Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-5053-492/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-01-04
Bylos Nr.: eA-5053-492/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01282-2017-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo: Lietuvos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-5053-492/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01282-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.1; 22.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies pakeitimo ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–10) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-408 „Dėl ltn. R. P. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) preambulėje nurodytą 2015 m. gruodžio 16 d. profesinės karo tarnybos sutarties Nr. PKT-160 (toliau – ir PKT sutartis) nutraukimo pagrindą, nurodant, jog PKT sutartis nutraukta dėl atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Krašto apsaugos ministerija) kaltės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 str. 1 d., Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 str. 2 d. 2 p.); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-408 „Dėl ltn. R. P. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 5 punktą, kuriuo jam nurodyta grąžinti 21 010,06 Eur mokymosi išlaidų iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 132).Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Įsakyme nurodytu PKT sutarties nutraukimo pagrindu – KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, kadangi iš tikrųjų šios sutarties nutraukimą lėmė ne jo valia ar iniciatyva, o atsakovo esminis PKT sutarties pažeidimas, t. y. savo įsipareigojimų nevykdymas – tinkamų tarnybos sąlygų neužtikrinimas (PKT sutarties 4 p.). Pažymėjo, jog pradėjus tarnybą Lietuvos kariuomenėje buvo priimtas sprendimas, kad jis dalyvaus Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengime (mokymuose), tačiau dėl lėktuvo remonto nebuvo sudarytos sąlygos skraidyti ir užbaigti šių mokymų. Nesutaisius lėktuvo, negalėjo užbaigti ir mokymų, pradėtų Čekijoje. Ši situacija, susiklosčiusi išimtinai dėl atsakovo kaltės, visiškai neatitiko jo interesų ir teisėtų lūkesčių. Teigė, jog vadovai nereagavo į prašymus sudaryti jo kvalifikaciją ir įgūdžius bent minimaliai atitinkančias tarnybos sąlygas, t. y. suteikti galimybę skraidyti, mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti licenciją, ateityje pretenduoti į aukštesnį karinį laipsnį ir t. t. Be to, mokymai negalėjo trukti ilgiau nei 12 mėnesių ir 6 mėnesius. Būtent šios nuo jo valios visiškai nepriklausančios aplinkybės ir privertė prašyti nutraukti PKT sutartį. Jis buvo priverstas žengti tokį žingsnį dėl atsakovo esminio PKT sutarties pažeidimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal KASOKTĮ normas karys turi teisę nutraukti PKT sutartį išimtinai savo valia ir iniciatyva ir neturi absoliučiai jokių teisių tuo atveju, jei atsakovas ar trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) vadovybė iš esmės pažeidžia PKT sutartį ir nevykdo savo įsipareigojimų. Tai yra teisinio reguliavimo spraga, kurią būtina užpildyti, taikant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėjas nesutiko ir su nurodymu grąžinti 21 010,06 Eur dydžio mokymo išlaidas, kadangi, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatomis, pareiga grąžinti mokymo išlaidas kyla tik tuo atveju, jei PKT sutartis nutraukiama prieš terminą kario iniciatyva arba dėl kario kaltės. PKT sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, pastarajam iš esmės ją pažeidus bei neužtikrinus tinkamų tarnybos sąlygų. Pareiškėjas po PKT sutarties nutraukimo liko karo tarnybos rezerve, be to, įsidarbino UAB „BAA Training“ pilotu–instruktoriumi. Remiantis proporcingumo principu, atsakovo teisėtų interesų apsaugai nėra būtina įpareigoti jį grąžinti reikiamai lakūno kvalifikacijai įgyti ir palaikyti skirtas lėšas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V-691 redakcija) patvirtinto Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo (toliau – ir Išlaidų aprašas) 3 punktas nenumato pareigos grąžinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai mokymo kitoje Lietuvos mokymo įstaigoje (išskyrus laikiną siuntimą) išlaidų, todėl nurodymas grąžinti 10 640 Eur mokymo išlaidų už 2011–2015 m., kuomet jis studijavo valstybės visiškai finansuojamoje vietoje Vilniaus Gedimino technikos universitete, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepagrįstai nurodyta grąžinti 10 370,06 Eur už mokymus Čekijoje, nes atsakovo pateikti skaičiavimai nėra aiškūs bei pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nebuvo supažindintas su numatomų mokymų kaina, neatsiklausta jo sutikimo ar nesutikimo, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl skrydžių lėktuvu.Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 50–54) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo iniciatyva ir laisva valia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybos nutraukimo aprašas) nustatyta tvarka 2017 m. vasario 15 d. krašto apsaugos ministrui pateikė nustatytos formos prašymą nutraukti PKT sutartį prieš terminą (KASOKTĮ 37 str. 1 d.) dėl to, jog neturi motyvacijos toliau tęsti profesinės karo tarnybos, kad gavo pasiūlymą dirbti kitą darbą, kuriame galėtų save realizuoti, atskleisti ir turėti perspektyvų toliau siekti karjeros aviacijos srityje. Taigi jis sutiko su tarnybos santykių nutraukimo kario iniciatyva teisiniu pagrindu ir su iš jo kylančiomis visomis teisinėmis pasekmėmis (tarp jų ir mokymo išlaidų grąžinimu). Teisės analogija negali būti taikoma, nes ginčo santykiai yra sureglamentuoti specialiojo įstatymo – KASOKTĮ. Šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose yra nustatyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai. Pareiškėjas, pradėdamas profesinę karo tarnybą, sutiko ir žinojo, kokiomis sąlygomis, pagrindais, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis galės nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą. PKT sutartyje nėra numatytų įsipareigojimų suteikti kariui licencijas ar aukštesnį karinį laipsnį. Be to, pagal KASOKTĮ 54 straipsnį, aukštesnio laipsnio suteikimas nepriklauso nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar nepateikė kitų objektyvių duomenų, dėl kurių turėjo būti taikomas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas nutraukiant su juo PKT sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad PKT sutartis nutraukta pareiškėjo iniciatyva ir prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą, t. y. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o aplinkybės, dėl kurių nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, krašto apsaugos ministro sutikimu nebuvo pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis, tai suponavo KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą pareiškėjui. Aplinkybės, kad po PKT sutarties nutraukimo pareiškėjas liko karo tarnybos rezerve ir įsidarbinus UAB „BAA Training“ pilotu–instruktoriumi jo, kaip lakūno, įgūdžiai bus tobulinami toliau ir, esant būtinumui, panaudoti krašto apsaugos tikslams, neatleidžia jo nuo pareigos grąžinti mokymo lėšas. KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse nenustatyta atvejo (sąlygos), kad iš profesinės karo tarnybos atleistas profesinės karo tarnybos karys, kuris Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 21 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir kitais pagrindais paskiriamas atlikti tarnybą rezerve arba įsidarbina privačiose įmonėse, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Nurodymo grąžinti 10 640 Eur dydžio sumą už mokslus 2011–2015 m. pagrįstumą patvirtina Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2017 m. gegužės 3 d. raštas Nr. FS-337 „Dėl ltn. R. P. išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“, kuriame yra pateikiami detalūs patirtų išlaidų apskaičiavimai ir juos pagrindžiantys dokumentai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą (b. l. 68–74) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. prašymu pats krašto apsaugos ministro paprašė nutraukti PKT sutartį anksčiau sutarto tarnauti laiko. Prašyme nurodytos aplinkybės yra visiškai subjektyvios. Įsakyme buvo nurodytas esamoms aplinkybėms tinkamas teisinis pagrindas – KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalis. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas negali būti taikomas, kadangi dėl pareiškėjo nebuvo priimta jokių šioje teisės normoje nurodytų sprendimų. Pareiškėjas sutiko ir žinojo, kokiomis sąlygomis, pagrindais, tvarka vykdys PKT sutartį ir kokiomis teisinėmis pasekmėmis galės nutraukti šią sutartį prieš terminą. PKT sutarties nutraukimas KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu suponuoja KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies taikymą, todėl pareiškėjas ir turėtų atlyginti jo brangiai kainuojančiam ir specifiniam mokymui išleistas lėšas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu (b. l. 141–151) atmetė pareiškėjo R. P. skundą kaip nepagrįstą; nepatenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-408 preambulėje nurodyto 2015 m. gruodžio 16 d. profesinės karo tarnybos sutarties Nr. PKT-160 nutraukimo pagrindo ir šio įsakymo 5 punkto, kuriuo nurodyta pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas 21 010,06 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Pareiškėjas siekia pakeisti atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindą, pripažįstant, kad su juo sudaryta PKT sutartis nutraukta ne jo iniciatyva, o dėl atsakovo kaltės, pažeidus PKT sutarties sąlygas, t. y. neužtikrinus tinkamų tarnybos sąlygų. Pareiškėjo nuomone, ad hoc (lot. k. esant konkrečiai situacijai) jam turėtų būti taikomos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, o jo atleidimo pagrindu, taikant teisės analogiją, nurodytas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas.Teismas nurodė, kad su pareiškėju PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. KASOKTĮ 38 straipsnyje numatyti profesinės karo tarnybos karių sutarties nutraukimo pagrindai (jų baigtinis sąrašas), kai tokia sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva, t. y. ne kario prašymu. Savo iniciatyva karys gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik vienu – KASOKTĮ 37 straipsnio – pagrindu, t. y. tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. PKT sutarties nutraukimas dėl vadovybės kaltės nėra numatytas.Teismas pažymėjo, jog kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtintas Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas (2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V-577 redakcija) (4 p.). Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis neprašė nutraukti su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties savo iniciatyva. Pareiškėjas, laikydamasis nustatytų procedūrų, krašto apsaugos ministrui 2017 m. vasario 15 d. pateikė nustatytos formos prašymą atleisti jį iš tarnybos savo noru. Pareiškėjas neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje, pagrindinė pareiškėjo PKT sutarties nutraukimo priežastis yra nesuteikimas galimybės įgyti lakūno licenciją ir aukštesnį karinį laipsnį, gauti didesnį darbo užmokestį. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės teismui neleido daryti išvados, kad PKT sutartį pareiškėjas buvo priverstas nutraukti dėl Krašto apsaugos ministerijos kaltės, t. y. kad nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties metu galiojusio KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, PKT sutarties 3, 4, 7, 8 punktais.Teismas nustatė, kad sudarius PKT sutartį pareiškėjas buvo paskirtas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Mokomosios grandies lakūno pareigas. Pareiškėjui pradėjus tarnybą buvo priimtas sprendimas dėl jo dalyvavimo Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengime (mokymuose), kurio tikslas – parengti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų transporto lakūnus, gebančius atlikti Transporto lėktuvų eskadrilės B grandžiai priskiriamas užduotis. Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-35, pareiškėjas baigė teorinį rengimą skraidyti, išlaikė teorinio rengimo įskaitas. Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. KKM-62, pareiškėjas dalyvavo pirmosios pagalbos rengimo kursuose. Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-149, pareiškėjas pradėjo praktinį rengimą skraidyti. Vykdant pastarąjį įsakymą, buvo sudarytas praktinio rengimo skraidyti antruoju pilotu orlaivio L-410 planas – grafikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. KK-691, pareiškėjas buvo komandiruotas į Čekiją, kur dalyvavo papildomuose lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo mokymuose: išklausė teorinį kursą, išlaikė teorinių žinių patikrinimo testą bei dalyvavo praktiniuose mokymuose treniruokliu. Atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pagal sudarytą grafiką turėjo skraidyti 18.10 val., tačiau faktiškai skraidė 5.30 val. (6 skrydžiai), nes lėktuvas, kuriuo buvo vykdomos praktinės skraidymo užduotys, buvo remontuojamas. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad lėktuvo remonto metu jis vykdė kitas kario pareigas, jam buvo skiriamas darbas administracijoje, skiriami budėjimai bei už tarnybą Lietuvos kariuomenėje mokamas tarnybinis atlyginimas. Šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovas sudarė pareiškėjui tinkamas tarnybos sąlygas, organizavo jo kvalifikacijos kėlimą, mokėjo priklausantį pagal laipsnį tarnybinį atlyginimą. Su pareiškėju sudarytoje PKT sutartyje nebuvo nuostatų dėl atsakovo įsipareigojimo suteikti pareiškėjui lakūno licenciją ar aukštesnį kvalifikacinį laipsnį. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nevykdė PKT sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamų tarnybos sąlygų į tiesioginius vadovus ar krašto apsaugos ministrą, dalyvavęs atrankoje aukštesniam kariniam laipsniui suteikti ir jo nurodytos aplinkybės dėl lakūno licencijos neturėjimo lėmė nepalankų jam sprendimą. Taigi konstatuoti PKT sutarties 4 punkto pažeidimo teismas neturėjo pagrindo. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. prašymo krašto apsaugos ministrui argumentai, pareiškėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad prieš rašydamas prašymą jis turėjo darbo pasiūlymą, pateikti įrodymai, taip pat tai, kad nebuvo konstatuota, jog Krašto apsaugos ministerija nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, leidžia daryti išvadą, kad PKT sutarties nutraukimą iš esmės lėmė paties pareiškėjo apsisprendimas. Pareiškėjas iki prašymo pateikimo Lietuvos kariuomenėje tarnavo šiek tiek daugiau nei vienerius metus. Prieš pasirašydamas PKT sutartį jis buvo supažindintas su tarnybą Lietuvos kariuomenėje reglamentuojančiais teisės aktais. Tai, kad sąlygos Lietuvos kariuomenėje nepatenkino pareiškėjo lūkesčių, susijusių su įgyta specialybe, yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas, dėl kurio jis priėmė sprendimą nutraukti tarnybos santykius. Taigi pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. prašymas savo esme ir turiniu atitiko KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalyje ir Tarnybos nutraukimo apraše nustatytą PKT sutarties nutraukimo pagrindą.Teismas vadovavosi Tarnybos nutraukimo aprašo 2, 3 punktais, reglamentuojančiais priežastis, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis kariui savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Nustatė, kad krašto apsaugos ministras, priimdamas Įsakymą, pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) pripažino svarbiomis ir tokiomis, dėl kurių pareiškėjas savo iniciatyva galėjo nutraukti tarnybą prieš profesinės karo tarnybos sutartyje numatytą terminą (Tarnybos nutraukimo aprašo 3 p.). Teismo vertinimu, krašto apsaugos ministras, remdamasis Tarnybos nutraukimo aprašo 3 punktu jam suteikta diskrecija, tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir priežastis, todėl atleido pareiškėją iš profesinės karo tarnybos KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtai ir pagrįstai. Keisti pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindo nebuvo pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti teisės analogiją, pareiškėjo atleidimo pagrindu nurodant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Teismas taip pat vadovavosi KASOKTĮ 44 straipsnio 2, 3, 4 dalimis. Pažymėjo, jog krašto apsaugos ministras, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovaudamasis Tarnybos nutraukimo aprašu, pripažino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) svarbiomis, dėl kurių jis savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą, tačiau, spręsdamas pareiškėjo mokymo išlaidų grąžinimo klausimą, nesutiko pripažinti pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nuo jo (kario) valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis. Pareiškėjas neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje, pagrindinė pareiškėjo PKT sutarties nutraukimo priežastis yra galimybės įgyti lakūno licenciją ir aukštesnį karinį laipsnį, gauti didesnį darbo užmokestį nesuteikimas. Šios priežastys, teismo vertinimu, negali būti pagrindas atleisti karį, savanoriškai įsipareigojusį tarnybą atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, nuo iš KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje kylančios prievolės grąžinti jo mokymui išleistų lėšų.Teismas pažymėjo, jog karo tarnyba rezerve KPĮ apibrėžta kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (KPĮ 2 str. 20 d., KASOKTĮ 2 str. 28 d.). Asmenys nuo 19 m. iki 55 m., kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą – karo prievolę (KPĮ 2 str. 8 d., 21 str. 2 d. 2 p.), t. y. privalo atlikti teisės aktų nustatytą pareigą valstybei. Taigi pareiškėjas pagal paminėtas įstatymų nuostatas pagrįstai yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve. Atsakovas pagrįstai teigė, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse, kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), jog