- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-907-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02247-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. V. (toliau – atsakovas) 1487,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25435-1144/2022 tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteisė 1487,33 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1487,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Teisme 2022 m. gruodžio 19 d. gauti atsakovo prieštaravimai dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose atsakovas nurodė, kad po atleidimo iš profesinės karo tarnybos jis tęsia tarnybą aktyviajame rezerve, tai yra Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) ir įgytas profesines žinias panaudoja tarnaudamas toje pačioje kariuomenėje, tik kitame jos padalinyje – KASP. Be to, nėra aišku, kaip susidarė 1487,33 Eur skola. Ieškinyje turi būti nurodyta, kokius kvalifikacijos kėlimo kursus ir kada jis baigė, kokia šių kursų kaina, kiek laiko po kursų baigimo tarnavo ir kokiomis dalimis buvo mažinama proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams reikalaujama priteisti suma.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su tuo, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo mokymosi išlaidų, nes jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Vienu atveju asmuo savanoriškai pasirenka tarnybą, kuri dažniausiai vyksta savaitgaliais, o kitu atveju tai yra kasdieninė tarnyba, kuri yra pastovių darbo santykių pagrindu atliekama profesinė karo tarnyba, todėl jų negalima sutapatinti. Tai iš esmės skirtingos karo tarnybos rūšys, jas nevienareikšmiškai atskiria ir įstatymas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ), 44 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mokymosi išlaidų grąžinimo nutraukus tarnybą yra imperatyvi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo preliminarų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas priteisė iš atsakovo P. V. ieškovei Lietuvos kariuomenei 1487,33 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1487,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovo P. V. valstybei 17,00 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 12 d. Įsakymu atsakovas nuo 2021 m. gegužės 18 d. buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ K. M. husarų bataliono I mechanizuotosios pėstininkų kuopos II mechanizuotojo pėstininkų būrio III skyriaus vado pareigų ir nuo 2021 m. gegužės 21 d. buvo nutraukta su atsakovu sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, atleisdamas atsakovą iš pareigų ir nutraukdamas profesinės karo tarnybos sutartį, Įsakymo 3 punkte nurodė atsakovui grąžinti 1487,33 Eur Lietuvos kariuomenei iš karto arba dalimis mokymo išlaidas, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ K. M. husarų bataliono vadu kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį. Atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. pateikė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „G. V.“ K. M. husarų bataliono vadui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsisako grąžinti mokymosi išlaidas, nurodytas Įsakyme.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 28 dalį, profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose (KASOKTĮ 2 straipsnio 28 dalis). Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba (KASOKTĮ 2 straipsnio 29 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos tapatumo yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmiau aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina šių tarnybų skirtingumą. Teismas vertino, kad atsakovui jo iniciatyva 2021 m. nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį ir neištarnavus profesinėje karo tarnyboje 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo, vykusio 2019 m. ir 2020 m., pabaigos, atsakovui atsirado pareiga atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas grandinis P. V. 2019 m. baigė Instruktoriaus kursą, 2020 m. baigė Puskarininkių karjeros I pakopos kursą ir įgijo 1-3 etapų šaudymo vadovo kvalifikaciją. Divizijos generolo S. R. Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-333 ir 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-316 nustatyti 2019 m. Instruktoriaus kurso (kaina – 1138,76 Eur) ir 2020 m. Puskarininkių karjeros I pakopos kurso (kaina –1092,25 Eur) įkainiai atitinka 2021 m. balandžio 28 d. Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažymoje Nr. VI-12 nurodytus grandinio P. V. baigtų kursų įkainius 1138,76 Eur ir 1092,25 Eur, todėl teismas vadovaujasi šia pažyma ir joje išdėstytais duomenis apie ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo mokymu.
