- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- A-2804-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00199-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir įpareigojimo įtraukti nušalinimo laikotarpį į vidaus tarnybos stažą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gegužės 11 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 50-TE-236 „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas dėl nušalinimo) ir 2016 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 50-TE-242 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 50-TE-236 „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymo dėl nušalinimo pakeitimas), kuriais pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 12 d. uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir jis nuo 2016 m. balandžio 12 d. nušalintas nuo pareigų, taip pat prašydamas grąžinti jį į pareigas, priteisti nušalinimo laikotarpiu neišmokėtą 1 027,81 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. ir įpareigoti atsakovą nušalinimo laikotarpį įtraukti į vidaus tarnybos stažą.
Pareiškėjo vertinimu, tiek Įsakymas dėl nušalinimo, tiek vėlesnis jo pakeitimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Juose nebuvo nurodyta, kokia Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta aplinkybė lėmė uždraudimą jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nepateiktos jo asmeninės savybės, kurios galėtų daryti įtaką tokio sprendimo priėmimui. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, Įsakymu dėl nušalinimo pareiškėjui uždraudęs susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, privalėjo jį perkelti į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, reikalavimas. Jei tokių pareigų nebuvo – šią aplinkybę privalėjo nurodyti Įsakyme dėl nušalinimo. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kokiais pagrindais remiantis jam nesuteiktos kitos pareigos. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnyje numatytų procedūrinių reikalavimų atsakovas nesilaikė ir priimdamas Įsakymo dėl nušalinimo pakeitimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pripažinus nušalinimą ir uždraudimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteisėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 36 straipsnio 6 dalies nuostatomis, už nušalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., iš atsakovo jam turėtų būti priteistas 1 027,81 Eur dydžio darbo užmokestis, už kiekvieną nušalinimo nuo pareigų dieną skaičiuojant po 34,26 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad gavus duomenų, kurių pagrindu kilo abejonių dėl pareiškėjo galėjimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo pradėtas vidinis patikrinimas. Jo metu surinktos informacijos pagrindu buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę specialiųjų ekspertų komisiją (toliau – ir Komisija) dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo pareiškėjui. Pareiškėjui uždraudus dirbti su įslaptinta informacija, pastarasis nebegalėjo vykdyti pavestų funkcijų. Nesant pareigybių, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iki kol bus gautas Komisijos sprendimas, bet ne ilgiau nei numatyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje. Atsakovo nuomone, Įsakymas dėl nušalinimo atitiko visus teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje buvo pateikti papildomi duomenys, kurie nebuvo įslaptinti ir pagrindė Įsakymo dėl nušalinimo teisėtumą. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, pradėtas tarnybinis patikrinimas, kiti nustatyti faktai liudijo aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą, sisteminį pažeidimų pobūdį, todėl atsakovui kilo pagrįstos abejonės, ar pareiškėjas buvo tinkamas darbui su įslaptinta informacija.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2016 m. kovo 9 d. parengė teikimą Nr. 50-17-ĮD-7(S) „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame nurodė, jog kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo, ėjusio Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS) vyriausiojo tyrėjo pareigas, patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, nes atsirado Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 20 punktuose numatytos aplinkybės, ir Panevėžio AVPK viršininkui pateikė siūlymą panaikinti pareiškėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Panevėžio AVPK viršininkas 2016 m. balandžio 12 d. Įsakymu dėl nušalinimo pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 12 d. uždraudė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (1 p.) ir pareiškėją nušalino nuo pareigų iki kol bus gautas Komisijos sprendimas, bet ne ilgiau nei numatyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje (2 p.), taip pat Panevėžio AVPK Finansų skyriui nurodė nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjui darbo užmokesčio nemokėti (3.1. p.) bei Panevėžio AVPK Dokumentų valdymo poskyrio vedėjai pavedė Komisijai parengti raštą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo pareiškėjui. Panevėžio AVPK viršininkas 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu pakeitė Įsakymą dėl nušalinimo, t. y. 1 punkte išbraukė žodžius „žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Ginčo šalys nekvestionavo fakto, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigas einančiam pareiškėjui buvo atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šalys taip pat nekvestionavo Komisijos kompetencijos teikti siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, organizuoti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus, teikti pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, spręsti kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.
