- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- I-1249-320/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00199-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui A. P. ir jo atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos teisininkei D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, įpareigojimo įtraukti nušalinimo laikotarpį į vidaus tarnybos stažą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-9) kreipėsi į administracinį teismą, prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovas) viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“(toliau – ir Įsakymas Nr. 50-TE-236) ir 2016 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo (toliau – ir Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas), kuriais pareiškėjui uždrausta nuo 2016-04-12 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 12 d. nušalintas nuo pareigų, taip pat prašė grąžinti jį į pareigas, priteisti nušalinimo laikotarpiu neišmokėtą 1 027,81 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. ir įpareigoti atsakovą nušalinimo laikotarpį įtraukti į vidaus tarnybos stažą.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tiek Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek vėlesnis jo pakeitimasyra nemotyvuoti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantys individualūs administraciniai aktai. Juose nėra pateikta, kokia Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme(toliau – ir VTPĮ) nurodyta aplinkybė lėmė uždraudimą jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,nėra pateiktos jo asmeninės savybės, kurios galėtų daryti įtaką tokio sprendimo priėmimui. Uždraudimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija procedūros atliktos nesilaikant VTPĮ imperatyvių reikalavimų, svarstymo procedūra buvo formali.Jo atžvilgiu nebuvo atliktas nei vienas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, apie tokių veiksmų atlikimo galimybes, būtinybęjis informuotas taip pat nebuvo.Pareiškėjo teigimu, atsakovas, skundžiamuĮsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudęsjam susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, privalėjo jį perkelti į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ reikalavimas. Jei tokių pareigų nebuvo – šią aplinkybę privalėjo nurodyti Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini).Tokiu būdu pareiškėjas nebuvo informuotas, kokiais pagrindais vadovaujantis jam nesuteikiamos kitos pareigos, kurioms atlikti nėra būtina teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.VTPĮ 16 straipsnyje numatytų procedūrinių reikalavimų atsakovas nesilaikė ir priimdamas Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą. Pripažinus nušalinimą ir uždraudimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteisėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 36 straipsnio 6 dalies nuostatomis, už nušalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., iš atsakovo jam turėtų būti priteistas 1 027,81 Eur dydžio darbo užmokestis, už kiekvieną nušalinimo nuo pareigų dieną skaičiuojant po 34,26 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 17-18) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovas yra įpareigotas uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija darbuotojams, kai gauta duomenų, kad galėjo atsirasti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Gavus duomenų, kurių pagrindu kilo abejonių dėl pareiškėjo galėjimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo pradėtas vidinis patikrinimas. Jo metu surinktos informacijos pagrindu buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę specialiųjų ekspertų komisija dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo pareiškėjui. Pareiškėjui uždraudus dirbti su įslaptinta informacija, pastarasis nebegalėjo vykdyti pavestų funkcijų. Nesant pareigybių, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iki kol bus gautas minėtos Centrinės specialiųjų ekspertų komisijos sprendimas, bet ne ilgiau, kaip numato VTPĮ 17 straipsnio 7 dalis. Mano, kad Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra motyvuotas ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad byloje yra pateikti papildomi duomenys, kurie nėra įslaptinti ir pagrindžia skundžiamo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą.Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, pradėtas tarnybinis patikrinimas, kiti nustatyti faktai liudija aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą, sisteminį pažeidimų pobūdį, kas atsakovui pagrįstai sukėlė abejonių, ar pareiškėjas yra tinkamas darbui su įslaptinta informacija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2016 m. kovo 9 d. parengė teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūno A. P. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, nes yra atsiradę VTPĮ16 straipsnio 2 dalies 13 punkte ir 20 punkte numatytos aplinkybės ir Panevėžio apskrities VPK viršininkui teikė siūlymą panaikinti A. P. leidimą dirbti su įslaptinta informacija (b. l. 77-82). Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ uždraudė nuo 2016 m. balandžio 12 d. komisarui A. P., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK KPS) vyriausiajam tyrėjui, dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (1 punktas); nušalino nuo pareigų iki kol bus gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiųjų ekspertų komisijos sprendimas, bet ne ilgiau kaip numatyta VTPĮ 17 straipsnio 7 dalyje (2 punktas); nurodė Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu A. P. darbo užmokesčio nemokėti (3.1. punktas); pavedė Panevėžio apskrities VPK Dokumentų valdymo poskyrio vedėjai parengti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiųjų ekspertų komisijai raštą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ panaikinimo A. P. (b. l. 10-11). Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. P. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“ išbraukė 1 punkte žodžius „žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b. l. 12).
