Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. P. ir jo atstovei Margaritai Bakienei, atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Romualdui Narui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos generalinis komisaras 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-570, vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 ir 20 p., 18 str. 1 d. 4 p. ir 2 d., CSEK 2016 m. liepos 14 d. posėdžio protokolu ir atsižvelgdamas į Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. birželio 7 d. tarnybinį pranešimą bei Panevėžio aps. VPK 2016 m. balandžio 13 d. raštu pateiktą informaciją, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51946-15 įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str.1 d., kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos pasinaudojant tarnybine padėtimi ir pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui, suteiktomis teisėmis, bei atsižvelgdamas į tai, kad išvardytos faktinės aplinkybės yra laikomos sudarančiomis pagrindą teigti, kad nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas, savanaudiškumas ir nepatikimumas, dėl kurių, kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“ (b. l. 165).

Teismas pažymi, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal tam tikras savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), Paslapčių įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015 ir kt.).

Kaip matyti iš CSEK 2016 m. liepos 14 d. posėdžio protokolo bei ginčijamų Lietuvos policijos generalinio komisaro Įsakymų Nr. 5-V-584 ir Nr. 5-V-570, sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo priimtas, be kita ko, įvertinus Panevėžio aps. VPK pateiktą medžiagą (b. l. 28–161), kuri apibendrinta 2016 m. kovo 9 d. Panevėžio aps. VPK Imuniteto sukrius teikime Nr. 50-17-ĮD-7(S) (b. l. 29–34). Pažymėtina, kad teikimas, kuriuo Panevėžio aps. VPK viršininkui siūloma panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, motyvuotas tuo, kad cigarečių kontrabanda įtariamo A. V. automobilyje rastame telefone ir užrašų knygelėje buvo rastas išsaugotas pareiškėjo telefono numeris, o užrašų knygelėje viename lape užrašytas vardas „Alius“ ir prie vardo pažymėti skaičiai „3000 (868,86)+45“. Nustatytos aplinkybės leido įtarti, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir galimai dangstė A. V. nusikalstamą veiką. Dėl minėto fakto, pagal atskirą epizodą, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51946-15 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas). Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau teikime, atsižvelgiant į pareiškėjo ir liudytojų duotus parodymus bei atliktą telefoninių skambučių išklotinių analizę, padaryta išvada, kad pareiškėjo ir A. V. tarpusavio santykiai buvo pakankamai artimi, tačiau pareiškėjas sąmoningai slėpė savo ryšius su nusikaltimus vykdančiu A. V., jų nedeklaravo. Be to, teikime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo tarnybiniame kompiuteryje buvo rasta tarnybinė informacija bei rengti dokumentai, sudarantys valstybės ir tarnybos paslaptį su slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“, „Konfidencialiai“, „Slaptai“, nors minėtas kompiuteris nebuvo skirtas įslaptintos informacijos administravimui, todėl pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir leidus įtariamajam A. V. susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, būtų kilusi reali grėsmė valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui. Pažymėta, kad toks pareiškėjo aplaidumas dirbant su įslaptintais dokumentais buvo ne vienintelis, nes 2014 m. birželio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas aplaidžiai tvarkė slaptas bylas, nepašalino anksčiau nustatytų trūkumų. Teikimas argumentuotas ir tuo, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo, policijos kriminalinės žvalgybos duomenų bazėje tikrino telefono numerį, kuriuo naudojosi A. V., dėl to pareiškėjas buvo griežtai įspėtas žodžiu, be to, pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas dėl neteisėto naudojimosi policijos informacinėmis sistemomis ir registrais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu konstatavo, kad valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika.

Teismo vertinimu, nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, ginčo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, tačiau minėto ikiteisminio tyrimo metu bei kita Panevėžio aps. VPK surinkta informacija yra pakankama konstatuoti Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. numatytas aplinkybes, suteikiančias pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad asmens tikrinimo procedūros metu, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos konkrečios aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo faktais, kitais asmens padarytais teisės pažeidimais (laikantis Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. nuostatų), taip pat to asmens konkrečiomis savybėmis, ryšiais, veikla, kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinamam asmeniui dėl tam tikrų minėtų konkrečių aplinkybių (jų visumos) negali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. LVAT yra išaiškinęs, jog Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. numatytos aplinkybės atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia teisės aktų nustatyta tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga: ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt. (2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A148-146/2015 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog Panevėžio aps. VPK surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas tiek telefoniniais skambučiais, tiek susitikdamas gyvai bendravo su A. V., kuris policijai buvo žinomas kaip galimai kontrabanda užsiimantis asmuo (b. l. 88–93), pats pareiškėjas taip pat nurodė, jog A. V. žinojo, kaip galimai „pilstuku“ užsiimantį asmenį (b. l. 86–87). Šie pareiškėjo ryšiai su A. V., aplaidumas dirbant su įslaptintais dokumentais (jų laikymas tokiems dokumentams administruoti nepritaikytu kompiuteriu, slaptų bylų netinkamas tvarkymas), neteisėtas naudojimasis policijos informacinėmis sistemomis, registrais, kriminalinės žvalgybos duomenų baze, teismo vertinimu, visumoje sudaro pagrindą pagrįstai abejoti pareiškėjo patikimumu, lojalumu Lietuvos valstybei, todėl pareiškėjas gali būti pripažintas keliančiu potencialią grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p.). Teismas taip pat sutinka su Policijos departamento pozicija, kad minėtos surinktos informacijos apie pareiškėją pagrindu galima konstatuoti, jog pareiškėjas nuslėpė duomenis apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, t. y. nuslėpė savo ryšius su policijai žinomu asmeniu A. V. (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 p.).

Kadangi nagrinėjamu atveju, atlikus pareiškėjo patikrinimo procedūrą, buvo nustatytos Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, vadovaujantis Paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p., pareiškėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėjo būti panaikintas, todėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 5-V-584 bei 2016 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 5-V-570 pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Pagal Statuto 62 str. 1 d. 15 p. pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. LVAT yra nurodęs, kad Statuto 53 str. 1 d. 17 p. nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti (2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareigybės aprašymo matyti, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Rokiškio r. PK. Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas einančiam asmeniui yra atitikimas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b. l. 171–177). Taigi konstatavus, kad pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, darytina išvada, kad Panevėžio aps. VPK viršininkas 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 50-TE-418 pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, todėl nėra pagrindo panaikinti minėtą įsakymą ir grąžinti pareiškėją į Panevėžio aps. VPK Rokiškio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pažymėtina, kad Statutas neįtvirtina pareigos Statuto 62 str. 1 d. 15 p. pagrindu atleidžiamam pareigūnui siūlyti užimti kitas pareigas, todėl pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu vertintini kritiškai.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginius dėl skundžiamų aktų neatitikimo VAĮ 8 str. reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad Paslapčių įstatymo 18 str. 3 d. įtvirtinta, kad asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo, tuo tarpu Įsakyme Nr. 5-V-584 bei Įsakyme Nr. 5-V-570 buvo aiškiai nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas, be to, kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės suprato, dėl kokių priežasčių jam buvo panaikintas minėtas leidimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VAĮ 8 str. pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.