Teismas pastebėjo, kad teisiniu Įsakymo dėl nušalinimo pagrindu buvo nurodoma Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 8 dalis ir Statuto 36 straipsnio 3 dalis. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog asmuo tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau negu šio įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyti asmens kandidatūros tikrinimo terminai. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam nei šio įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui. Statuto 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam laikotarpiui pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu nėra galimybės pareigūną perkelti į kitas pareigas šio statuto 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog aptartos nuostatos detalizuotos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodyme Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Įsakymas dėl nušalinimo buvo priimtas atsižvelgiant į Panevėžio AVPK Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. neeilinio posėdžio protokolą Nr. 50-SK-2(S), kuris laikytinas šio įsakymo motyvuojamąja dalimi. Šis protokolas buvo įslaptintas. Atsakovas, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl galimybės nustatyta tvarka Komisijos posėdžio protokolą išslaptinti, atsisakė tai atlikti, tačiau 2016 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu pateikė minėtą protokolą teismui, kuris susipažino su jo turiniu. Akcentuotina, jog slapti šio protokolo duomenys nebuvo vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą dėl nušalinimo. Atsakovas pateikė ir kitą neslaptą (išslaptintą) šio įsakymo priėmimo pagrindu buvusią medžiagą. Atsižvelgus į tai, kad minėti įslaptinti duomenys papildė nagrinėjamoje byloje surinktą neslaptą (išslaptintą) informaciją apie pareiškėją, teismas atsakovo pateiktus įslaptintus Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolo duomenis pripažino tinkamais įrodymais ir vertino bendrame bylos kontekste, kartu su pateikta vieša bylos medžiaga.
Teismas pažymėjo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kada leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tarp jų: nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui (13 p.), tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 p.).
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas skundžiamo Įsakymo dėl nušalinimo teisėtumą grindė, be kita ko, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51916-15 medžiaga, 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-16, 2016 m. balandžio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-48, faktiniais duomenimis, apibendrintais ir išdėstytais Teikime, o būtent:
1) 2015 m. spalio 13 d. Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje buvo atliktas patikrinimas dėl pareiškėjo patikimumo dirbant su įslaptinta informacija pagal tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-51692, siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui; buvo gauta informacija apie tai, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-51916-15, 2015 m. rugsėjo 17 d. atliktos kratos metu įtariamojo A. V. gyvenamojoje vietovėje ir garaže buvo rasta 8 590 kontrabandinių cigarečių pakelių ir 354 370 Eur suma grynaisiais pinigais, o įvykio vietoje atlikus automobilio apžiūrą buvo rasti mobilaus ryšio telefonai ir užrašų knygelė. Patikrinus automobilyje rastų telefonų duomenis, nustatyta, kad rasto mobilaus ryšio telefono „Iphone“ IMEI: (duomenys neskelbtini), atmintyje buvo išsaugotas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklausė pareiškėjui. Rastoje užrašų knygelėje buvo užfiksuoti asmenų vardai su sumomis ir inicialais „F“, „NZ“, „Pr“ (galbūt kontrabandinių cigarečių pavadinimai „Fect“, „NZ“, „Premier“), o viename lape užrašytas vardas „A.“ ir prie vardo pažymėti skaičiai „3000 (868,86) + 45“;
2) Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-51916-15 pareiškėjo atžvilgiu 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS viršininkas R. N. ir Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininkas E. Š. nurodė pareiškėjo ir A. V., kaip kontrabandinių cigarečių tiekėjo, galbūt korupcinius ryšius. 2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio AVPK sulaikė A. V. su kontrabandinėmis cigaretėmis jo garaže. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas, apklaustas liudytoju, patvirtino A. V. pažinojęs nuo 2000 m. kaip asmenį, galbūt užsiimantį „pilstuku“. Taip pat žinojęs, kad A. V. palaikė ryšius su savo vaiko motina D. P., kurios gyvenamoji vieta buvo žinoma kaip kontrabandinių cigarečių „taškas“. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti pareiškėjo ir A. V. tarpusavio kontaktus, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį 3 mėnesių laikotarpyje buvo atliekama pareiškėjo naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir kaupimas. Analizės metu nustatyta, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas 38 kartus kontaktavo su telefono numeriu, priklausiusiu A. V., t. y. susisiekdavo pastoviai, 1-2 kartus per savaitę;
3) Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. vasario 10 d. nutarime nurodyta, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2015 m. spalio 5 d. pas įtariamąjį A. V., jo sugyventinę D. P. ir pareiškėją atliktų kratų metu, buvo paimta kompiuterinė technika, tame tarpe ir pareiškėjo tarnybinis kompiuteris, kuris nebuvo skirtas įslaptintos informacijos administravimui. Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialistas, atlikęs apžiūrą, surašė daiktų apžiūros protokolą su priedu – DVD skaitmenine laikmena, kurioje buvo pateikta informacija, rasta D. P. ir pareiškėjo kompiuteriniuose įrenginiuose, įvardyta bylomis „1 NB“, „2 NB“, „3 PC“, „4 PC“. Byloje „4 PC“ pateikta informacija iš pareiškėjo tarnybinio kompiuterio, kuriame buvo tarnybinė informacija bei rengti dokumentai, sudarę valstybės ir tarnybos paslaptį su slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“;
4) Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje atliekant patikrinimą apie pareiškėjo ryšius su A. V. ir siekiant nustatyti, ar teisėtai buvo naudotasi kriminalinės žvalgybos duomenų bazėmis, buvo atliktas auditas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas policijos kriminalinės žvalgybos duomenų bazėje (NAIS DS ERP modulyje „ERIS“) tikrino telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. V. Apie tai buvo informuota Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdyba, kuri atliko tarnybinį patikrinimą ir 2016 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.50-7(DS)-80-RN konstatavo, kad pareiškėjas kriminalinės žvalgybos duomenų bazėse nurodytą telefono numerį tikrino neturėdamas teisėto pagrindo, dėl ko jis buvo griežtai įspėtas žodžiu;
5) Pareiškėjas jau kurį laiką palaikė ryšį su A. V. ir, įsigaliojus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-690 patvirtintam Policijos darbuotojų ryšių deklaravimo aprašui, nedeklaravo šių savo ryšių.
6) Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-16 konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais.
Teismas, atsižvelgęs į šių faktų visumą, apibendrintą Teikime, ir Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. posėdžio protokole pateiktą įslaptintą informaciją, darė išvadą, kad atsakovas Įsakymo dėl nušalinimo priėmimo metu turėjo pakankamai duomenų, leidusių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, t. y. turėjo pakankamai duomenų spręsti, jog buvo atsiradusios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Teismas konstatavo, kad, priimant skundžiamus įsakymus, buvo nustatytos visos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje ir Statuto 36 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant policijos pareigūnui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir jis gali būti nušalintas nuo pareigų. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-570 (pakeistu 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 5-V-584) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o šio įsakymo pagrindu Panevėžio AVPK viršininkas 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-418 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į ta, kad byloje nebuvo duomenų, paneigusių atsakovo argumentą, jog, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjas nebegalėjo vykdyti jam pavestų funkcijų, o Panevėžio AVPK nebuvo pareigybių, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėjo būti perkeltas. Šią aplinkybę patvirtino ir į bylą pateiktas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašas, patvirtintas Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 50-V-109. Teismo vertinimu, nesant galimybės pareiškėją perkelti į kitas pareigas, jis nuo pareigų buvo nušalintas pagrįstai. Taigi atsakovas, tiek priimdamas Įsakymą dėl nušalinimo, tiek Įsakymo dėl nušalinimo pakeitimą, nepažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įtvirtintų procedūrinių taisyklių.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad skundžiami įsakymai buvo nemotyvuoti ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio l dalies nuostatos nereikalavo, kad sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad skundžiami įsakymai turėjo būti vertinami sistemiškai su Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolu. Skundžiamų įsakymų priėmimo faktinis pagrindas (objektyvūs duomenys) buvo nurodytas minėtame protokole, pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Skundžiami įsakymai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad skundžiami įsakymai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nebuvo pagrindo. Teismas reikalavimus grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei įpareigoti atsakovą įtraukti pareigūno nušalinimo laikotarpį į jo vidaus tarnybos stažą atmetė kaip išvestinius.
III.
Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti jo skundą.
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad teismui pateiktų dokumentų visuma sudaro pagrindą laikyti Įsakymą dėl nušalinimo motyvuotu ir pagrįstu, kadangi Teikimas buvo parengtas remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51916-15 medžiaga, kuris buvo nutrauktas nesant nusikaltimo požymių ir ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kad pareiškėjas viršijo tarnybinius įgaliojimus ar piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Šiame ikiteisminiame tyrime pareiškėjas niekada nebuvo pripažintas įtariamuoju, o dalyvavo kaip liudytojas. Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi, 3 mėnesius buvo atliekama pareiškėjo naudojamo telefono numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir kaupimas. Iš tiesų šie veiksmai buvo atlikti prokuroro V. S. nutarimu ir vykdyti laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. gruodžio 25 d., šių veiksmų metu nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiškėjo dalyvavimą vykdant nusikalstamas veikas. Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi tik buvo paimta pareiškėjo naudojamo telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Iš šios išklotinės užfiksuota tik 19 atvejų, kai pareiškėjas kontaktavo su A. V. priklausančiu telefonu, įskaitant nepavykusius sujungimus, o ne 38, kaip teigė Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai. Pareiškėjas paaiškino 2014 - 2016 metais dalimis pardavinėjęs savo automobilį, o dėl šių dalių pirkimo jam skambino ir A. V.
Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad, kaip teigiama Teikime, jis turėjo galimų korupcinių ryšių su kontrabandinių cigarečių tiekėju A. V. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos metu E. Š. pabrėžė, jog R. N., paklaustas, ar turi konkrečių įrodymų apie minėtus pareiškėjo korupcinius ryšius, atsakė neigiamai. Pareiškėjas teigia, kad per pastaruosius 6 - 7 metus jam nebuvo žinoma jokia informacija apie A. V. galbūt planuojamas ar vykdomas neteisėtas veikas, o informacija apie galimus pareiškėjo korupcinius ryšius buvo neteisinga, šmeižikiška ir neparemta jokiais faktais.
Pareiškėjas nesutinka su Teikime išdėstyta prielaida, kad kratos metu iš jo darbo vietos paimtame tarnybiniame kompiuteryje buvusi informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį, galėtų būti atkleista A. V., nes, pabaigus ikiteisminį tyrimą, pastarajam bus leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareiškėjas pažymi, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys atitinkamus leidimus. Be to, ši informacija Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnų prašymu buvo išskirta iš bylos, kaip neturinti jokio ryšio su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda (papeikimas) už tai, kad jis neteisėtai naudojosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais, buvo nepagrįsta ir todėl jis šią nuobaudą apskundė. Panevėžio apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl šios nuobaudos teisėtumo, šis teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nagrinėjant minėtą bylą nebuvo atsakyta į klausimus, kokie teisės aktai reglamentuoja policijos pareigūno auditą ir kokie teisės aktai imperatyviai nurodo, kad, patikrinus asmenį ar transporto priemonę duomenų bazėse pagal tyrimo metu iškeltą versiją, kuri vėliau atmetama, yra būtina surašyti tarnybinį pranešimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo darbas su kriminalinės žvalgybos duomenų baze vyko išimtinai tik tarnybos tikslais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininko R. Š. teiginiu, kad pareiškėjas paskutinius 5 metus sąmoningai slėpė savo ryšius su A. V. ir melaginai pateikė savo biografijos duomenis pildydamas Viešųjų ir privačių interesų deklaraciją. Pareiškėjo vertinimu, tai neatitiko tikrovės ir žemino jo garbę ir orumą. Pareiškėjas neneigia, jog su A. V. buvo geri pažįstami, ir paaiškina, kad jie gyvena gretimuose namuose, bendrauja, nes A. V. gerai išmano automobilių gedimus ir jų remontą. Apie šiuos santykius žinojo tuometiniai pareiškėjo vadovai R. S. ir R. N., Rokiškio komisariato viršininkas S. M. Šias aplinkybes pareiškėjas ne kartą nurodė ir apklausų metu, tačiau 2015 m. spalio 5 d. liudytojo apklausos protokolas buvo įslaptintas, atsakovas šio protokolo teismui nepateikė, nepaisant pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas tvirtina, kad, bendraujant su A. V., nebuvo sudarytos sąlygos ir nebuvo pateikti jokie duomenys, leidžiantys šantažuoti pareiškėją ar kitus policijos pareigūnus, nes pokalbiai niekada nebuvo asmeniniai, pareiškėjas neatkleisdavo informacijos apie savo ir kitų pareigūnų darbą ar privatų gyvenimą.
Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti (išslaptinti) Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. protokolo Nr. 50-SK-2(S) sprendimą, kadangi atsakovas Įsakymą dėl nušalinimo priėmė atsižvelgdamas į šį dokumentą. Neatskleidus šių dokumentų teksto pareiškėjui, jis negali tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-584 panaikino pareiškėjui 2014 m. gruodžio 2 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-418 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8821-629/2016 atmetė pareiškėjo skundą, t. y. pripažino, kad pareiškėjas buvo atleistas teisėtai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo ir nušalintas teisėtai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas pagrįstai, o, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 18 d. buvo ateistas iš pareigų, jo reikalavimas grąžinti į pareigas, nuo kurių buvo nušalintas, yra nelogiškas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-04-12 įsakymą Nr. 50-TE-236 „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ ir 2016-04-15 įsakymą Nr. 50-TE-242 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 50-TE-236 „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“, kuriais pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 12 d. uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir jis nuo minėtos datos nušalintas nuo pareigų.
