamas, terminas dėl techninių priemonių įteisinimo pratęsiamas iki 2019 m. birželio 03 d. 17:00 val.
Pažymėjo, jog nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 27 d. priėmė Skundžiamą raštą Nr. 64-S-5362 (10.6 E-64), kuriuo dar nesibaigus 2019 m. gegužės 23 d. raštu nustatytam terminui dėl techninių priemonių įteisinimo, nurodė pareiškėjo prašymo dėl plano suderinimo nesvarstysiąs, o tai reiškia, kad pareiškėja turėjo vykdyti Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. rašte nustatytą įpareigojimą – technines eismo reguliavimo priemones pašalinti.
Pareiškėjos nuomone, Skundžiamu raštu neteisėtai ir nepagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl plano suderinimo, atsisakant suteikti administracinę paslaugą, būtiną antstolio patvarkymo vykdymui. Skundžiamas raštas priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, numatytus 8 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnyje, jame įtvirtintus principus, neatitinka Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 punkto nuostatų dėl nagrinėjimo procedūros, prieštarauja Policijos veiklos įstatyme reglamentuotoms policijos funkcijoms. Marijampolės VPK nepagrįstai atsisakius su pareiškėja bendradarbiauti, nesvarstant pareiškėjos prašymo dėl techninių priemonių suderinimo, buvo sukurta neaiški situacija, dėl to kilo grėsmė areštuoto turto išsaugojimui.
Tvirtino, jog Marijampolės VPK sprendimas nenagrinėti techninių eismo reguliavimo priemonių suderinimo klausimo, kuris įformintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 64-S-5362 (10.6 E-64), pažeidžia pareiškėjos UAB „G4S Lietuva“ teisėtus interesus, sukelia pareiškėjai neigiamus teisinius padarinius ir šio sprendimo panaikinimas yra būtinas, kad būtų apgintos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, tame tarpe ir UAB „G4S Lietuva“ darbuotojams ginantis administracinių nusižengimų bylose, kuriose administracinių nusižengimų protokolai surašyti Marijampolės VPK dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nesuderinus su policija. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir jo atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo. Pažymėjo, jog
2019 m. gegužės 23 d. policijos komisariate buvo gautas UAB „G4S Lietuva“ raštas Nr. MR-154 “Dėl saugomo objekto apsaugos užtikrinimo plano suderinimo”, kuriuo pareiškėja prašė arba suderinti 2019 m. gegužės 22 d. parengtą objekto apsaugos užtikrinimo planą, arba pratęsti Marijampolės VPK 2019 m gegužės 22 d. rašte Nr. 64-S-5465 nurodytą techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo suderinimo su policija arba jų pašalinimo terminą. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, eismo reguliavimo priemonių įrengimo suderinimo su policija ar jų pašalinimo terminas buvo atidėtas iki 2019 m. birželio 3 d. 17:00 val. Pareiškėja apie tai informuota 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 64-S-5266 (11.4.20 E-64).
Atkreipė teismo dėmesį, jog Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 64-S-5465 (10.2 E-64) pareiškėjos prašė imtis iniciatyvos suderinti su policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, o ne objekto apsaugos užtikrinimo planą. Vadovaujantis Asmens ir turto apsaugos įstatymo 19 str., saugos tarnybos su policijos įstaiga turi suderinti priemonių planus tik tais atvejais, kai užtikrina režimą masinių renginių metu. Atsižvelgianti į tai, objekto teisės užtikrinimo plano suderinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, nes to nenumato jokie teisės aktai.
Atsakovo nuomone, Skundžiamasis Raštas yra informacinio pobūdžio, juo buvo pateikta informacija dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir objekto apsaugos užtikrinimo plano derinimo. Jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, todėl jis negali būti laikomas individualiu teisės aktu. Skundžiamo rašto nuginčijimas teisinių pasekmių pareiškėjai sukurs. Prašė bylą nutraukti, kadangi ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Belor“ ir antstolis L. L. atsiliepimuose pareiškėjos skundą prašė tenkinti iš esmės vadovaujantis pareiškėjos argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kyla ginčas dėl atsakovo Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 64-S-5362 (10.6 E-64) “Dėl apsaugos užtikrinimo plano derinimo” teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Skundžiamas raštas buvo priimtas, pareiškėjai vykdant 2019-01-29 areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB “Arvi fertis” apsaugos funkcijas antstolio L. L. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo Nr. S-19-187-497 pagrindu. Tuo pačiu patvarkymu skolininko turtas buvo perduotas saugoti išieškotojui UAB “Belor”.