9. Teismas nurodė, kad atsakovo paaiškinimai, jog nėra aišku, kaip ieškovė mažina išlaidas proporcingai kiekvieniems metams ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje, yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2019 m. spalio 28 d. – 2019 m. lapkričio 22 d. mokėsi ir baigė Instruktoriaus kursą, o 2020 m. vasario 14 d. – 2020 m. balandžio 17 d. mokėsi ir baigė Puskarininkių karjeros I pakopos kursą ir įgijo 1-3 etapų šaudymo vadovo kvalifikaciją. Profesinės karo tarnybos sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. gegužės 21 d. Po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos atsakovas privalėjo ištarnauti profesinėje karo tarnyboje 3 metus. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje metams (KASOKTĮ 44 straipsnio 3, 4 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos išlaidos už atsakovo profesinį parengimą ir kvalifikacijos kėlimą galėjo būti mažinamos už 1 profesinės karo tarnybos metus, kadangi 1 profesinės karo tarnybos metai po Instruktoriaus kurso baigimo suėjo (2020 m. lapkričio 22 d.), o 1 profesinės karo tarnybos metai po Puskarininkių karjeros I pakopos kurso ir įgytos1-3 etapų šaudymo vadovo kvalifikacijos suėjo (2021 m. balandžio 17 d.). Instruktoriaus kurso kainą – 1138,76 Eur sumažinus 1/3 gaunama 759,17 Eur, o Puskarininkių karjeros I pakopos kurso kainą – 1092,25 Eur, sumažinus 1/3 gaunama 728,16 Eur, iš viso 1487,33 Eur (759,17 Eur + 728,16 Eur), kas atitinka ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su jo mokymu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, kad kursai truko trumpiau nei numatytą laiką, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes atsakovui išduoti pažymėjimai patvirtina, kad jis baigė kursus ir įgijo reikiamą kvalifikaciją, tuo labiau, kad atsakovas aplinkybių dėl kvalifikacijos įgijimo neginčijo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nurodyta, kad <.....> Karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva...... privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu <.....>, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 3 straipsnio 2 daliai <.....> Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką <.....>, Konstitucijos 139 straipsnio 1 daliai <.....> Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga <.....>, Konstitucijos 139 straipsnio 2 daliai <.....> Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą <.....>, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovę pateikti išsamią kursų detalizaciją, iš kurios būtų matyti ieškinyje nurodyta suma, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai profesinės karo tarnybos karys nutraukia sutartį prieš terminą savo iniciatyva, net nesiaiškinant profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo aplinkybių, pakanka vien tik to fakto, kad sutartis nutraukiama kario iniciatyva, tai karys privalo atlyginti mokymosi, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, jei neištarnavo profesinėje karo tarnyboje 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos (KASOKTĮ 42 straipsnio 3 dalis). Ir šiuo atveju nėra jokių išimčių atleistiems iš profesinės karo tarnybos kariams, kurie po atleidimo iš profesinės karo tarnybos tęsią tarnybą aktyviajame rezerve, tai yra S. T. yra ta pati kariuomenė, o KASP yra kariuomenės padalinys, tai kaip galima reikalauti iš kario atlyginti mokymosi išlaidas, jei jis toliau tęsia tarnybą ir įgytas profesines žinias panaudoja tarnaudamas toje pačioje kariuomenėje, tik kitame jos padalinyje – KASP.
10.2. Teismas ignoravo prašymą kreiptis Konstitucinį Teismą, motyvuodamas tuo, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Teismas nėra įgaliotas spręsti šio klausimo, tai yra išskirtinai tik Konstitucinio Teismo kompetencija.
10.3. Taip pat yra neaiški ir nesuprantama ieškinio suma. Ieškovė privalo įrodyti ieškinio pagrįstumą, tai yra pateikti išsamią, suprantamą ir aiškią ieškinio detalizaciją. Teismas priima sprendimą priteisti 1487,33 Eur, bet ar pačiam teismui yra aišku, kaip susidarė tokia suma. Ieškinyje nėra išsamios detalizacijos, kur turi būti nurodyta, kokius kvalifikacijos kėlimo kursus ir kada atsakovas baigė, kokia šių kursų kaina, kiek laiko dar po kursų baigimo atsakovas tarnavo ir kokiomis dalimis buvo mažinama proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams (KASOKTĮ 42 straipsnio 4 dalis), ar buvo sudaryta su atsakovu sutartis, įpareigojanti apmokėti už kursus ir t.t. Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti ieškovę pateikti išsamią kursų detalizaciją, iš kurios būtų matyti ieškinyje nurodyta suma, bet pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.
10.4. Pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime teismas nieko nepasisakė, neanalizavo ir dėl KASOKTĮ 44 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo šioje byloje ir nenurodė, kodėl atmetė įstatymo nuostatą, kad nėra jokio skirtumo, kur tarnauji ir visiškai ignoravo, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalis vienodai reglamentuoja tarnybą tiek profesinėje karo tarnyboje, tiek savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
13. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės turėjo būti pateikti kaip atsiliepimas į apeliacinį skundą (CPK 318 straipsnio 1d.). Tačiau terminas apteikti atsiliepimą į apeliacinį skundą baigėsi 2023 m. gegužės 10 d. Ieškovė neprašė atnaujinti jai termino pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl pavėluotai pateiktas dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, atsisakytinas priimti (CPK 318 straipsnio 3 dalis).
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl mokymo išlaidų atlyginimo nutraukus prieš terminą profesinės karo tarnybos sutartį (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 44 straipsnio 2, 3 dalis).
15. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 12 įsakymu Nr. P-480 apeliantas buvo atleistas iš pareigų Lietuvos kariuomenėje, nutraukta su apeliantu buvusi sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis. To paties įsakymo 3 p. apeliantui buvo nurodyta grąžinti kariuomenei mokymo išlaidas 1487,33 Eur iš karto arba dalimis sudarius atitinkamą išlaidų grąžinimo sutartį. Apeliantas neginčija, kad įsakymą gavo, tai matyti iš apelianto 2021 m. gegužės 21 d. pranešimo, kad jis atsisako grąžinti mokymosi išlaidas, nurodytas Krašto apsaugos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakyme Nr. P-480. Įsakyme buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo įsakymo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo, įsakymo neskundė, taip pat ir nesikreipė į Lietuvos kariuomenę prašydamas sudaryti su juo išlaidų grąžinimo sutartį.