Byloje ginčas kilęs dėl vidaus reikalų statutinės įstaigos (policijos) vadovo įsakymo uždrausti susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija, nušalinti policijos pareigūną nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo šalys nekvestionuoja fakto, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigas einančiam pareiškėjui yra atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šalys taip pat nekvestionuoja Specialiosios ekspertų komisijos kompetencijos teikti siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, organizuoti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus, teikti pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, spręsti kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.
Iš skundžiamo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad teisiniu įsakymo nušalinti pareiškėją nuo pareigų pagrindu yra nurodomasVTPĮ 16 straipsnio 8 dalis ir Statuto 36 straipsnio 3 dalis.
VTPĮ 16 straipsnio 8 dalyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-449 redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo dienai)nustatyta, kad asmuo tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau negu šio įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyti asmens kandidatūros tikrinimo terminai. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui.
Statuto36 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 25 d. redakcija, įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam laikotarpiui pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu nėra galimybės pareigūną perkelti į kitas pareigas šio statuto 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog aptartos nuostatos detalizuotos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodyme Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“ (b. l. 19-20).
Aukščiau nurodytų teisės aktų normų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad, atliekant patikrinimą VTPĮ 16 straipsnio 8 dalies pagrindu, paslapčių subjekto vadovui (jo įgaliotam asmeniui) kyla pareiga tikrinamam asmeniui uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tuo atveju, kai šis asmuo negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelti į kitas pareigas arba nušalinti nuo pareigų, t.y. pagrįstai pradėjus asmens patikrinimą VTPĮ 16 straipsnio 8 dalies pagrindu, uždraudimas tikrinamam asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jo perkėlimas perkelti į kitas pareigas arba nušalinimas nuo pareigų yra imperatyvi tokio pradėto patikrinimo pasekmė. Minėta, kad VTPĮ 16 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju asmuo tikrinamas tuo atveju, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Todėl nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu atsakova sturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 16 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės.
Iš ginčijamo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio taip pat nustatyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. balandžio 6 d. neeilinio posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SEK posėdžio protokolas),kuris laikytinas šio įsakymo motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. vasario 3 d. Nr. A-552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A-492-279/2013, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A-146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A-146-1228/2010 ir kt.). Pagal bylos duomenis minėtas SEK posėdžio protokolas yra įslaptintas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jogLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama nustatyta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.
Atsakovas, kuriam, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl galimybės nustatyta tvarka SEK posėdžio protokolą išslaptinti, atsisakė tai atlikti, tačiau 2016 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu pateikė minėtą protokolą teismui, kuris susipažino su jo turiniu. Pažymėtina, jog SEK posėdžio protokolo slapti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą pateikė ir kitą neslaptą (išslaptintą) šio įsakymo priėmimo pagrindu buvusią medžiagą. Atsižvelgus į tai, kad minėti įslaptinti duomenys papildo nagrinėjamoje byloje surinktą neslaptą (išslaptintą) informaciją apie pareiškėją, teismas atsakovo pateiktus įslaptintus SEK posėdžio protokolo duomenis pripažįsta tinkamais įrodymais ir vertina bendrame bylos kontekste kartu su pateikta į bylą vieša bylos medžiaga (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).
VTPĮ16 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kada leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tarp jų: nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui (13 punktas), tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas).