Byloje nustatyta, jog Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 64-S-5465 (10.2 E-64) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pareiškėjos imtis iniciatyvos suderinti su policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, o to nepadarius minėtas priemones pašalinti iki 2019 m. gegužės 23 d. 17:00 val. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog UAB „G4S Lietuva“ Marijampolės skyriaus darbuotojų iniciatyva galimai 2019-05-10 (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis (tvoromis, blokais, grandinėmis, metaliniais vamzdžiais) buvo užvertas įvažiavimas į UAB “Arvi fertis” teritoriją ir tai padaryta nesuderinus su policija. Pareiškėja neginčija fakto, jog Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. rašte nurodytos techninės eismo reguliavimo priemonės nesuderinus su policija buvo panaudotos, atliekant areštuoto turto apsaugą ginčo teritorijoje nurodytu laiku.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. gegužės 23 d. policijos komisariate buvo gautas UAB „G4S Lietuva“ raštas Nr. MR-154 “Dėl saugomo objekto apsaugos užtikrinimo plano suderinimo”, kuriuo pareiškėja, išdėstydama aplinkybes dėl UAB “Arvi fertis” apsaugos metu iškilusių problemų (dėl skolininko ir kitų asmenų neteisėtų bandymų išvežti saugomą turtą) prašė arba suderinti 2019 m. gegužės 22 d. parengtą objekto apsaugos užtikrinimo planą, arba pratęsti Marijampolės VPK 2019 m gegužės 22 d. rašte Nr. 64-S-5465 nurodytą techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo suderinimo su policija arba jų pašalinimo terminą. Prie nurodyto rašto buvo pateiktas 2019-05-22 UAB „G4S Lietuva“ parengtas Objekto apsaugos užtikrinimo planas.
Pagal byloje esamus duomenis matyti, jog Marijampolės VPK pareiškėją 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 64-S- informavo, jog jos prašymai užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje ir nagrinėjami, nurodė, jog atsižvelgiant į pareiškėjos 9 punkte išdėstytą prašymą, Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 64-S-5165 nurodytas techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo suderinimo su policija ar jų pašalinimo terminas buvo atidėtas iki 2019 m. birželio 3 d. 17:00 val.
Bylos duomenys patvirtina, jog Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 27 d. priėmė Skundžiamą raštą Nr. 64-S-5362 (10.6 E-64) „Dėl apsaugos užtikrinimo plano derinimo“, kuriuo pareiškėją pakartotinai informavo, jog Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 64-S-5165 nurodytas techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo suderinimo su policija ar jų pašalinimo terminas atidėtas iki 2019 m. birželio 3 d. 17:00 val. O dėl pareiškėjos prašymo suderinti 2019 m. gegužės 22 d. parengtą objekto apsaugos užtikrinimo planą nurodė, jog šis klausimas nenagrinėjamas, kadangi teisės aktai nenumato, jog saugomo objekto apsaugos užtikrinimo planai turi būti suderinti su policija.
Pareiškėjas Skundžiamo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių pažeidimais.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Pagal VAĮ 2 straipsnyje pateiktas sąvokas, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14p.); skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15p.); administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (17p.).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 35 punkte reglamentuoti atsakymų į prašymus parengimo reikalavimai, atsižvelgiant į jų turinį. Minėtų taisyklių 35.3 punkte nurodyta, jog į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4p.); į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys ( 35.1. ).
Taisyklių 38 punkte, kuriuo vadovaujasi pareiškėja dėl Skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, įtvirtinta, jog atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.
Pareiškėjos tvirtinimu, konkrečiu atveju atsakovas neatliko jam priskirtos administracinės paslaugos. Pagal VAĮ 15 straipsnį yra numatytos tokios administracinės paslaugos : 1) leidimų, licencijų išdavimas; 2) dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; 3) deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; 4) asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 5) įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; 6) administracinės procedūros vykdymas.
Policijos įstatyme numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais policija išduoda licencijas, leidimus ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų ( 6 str. 16p.).
Konkrečiu atveju matyti, jog pareiškėja siekė, kad būtų išduotas leidimas (suderinimas) pareiškėjai vykdyti ginčo teritorijoje areštuoto turto apsaugos funkcijas pagal pareiškėjos pateiktą objekto apsaugos užtikrinimo planą. Taigi, teismo vertinimu, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinį santykį galima traktuoti kaip pareiškėjos kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, prašant administracinės paslaugos. Tačiau teismas pažymi, jog viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose) (žr., pvz. 2016-03-22 VAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja VAĮ 14 straipsnio nuostatos, kuriomis įtvirtina, jog Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (1d.); skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (3d.). VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas (jeigu jame nėra asmens vardo ir pavardės ar pavadinimo ir kitų duomenų, dėl kurių nėra galimybės identifikuoti prašymą padavusį asmenį, jeigu prašymas nepasirašytas ir nėra galimybės patikrinti jo autentiškumo, jeigu jo turinys nesuprantamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai).
Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog atsakovui nebuvo pagrindo prašymo, dėl kurio priimtas Skundžiamas raštas, nenagrinėti.