16. Nustatyta, kad apeliantas 2022 m. sausio 19 d. sudarė kario savanorio sutartį dvejiems metams. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui, prašydama priteisti iš atsakovo 1487,33 Eur mokymo išlaidas.
17. Apeliantas ginčija jam nustatytą prievolę grąžinti mokymo išlaidas tuo aspektu, kad jis šiuo metu yra sudaręs kitą - kario savanorio tarnybos sutartį, kurią vykdydamas panaudoja ankstesnės sutarties metu kvalifikacijos kursuose įgytas žinias. Apelianto teigimu, Lietuvos kariuomenė yra vientisa organizacija, jis ir toliau tęsia tarnybą kariuomenėje, todėl mokymams panaudotos lėšos neturi būti reikalaujamos iš jo grąžinti.
18. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pirma, jau minėtas Krašto apsaugos ministro įsakymo punktas, įpareigojantis atsakovą grąžinti mokymo išlaidas, nebuvo skundžiamas ir turi būti vykdomas. Antra, KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva, (...) privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Kitaip tariant, prievolė grąžinti mokymo išlaidas kyla iš sutarties, kurios viena šalis neįvykdo. Tai, kad įstatyme išvardintos kelios sutarčių rūšys, kurias nutraukus kyla pareiga grąžinti mokymo išlaidas, negali būti aiškinama, kad vieną sutartį nutraukus ir sudarius kitą sutartį, išnyksta pareiga grąžinti mokymo išlaidas. Čia galioja bendrasis teisės principas, kad prievolė atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymu sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), t. y. prievolė kyla iš sutarties, kuri savo ruožtu reguliuojama viešosios teisės normomis. Trečia, tarp atsakovo sudarytų dviejų skirtingų sutarčių yra apie 7 mėnesių laiko tarpas, nes atsakovas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos 2021 m. gegužės 12 d., o kitą sutartį - kario savanorio - sudarė tik 2022 m. sausio 19 d. Vadinasi, Krašto apsaugos ministrui nustatant atsakovui pareigą grąžinti mokymo išlaidas, dar nebuvo sudaryta kita sutartis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad naujai sudaryta sutartis nekeičia ir negali pakeisti ankstesnės sutarties priešlaikinio nutraukimo teisinių pasekmių.
19. Apeliantas kelia KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies konstitucingumo klausimą, nurodo, kad įstatymo nuostata, reikalaujanti grąžinti mokymo lėšas, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 3 straipsnio 2 daliai, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, Konstitucijos 139 straipsnio 1 daliai, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, Konstitucijos 139 straipsnio 2 daliai, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Apelianto teigimu, įstatymas reikalauja iš jo ginti valstybę, o ministerijos klerkai reikalauja susimokėti už mokymą, kaip ginti valstybę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo argumentai nėra aiškiai pagrindžiantys, kokios KASOKTĮ nuostatos ir kokiu aspektu prieštarauja Konstitucijai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nenustato KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatų prieštaravimo Konstitucijai požymių, todėl nėra ir pagrindo stabdyti bylą ir tikrinti įstatyminio reguliavimo atitikimą Konstitucijai.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3107-492/2018 išaiškino, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutartis, sudaryta įstatymo pagrindu, pasižymi tuo ypatumu, kad jos šalių teises ir pareigas, sutarties vykdymo sąlygas, didžiąja dalimi nulemia KASOKTĮ ir su šiuo įstatymu susijęs teisinis reglamentavimas bei tikslai, kuriems pasiekti ji sudaryta. (...) Pareiškėjas, tiek sudarydamas PKT sutartį, tiek ją siekdamas nutraukti, turėjo aiškiai suvokti jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą bei galimas sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5053-492/2017). Pareiškėjo dalyvavimas atsakovo organizuojamuose mokymuose laikytinas neatsiejama Profesinės karo tarnybos sutarties vykdymo sąlyga, tai laikytina pareiškėjo pareiga ir negali būti siejama su jo laisvu valiniu pasirinktu tiek mokymų pobūdžio, tiek sutikimo į juos vykti aspektu, tiek ir su tų mokymų kainų nustatymu.
21. Krašto apsaugos ministerijos (Vyriausybės įgaliotos institucijos) 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintas Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašas reglamentuoja išieškomų išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario ar kariūno (toliau visi kartu – karys) mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu (toliau – mokymas), apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį. Ieškovė pateikė į bylą kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų 2021 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. VI-12, kuri patvirtina, kad P. V. mokymai kainavo 2231,01 Eur, t. y. 2019 m. – 1138,76 Eur, 2020 m. – 1092,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino parteiktą pažymą apie mokymo išlaidas, patikrino, ar atliktas proporcingas išlaidų sumažinimas atsižvelgiant į faktiškai atsakovo atitarnautus metus, ir priėmė pagrįstą sprendimą priteisti iš atsakovo prašomą mokymų išlaidų dalį - 1487,33 Eur. Todėl apelianto argumentai, kad paskaičiuota suma yra neaiški, atmestini.
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokymų išlaidų atlyginimą pagal KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatas, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.