atleistas profesinės karo tarnybos karys, įrašytas į tarnybą rezerve, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taip pat paminėtose KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatose nėra numatytos sąlygos, kad nuo šios pareigos yra atleidžiami ir kai karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigotų atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASOKTĮ 2 str. 16 d.). Taigi atsakovas pagrįstai teigė, kad KASOKTĮ 44 straipsnyje nėra nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti mokymui išleistas lėšas.Teismas nurodė, kad atsakovo mokymo išlaidos buvo skirtos pareiškėjo lakūno reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalimis ir kt. šio įstatymo nuostatomis bei su pareiškėju pasirašyta PKT sutartimi, atsakovas ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, mokydami karį, keldami jo kvalifikaciją (didindami jo paklausą darbo rinkoje), turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas karys tęs profesinės karo tarnybos santykius iki įsipareigoto pagal PKT sutartį termino ir taip kompensuos krašto apsaugos institucijų patirtas išlaidas, o jei PKT sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva (kaip ir nagrinėjamu atveju) ar kitais KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, atlygins tokias išlaidas. Pareiškėjas, pasirašydamas PKT sutartį, įsipareigojo siekti įgyti nustatytoms kario pareigoms (funkcijoms) atlikti reikiamą kvalifikaciją. Pareiškėjo mokymui, jo kvalifikacijos kėlimui ir profesiniam rengimui paminėtuose kursuose krašto apsaugos sistemos institucijos patyrė išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų 2017 m. kovo 7 d. pažyma Nr. VL-150(3.7) patvirtino išlaidų, skirtų pareiškėjo, kaip lakūno, kvalifikacijai įgyti ir tobulinti, sumą, kuri yra 21 010,06 Eur. Taip pat šių išlaidų apskaičiavimas detaliai paaiškintas Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2017 m. gegužės 3 d. rašte Nr. FS-337 ir jo prieduose. Pareiškėjas jokių konkrečių nesutikimo su prašomos grąžinti sumos dydžiu argumentų teismui nepateikė. Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų sumos teisingumu.Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidų, nes dėl komandiruotės į Čekiją nebuvo atsiklausta jo nuomonės, yra nepagrįstas. Pareiškėjas į Čekiją buvo siunčiamas krašto apsaugos ministro įsakymu. Pareiškėjas šio įsakymo teisėtumo neginčijo. Būdamas karys jis privalo vykdyti teisėtus įsakymus. PKT sutartyje pareiškėjas įsipareigojo tobulinti kvalifikaciją. Tai, kad pareiškėjas kitoje darbovietėje įgytą kvalifikaciją ir įgūdžius perspektyvoje galės panaudoti krašto apsaugos tikslams, laikytina subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, kuri paremta išimtinai prielaidomis ir taip pat negali būti pagrindu atleisti jį nuo prievolės grąžinti mokymo išlaidas.Taigi kadangi pareiškėjo PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą), todėl, vadovaudamasis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas padarė išvadą, kad krašto apsaugos ministras Įsakymo 5 punktu pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui grąžinti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas – 21 010,06 Eur – iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Pažymėjo, jog, atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti jas iš atsakovo buvo nepatenkintas (ABTĮ 40 str.).

III.

Pareiškėjas R. P. apeliaciniu skundu (b. l. 154–163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 188–189). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. PKT sutarties nutraukimą lėmė ne pareiškėjo valia ar iniciatyva, o atsakovo esminis PKT sutarties pažeidimas, t. y. PKT sutarties įsipareigojimų nevykdymas. Atsakovas nesugebėjo sudaryti tinkamų tarnybos sąlygų. Ši situacija, susiklosčiusi išimtinai dėl atsakovo kaltės, visiškai neatitiko pareiškėjo interesų ir teisėtų lūkesčių. Pagrindinė PKT sutarties nutraukimo priežastis – atsakovo esminis PKT sutarties pažeidimas, o ne „nesuteikimas galimybės įgyti lakūno licenciją ir aukštesnį karinį laipsnį, gauti didesnį darbo užmokestį“. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, pareiškėjas užpildė jam pateiktą prašymo formą, parengtą atsižvelgiant į KASOKTĮ 37 straipsnį. PKT sutarties nutraukimo esminė priežastis buvo atsakovo nesugebėjimas užtikrinti pareiškėjui tinkamų, jo pareigas atitinkančių tarnybos sąlygų, dėl to jis, kaip lakūnas, prarado kvalifikaciją ir profesinius įgūdžius.