Tačiau, teismo vertinimu, nors Skundžiamame rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjo prašymas dėl objekto apsaugos užtikrinimo plano suderinimo nenagrinėjamas, Iš Skundžiamo rašto turinio akivaizdu, jog jis buvo išnagrinėtas ir atsisakyta tenkinti prašymą, nurodant atsisakymo faktinį ir teisinį pagrindą (Asmens ir turto apsaugos įstatymo 19 straipsnį, kuris numato, jog saugos tarnybos su policijos įstaiga turi suderinti priemonių planus tik tais atvejais, kai užtikrina režimą masinių renginių metu). Kadangi konkrečiu atveju įstatyme numatyto pagrindo suderinti pareiškėjos pateiktą objekto apsaugos užtikrinimo planą nebuvo, atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis teisės aktais suteikta kompetencija atsisakė jį suderinti. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, atsisakydamas suderinti pareiškėjos pateiktą objekto apsaugos užtikrinimo planą, nurodė atsisakymo suderinti priežastis, teisinį ir faktinį atsisakymo tenkinti prašymą pagrindą. Skundžiamas raštas, išskyrus formuluotės trūkumus ir nenurodytą jo apskundimo tvarką, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme (8 straipsnyje) įtvirtintus reikalavimus jo turiniui ir formai, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui.
Kaip jau minėta, iš Skundžiamo rašto turinio akivaizdu, jog buvo padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, jame nurodant, kad prašymas nenagrinėjamas, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai, nes dėl jų nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. nagrinėjant bylą nenustatytas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas dėl administracinio akto panaikinimo, todėl pareiškėjas skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl Skundžiamo rašto apskundimo tvarkos neišaiškinimo, be to, ši aplinkybė ir pirmiau nurodyti trūkumai nesutrukdė pareiškėjai suprasti susidariusių visuomeninių santykių esmę ir turinį, juos identifikuoti, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, kreipiantis į teismą.
Pažymėtina, jog Marijampolės VPK 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 64-S-5465 (10.2 E-64) pareiškėjos prašė imtis iniciatyvos suderinti su policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, tai numato policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Kelių įstatymas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės, Kelių ženklų įrengimo taisyklės, Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės ir kt.), o ne imtis iniciatyvos suderinti objekto apsaugos užtikrinimo planą, todėl teismas negali sutikti su pareiškėjos argumentais dėl atsakovo veiksmais jos suklaidinimo, neaiškios situacijos sukūrimo.
Nors pareiškėja tvirtino, jog atsakovas atsisakė svarstyti techninių priemonių suderinimą, tačiau pažymėtina, jog ginčo dėl atsakovo priimtų 2019 m. gegužės 22 d., 2019 m. gegužės 23 d. raštų dėl įpareigojimo suderinti su policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, policijos nustatyto jų pašalinimo (atidėjimo) termino teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja neskundė. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog dėl to nekelia ginčo ir šioje byloje, prašydama panaikinti Skundžiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).
Teismo vertinimu, atsakovui atsisakius suderinti pareiškėjos pateiktą objekto apsaugos užtikrinimo planą, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jo ginčijimo, nes minėtas administracinis sprendimas sukėlė teisines pasekmes.
Tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog 2019 m. liepos 11 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, kuria UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla. UAB „G4S Lietuva“ nuo 2019 m. liepos 16 d. nebevykdo UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto apsaugos. Pareiškėja patvirtino, jog 2019 m. liepos 16 d. buvo pašalintos techninės eismo reguliavimo priemonės, ribojančios patekimą į UAB „Arvi fertis“ teritoriją, dėl kurių suderinimo UAB „G4S Lietuva“ 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog Skundžiamo rašto panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nebesukels, t. y. pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai įtakos nebeturės, todėl bylinėjimosi procesas iš esmės tampa beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1004-556/2016). Nenustačius materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjos pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2196/2014). Todėl ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo skundo tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad policija organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policija bendradarbiauja su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis, įgyvendindama nusikalstamų veikų kontrolės, prevencijos, kitas programas ir kitaip įtraukdama juos į šią veiklą. Policija ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visuomene, siekdama, kad būtų teikiama abipusė pagalba ir visuomenės nariai dalyvautų užtikrinant viešąją tvarką, asmens ir visuomenės saugumą.
Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad, Skundžiamo rašto priėmimo metu pareiškėjai atliekant apsaugos funkcijas ginčo teritorijoje, buvo įstatyme reglamentuotų ir policijos kompetencijai pavestų viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių taikymo ir bendradarbiavimo su visuomene būtinos sąlygos, todėl pareiškėja negalėjo tikėtis bendradarbiavimo iš viešojo administravimo subjekto pagal jos veiklos siekiamus tikslus ir elgesio modelį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos argumentai dėl atsakovo nebendradarbiavimo nepagrįsti.
Teismas pažymi, jog šios bylos ginčo dalykas yra Skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, todėl pareiškėjos argumentai dėl įmonės darbuotojų pažeistų teisių gynimo administracinio nusižengimo bylose, taip pat dėl galimų nuostolių atlyginimo atmestini kaip nesusiję su byla.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, pagal minėto straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Netenkinus pareiškėjų skundo, nėra pagrindo jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu neapginamos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Belor“ teisės, todėl minėto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.