Atsakovas skundžiamo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą grindžia, be kita ko, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51916-15 medžiaga, 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), faktiniais duomenimis, apibendrintais ir išdėstytais Teikime (b. l. 77-82), o būtent:
1)2015 m. spalio 13 d. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo atliktas patikrinimas dėl A. P. patikimumo dirbant su įslaptinta informacijapagal tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini),siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui; buvo gauta informacija apie tai, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-51916-15, 2015 m. rugsėjo 17 d. atliktos kratos metu įtariamojo A. V. gyvenamojoje vietovėje ir garaže, buvo rasta 8590 kontrabandinių cigarečių pakelių ir 354 370 Eur suma grynaisiais pinigais, o įvykio vietoje atlikus automobilio apžiūrą buvo rasti mobilaus ryšio telefonai ir užrašų knygelė. Patikrinus automobilyje rastų telefonų duomenis, nustatyta, kad rasto mobilaus ryšio telefono„Iphone“ IMEI: (duomenys neskelbtini), atmintyje yra išsaugotas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiajam tyrėjui A. P. Rastoje užrašų knygelėje buvo užfiksuoti asmenų vardai su sumomis ir inicialais „F“, „NZ“, „Pr“ (galimai kontrabandinių cigarečių pavadinimai „Fect“, „NZ“, „Premier“), o viename lape užrašytas vardas „Alius“ ir prie vardo pažymėti skaičiai „(duomenys neskelbtini)“;
2) Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-51916-15 A. P. atžvilgiu 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį.Atlikto ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojais apklausti Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK KPS viršininkas R. N. ,Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK viršininką E. Š. nurodė A. P. ir A. V., kaip kontrabandinių cigarečių tiekėjo, galimai korupcinius ryšius. 2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apskrities VPK realizavo minėtą informaciją, sulaikydama A. V. su kontrabandinėmis cigaretėmis jo garaže. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. apklausiamas liudytoju, patvirtino, kad A. V. pažįsta nuo 2000 m. kaip asmenį galimai užsiimantį „pilstuku“. Taip pat žinojo, kad A. V. palaiko ryšius su jo vaiko motina D. P., kurios gyvenamoji vieta buvo žinoma kaip kontrabandinių cigarečių „taškas“. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti A. P. ir A. V. tarpusavio kontaktus, pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos B. B. nutartį3 mėnesių laikotarpyje buvo atliekama A. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir kaupimas. Buvo atlikta analizė, kurios metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu A. P. 38 kartus kontaktavo su telefono numeriu, kuris priklauso A. V., t. y. pastoviai, 1-2 kartus į savaitę susisiekdavo;
Žemesnės instancijos teismas
3) Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. vasario 10 d. nutarime nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2015 m. spalio 5 d. pas įtariamąjį A. V., jo sugyventinę D. P. ir A. P. atliktų kratų metu, buvo paimta kompiuterinė technika, tame tarpe ir A. P. tarnybinis kompiuteris, kuris nebuvo skirtas įslaptintos informacijos administravimui. Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialistas, atlikęs apžiūrą, surašė daiktų apžiūros protokolą su priedu - DVD skaitmenine laikmena, kurioje buvo pateikta informacija, rasta D. P. ir A. P. kompiuteriniuose įrenginiuose, įvardinta bylomis „1 NB“, „2 NB“, „3 PC“, „4 PC“. Byloje „4 PC“ buvo pateikta informacija iš A. P. tarnybinio kompiuterio, kuriame yra tarnybinė informacija bei rengti dokumentai, sudarantys valstybės ir tarnybos paslaptį su slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“, „Slaptai“;
4) Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriuje atliekant patikrinimą apie A.P. ryšius su nusikaltimus vykdančiu A.V. ir siekiant nustatyti, ar teisėtai buvo naudojamasi kriminalinės žvalgybos duomenų bazėmis, buvo atliktas auditas, kurio metu nustatyta, jog A.P. policijos kriminalinės žvalgybos duomenų bazėje (NAIS DS ERP modulyje „ERIS“) tikrino telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A.V. Apie tai buvo informuota Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdyba, kuri atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2016-02-29 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad A.P. kriminalinės žvalgybos duomenų bazėse nurodytą telefono numerį tikrino neturėdamas teisėto pagrindo, dėl ko A.P. buvo griežtai įspėtas žodžiu;
5) A. P. jau kurį laiką palaikė ryšį su A. V. ir, įsigaliojus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-690 patvirtintam Policijos darbuotojų ryšių deklaravimo aprašui,nedeklaravo šių savo ryšių.