24.2. Vienintelis adekvatus bei tinkamas pareiškėjo pažeistų teisių gynimas buvo prašymo dėl PKT sutarties nutraukimo pateikimas atsakovui, kuris jo nepagrįstai ir neteisėtai buvo įvertintas kaip pareiškėjo iniciatyva ir valia. PKT sutarties nutraukimo teisinis pagrindas – KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalis, Įsakyme nurodytas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl teismo turėjo būti pakeistas. Situacija dėl kario teisės nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį dėl atsakovo kaltės nebuvimo yra teisinio reguliavimo spraga, kurią būtina užpildyti, tiesiogiai taikant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikytinas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

24.3. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatomis, pareiga grąžinti mokymo išlaidas kyla tik tuo atveju, jei profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama prieš terminą kario iniciatyva arba dėl kario kaltės. Remiantis proporcingumo principu, atsakovo teisėtų interesų apsaugai nėra būtina įpareigoti pareiškėją grąžinti reikiamai lakūno kvalifikacijai įgyti ir palaikyti skirtas lėšas. Išlaidų aprašo 3 punktas nenumato pareigos grąžinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai mokymo kitoje Lietuvos mokymo įstaigoje (išskyrus laikiną siuntimą) išlaidų. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su numatomų mokymų Čekijoje kaina, neatsiklausta jo sutikimo ar nesutikimo, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl skrydžių lėktuvu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 167–172) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

25.1. Ginčui išspręsti reikšminga aplinkybė yra pareiškėjo laisvos valios išreiškimas prašyme, t. y. jo išdėstytų aplinkybių nutraukti PKT sutartį prieš terminą įvertinimas. Atsakovas negalėjo pareiškėjo prašymo įvertinti kitaip, nei kaip pateikto jo iniciatyva ir su aiškia išreikšta valia nutraukti sutartį prieš terminą, ir atleisti pareiškėjo iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Jeigu pareiškėjas manė, kad tarnybos metu buvo nesilaikoma PKT sutartyje nustatytų sąlygų arba kitaip buvo galbūt pažeidžiamos jo kario teisės, tai jis savo pažeistas teises ir laisves galėjo ginti vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka.

25.2. Kadangi pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjas privalo atlyginti atsakovui krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys negali būti pagrindas atleisti karį, savanoriškai įsipareigojusį tarnybą atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, nuo iš KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies kylančios prievolės grąžinti jo mokymui išleistų lėšų. Nėra KASOKTĮ 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti mokymui išleistas lėšas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 175–181) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

26.1. Pareiškėjas sutiko ir žinojo, kokiomis sąlygomis, pagrindais, tvarka vykdys PKT sutartį ir kokiomis teisinėmis pasekmėmis galės nutraukti šią sutartį prieš terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog karo tarnybos atlikimo organizavimas buvo priešingas teisei ir dėl to atimta galimybė tapti profesionaliu licencijuotu lakūnu, o tai lėmė, jog jis turėjo išeiti iš tarnybos. Pareiškėjo išleidimo į atsargą iš karo tarnybos įsakyme buvo nurodytas esamoms aplinkybėms tinkamas teisinis pagrindas – KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjo siūlomas atleidimo iš karo tarnybos pagrindas – KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas, negali būti taikomas, nes Lietuvos kariuomenėje dėl pareiškėjo nebuvo priimtų jokių šiame punkte nurodytų sprendimų.

26.2. Pareiškėjo PKT sutartis nutraukta paties pareiškėjo iniciatyva prieš įsipareigotą terminą, t. y. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai suponuoja KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies taikymą. Jis turėtų atlyginti kariniam parengimui ir brangiai kainuojančiam specifiniam mokymui bei kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui išleistas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų nustatymas ir kario pareiga grąžinti mokymosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. P-408 „Dėl ltn. R. P. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ nurodytą 2015 m. gruodžio 16 d. profesinės karo tarnybos sutarties Nr. PKT-160 nutraukimo pagrindą į PKT sutarties nutraukimą dėl atsakovo Krašto apsaugos ministerijos kaltės bei panaikinti Įsakymo 5 punktą, kuriuo jam nurodyta grąžinti 21 010,06 Eur mokymosi išlaidų iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino PKT sutarties nutraukimo priežastis, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas padarė esminį PKT sutarties pažeidimą, neužtikrino pareiškėjo kaip lakūno tarnybos sąlygų ir dėl to jis prarado kvalifikaciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo užpildyti teisinio reguliavimo spragą ir taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Apeliantas taip pat nesutiko su sprendimo dalimi dėl mokymosi išlaidų grąžinimo, kurias patyrė mokydamasis kitoje šalies mokymosi įstaigoje, nurodė, kad nebuvo informuotas apie numatomų mokymų kainą Čekijoje, teigė, kad informacija apie skrydžius lėktuvu neatitinka tikrovės.