Taigi nagrinėjamo ginčo esmė – uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumas ir pagrįstumas. Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam laikotarpiui pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu nėra galimybės pareigūną perkelti į kitas pareigas šio statuto 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.) 16 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog asmuo tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau negu šio Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyti asmens kandidatūros tikrinimo terminai. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui.
Aiškinant šią įstatymo nuostatą pažymėtina, jog atliekant patikrinimą VTPĮ 16 straipsnio 8 dalies pagrindu, paslapčių subjekto vadovui (jo įgaliotam asmeniui) kyla pareiga tikrinamam asmeniui uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tuo atveju, kai šis asmuo negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelti į kitas pareigas arba nušalinti nuo pareigų, t. y. pagrįstai pradėjus asmens patikrinimą VTPĮ 16 straipsnio 8 dalies pagrindu, uždraudimas tikrinamam asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei jo perkėlimas į kitas pareigas arba nušalinimas nuo pareigų yra imperatyvi tokio pradėto patikrinimo pasekmė.
Nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-51916-15, 2015 m. rugsėjo 17 d. kratos metu vykdant A. V. automobilio apžiūrą buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio atmintyje išsaugotas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjui. Tos pačios kratos metu automobilyje rasta užrašų knygelė, kurioje buvo užrašytas vardas „A.“ ir prie vardo pažymėti skaičiai „3000 (868,86+45). Taip pat A. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė rodo, jog pareiškėjas sistemingai bendravo su A. V. (3 mėnesių laikotarpyje su A. V. telefonu bendravo 38 kartus). Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. P. neteisėtai naudojosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais, sutapo kratos metu A. V. sugyventinės ir A. P. kompiuteriniuose įrenginiuose esanti informacija, dalis A. P. tarnybiniame kompiuteryje esančios informacijos sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, pareiškėjas nedeklaravo ryšių su A. V.
Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo veikla gali būti nesuderinama su valstybės tarnyba bei su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų laikymusi. Įvertinusi pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui pakako duomenų, jog atsirado aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. buvo pakankamas pagrindas asmenį pakartotinai tikrinti, nes pagrįstai kilo įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgdamas į tarnybinių patikrinimų metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktų visumą, apibendrintą Teikime, Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. balandžio 6 d. neeilinio posėdžio protokole Nr. 50-SK-2(S) pateiktą įslaptintą informaciją, daro išvadą, kad atsakovas skundžiamo Įsakymo priėmimo metu turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei <...>. Pažymėtina, jog nesant galimybės pareiškėją perkelti į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, ginčijamais įsakymais teisėtai ir pagrįstai A. P. uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei jis nušalintas nuo pareigų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.
Įsakymas dėl nušalinimo ir įsakymas dėl nušalinimo pakeitimo taip pat priimti pagal įslaptintoje medžiagoje (Panevėžio AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolas Nr. 50-SK-2(S)) pateiktą informaciją. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti negatyvaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo. Tačiau šiuo atveju įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti tokio pobūdžio padarinių atsiradimą – įsakymų dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei dėl nušalinimo nuo pareigų priėmimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įslaptinti duomenys papildė nagrinėjamoje byloje surinktą neslaptą informaciją apie pareiškėją, teismas atsakovo pateiktus įslaptintus Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolo duomenis pripažino tinkamais įrodymais ir vertino bendrame bylos kontekste kartu su pateikta vieša bylos medžiaga. Vadinasi, tiek įslaptintų, tiek neslaptų (aptartų anksčiau) įrodymų visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, sudaro pagrindą dar kartą konstatuoti, jog ginčijami įsakymai dėl uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei dėl nušalinimo nuo pareigų yra teisėti ir pagrįsti.
A. P. apeliaciniame skunde išdėsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus paneigiančius argumentus, dėl ko jo manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostatoje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar įsakymo Nr. 50-TE-236 priėmimo metu atsakovas turėjo pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai gali būti aktualūs ginčijant atsakovo įsakymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.