6) A.Plučiaus atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad A. P. neteisėtai naudojosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais.
Aukščiau nurodytos atsakovo konstatuotos aplinkybės yra patvirtintos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l.32-35, 37-38, 46-54, 58, 93-148,150-154).
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtų tarnybinių patikrinimų metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktų visumą, apibendrintą Teikime, Panevėžio apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. balandžio 6 d. neeilinio posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą įslaptintą informaciją, daro išvadą, kad atsakovas skundžiamo Įsakymo priėmimo metu turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, t.y. turėjo pakankamai duomenų spręsti, jog yra atsiradusios VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė įgaliojimus veikti įstatyme numatytu būdu siekiant konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15,16,17,18straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatuotina, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkui priimant tiek Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą,buvo nustatytos visos VTPĮ 16 straipsnio8 dalyje ir Statuto 36 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, policijos pareigūnuiuždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacijair jis gali būti nušalinamas nuo pareigų.Teismas pažymi ir tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities VPK pateiktą informaciją, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016-07-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeistu 2016-07-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo panaikintas pareiškėjui A.P. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (b.l.40-43), o šio įsakymo pagrindu Panevėžio apskrities VPKviršininkas 2016-07-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido A.P. iš vidaus tarnybos (b.l.44).
Vertindamas Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo atsiliepimo argumentą, kad uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjas nebegalėjo vykdyti jam pavestų funkcijų, o Panevėžio apskrities VPK nėra pareigybių, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėjo būti perkeltas teisės aktų nustatyta tvarka.Šią atsakovo nurodomą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašas, patvirtintas Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-76).Atsižvelgus į aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad nesant galimybės pareiškėją perkelti į kitas pareigas, jis nuo pareigų Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nušalintas pagrįstai.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat darytina išvada, kad atsakovas, tiek priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą, nepažeidė ir VTPĮ įtvirtintų procedūrinių taisyklių.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad skundžiami įsakymai nemotyvuoti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantys individualūs administraciniai aktai, nes juose nėra pateikta, kokia VTPĮ nurodyta aplinkybė lėmė uždraudimą jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra pateiktos jo asmeninės savybės, kurios galėtų daryti įtaką tokio sprendimo priėmimui.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)8 straipsnio l dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Analizuojant nurodytos teisės normos turinį, darytina išvada, kad šioje teisės normojenėra įtvirtinta kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinamas individualiame administraciniame akte nurodytos motyvacijos išsamumas, todėl tai yra kiekvieno konkretaus administracinio ginčo nagrinėjimo dalykas. Ši teisės norma taip pat nenustato, kad sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-03-750-2004).Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad ginčijami įsakymai turi būti vertinami sistemiškai su SEK posėdžio protokolu. Skundžiamų įsakymų priėmimo faktinis pagrindas (objektyvūs duomenys) yra nurodytas minėtame SEK posėdžio protokole, pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tiek Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl ginčijami įsakymai iš esmės atitinka VAĮ8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. O reikalavimai grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei įpareigoti atsakovą įtraukti pareigūno nušalinimo laikotarpį į jo vidaus tarnybos stažą, atmetami kaip išvestiniai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, įpareigojimo įtraukti nušalinimo laikotarpį į vidaus tarnybos stažąatmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.