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. PKT-160, kuria pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą iki 2026 m. gegužės 30 d. (t. I, b. l. 14). PKT sutartis buvo sudaryta vadovaujantis įstatymu – KASOKTĮ 31 straipsniu, įtvirtinančiu, kad Profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutartis, sudaryta įstatymo pagrindu, pasižymi tuo ypatumu, kad jos šalių teises ir pareigas, sutarties vykdymo sąlygas, didžiąją dalimi nulemia KASOKTĮ ir su šiuo įstatymu susijęs teisinis reglamentavimas bei tikslai, kuriems pasiekti ji sudaryta. Tiek šalių diskrecija susitarti dėl sutarties vykdymo sąlygų, tiek galimi šalies (pareiškėjo) tam tikri subjektyvūs lūkesčiai yra reglamentuojami viešosios teisės (konkrečiu atveju – administracinės teisės) normų, todėl ginčams, kilusiems iš tokios sutarties įgyvendinimo, tarp jų ir dėl PKT sutarties nutraukimo, paprastai negali būti taikomos privatinės (civilinės, darbo, kt.) teisės normos ir principai. Pareiškėjas, tiek sudarydamas PKT sutartį, tiek ją siekdamas nutraukti, turėjo aiškiai suvokti jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą bei galimas sutarties nutraukimo teisines pasekmes.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl PKT nutraukimo nurodytas priežastis ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad savo iniciatyva karys gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje numatytą terminą tik KASOKTĮ 37 straipsnyje numatytu pagrindu – t.y. krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėk pripažintų svarbių priežasčių, PTK sutarties nutraukimas dėl vadovybės kaltės nėra įstatyme numatytas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tokia situacija turi būti laikoma teisinio reglamentavimo trūkumu ir teismas ad hoc turėtų taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį ir jo atleidimo pagrindu, taikant teisės analogiją, turėtų būti nurodytas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Minėta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja administracinės teisės normos, tai reiškia, kad, nors kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, ginčo šalys turi tik tokias teisines galimybes nutraukti PTK sutartį, kokios yra numatytos teisės aktuose. Pareiškėjas, nutraukdamas profesinės karo tarnybos sutartį, akcentuoja subjektyvius lūkesčius tobulinti savo, kaip lakūno praktinius skraidymo įgūdžius ir kvalifikaciją, gauti transporto lakūno licenciją, dalyvauti atrankoje dėl aukštesnio karino laipsnio, tačiau tokie lūkesčiai nėra pagrįsti nei PTK sutarties sąlygomis, nei ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl jie negali būti vertinami kaip savarankiškas PTK sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos PTK sutarties nutraukimo priežastys, nes jos nėra objektyvia kliūtimi toliau tęsti tarnybos santykius, priešingai, jos išimtinai susiję su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu ir pasirinkimu. Tai patvirtina ir faktas, kad pareiškėjas po sutarties nutraukimo įsidarbino UAB „BAA Training“ pilotu instruktoriumi.Pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. prašyme nurodytos PTK sutarties nutraukimo priežastys buvo įvertintos kaip svarbios nutraukti PTK sutartį prieš teminą įstatyme numatytu pagrindu - KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalyje, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Pareiškėjas, nesutikdamas su PKT sutarties nutraukimo pagrindų vertinimu, byloje nepateikia faktinių nei teisnių argumentų, kad atsakovas, sudarydamas sutartį Nr. PKT-160, kuria pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą iki 2026 m. gegužės 30 d., būtų įsipareigojęs per tam tikrus terminus suteikti pareiškėjui pageidaujamą kvalifikaciją ar karinį laipsnį, ar kad atsakovas būtų teisės aktais įpareigotas tai atlikti, ar kad tokia atsakovo pareiga būtų kaip nors nulemta ginčo teisinių santykių reglamentavimu. Pažymėtina, kad profesinės karo tarnybos santykių pobūdis, priešingai, riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją tiek priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, tiek dėl jų skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo. Be to, šių subjektų sprendimai reikšminga dalimi yra priklausomi nuo turimų materialinių resursų ir valstybės skiriamų finansinių išteklių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas ginti savo subjektyvius lūkesčius, ne tik jų nepagrindė, bet ir nenurodė aplinkybių, kad atsakovas, tiek sudarydamas pareiškėjui profesinės karo tarnybos sąlygas, tiek nutraukdamas sutartį, būtų veikęs pažeisdamas jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribas.Kario išlaidų grąžinimą reglamentavusio KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 44 str. 3 d.).Taigi pareiga atlyginti kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas nustatyta įstatymu, todėl, sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio ir pagrįstumo reikšmingomis laikytinos tos sąlygos, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme. Aptariamu atveju tai reiškia, kad išlaidų atlyginimas ribojamas tam tikrais terminais ir jos turi būti susiję su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, tačiau pareiga atlyginti išlaidas įstatyme nėra siejama su konkrečios profesijos ar kvalifikacijos įgijimu, karinio laipsnio gavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (Vyriausybės įgaliotos institucijos) 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių 26 ir 27 punktais, pareiškėjo mokymui, profesiniam parengimui ir kvalifikacijos kėlimui buvo apskaičiuota išleista 21 010,06 Eur suma, įrašyta į ginčijamo atsakovo įsakymo 5 punktą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad reikalaujamos atlyginti išlaidos buvo skirtos pareiškėjo mokymui, profesiniam parengimui ir kvalifikacijos tobulinimui ir kad jos patenka į įstatymu nustatytus laikotarpius. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi dėl mokymo išlaidų grąžinimo, nurodė ne tik tuos argumentus, kuriais kvestionavo PKT sutarties nutraukimo pagrindus (aptarta 31, 32 punkte), bet ir teigė, kad tokia priemonė neproporcinga, nėra pagrindo reikalauti atlyginti išlaidas už pareiškėjo studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete pagal orlaivių pilotavimo vientisųjų studijų programą valstybės finansuojamoje vietoje; siunčiamas į komandiruotę Čekijoje jis nebuvo supažindintas su numatomų mokymų kaina, grįžus jam nebuvo sudarytos sąlygos atlikti praktinio rengimo užduočių – skrydžių lėktuvu L-410, nes jis nebuvo užbaigtas remontuoti.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad PKT sutarties nutraukimo pasekmės, susijusios su kario pareiga grąžinti mokymosi išlaidas, yra reglamentuotos įstatymu. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės (t.y. kad profesinės tarnybos kario sutartis prieš terminą nutraukiama dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių), kurių pagrindu pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos atlyginti mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas. Argumentą, kad pareiškėjas studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete valstybės finansuojamoje vietoje, paneigia administracinėje byloje pateikiamai duomenys, patvirtinantys, kad studijų kainą mokėjo atsakovas. Atsakovas, siųsdamas pareiškėją į mokymus Čekijoje, veikė teisėtai, ta aplinkybė, kad po teorinių mokymų nebuvo sudaryta galimybė per 6 mėnesius atlikti praktinių gebėjimų patikrinimą ir gauti licenciją, dėl to pareiškėjo mokymai tapo beverčiai, jo teigimu, tiek tarnybai LK, tiek darbui civilinėje aviacijoje, nesietina su įstatyme nustatytomis išlaidų atlyginimo sąlygomis, todėl neturi sprendžiant ginčą teisinės reikšmės, pareiškėjo atitinkami subjektyvūs lūkesčiai nėra grindžiami įstatymu ir todėl šiuo atveju neginami. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas 2015 m. gruodžio 16 d. PKT sutartį ilgam laikotarpiui – iki 2026 m. gegužės 30 d. taip pat turėjo tam tikrus objektyviai pagrįstus lūkesčius dėl kvalifikuoto profesinės karo tarnybos specialisto parengimo, todėl nutraukus sutartį praėjus sąlyginiai trumpam jos vykdymo terminui, iš esmės nepasiekus PKT sutarties tikslų, reikalavimą grąžinti patirtas kario mokymo išlaidas laikyti neproporcinga priemone nėra pagrindo.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti ar keisti. Priimant šį sprendimą, buvo įvertintos visos reikšmingos byloje aplinkybės, teisingai aiškintos ir taikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, jis atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. administracinę bylą Nr. A-1086-756/2017). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.Pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir vėliau apeliacinį skundą, sumokėjo žyminį mokestį, atitinkamai 22,50 Eur, įmokėta 2017 m. balandžio 19 d., ir 11,25 Eur, įmokėta 2017 m. rugpjūčio 31 d., į VMI sąskaitą AB SEB banke. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais, bei ginčo teisinių santykių pobūdį, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas priskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl sumokėtas žyminis mokestis jam turi būti grąžintas (ABTĮ 37 str. 1 d. 1 p., 36 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui R. P. 33,75 (trisdešimt tris eurus 75 ct) Eur žyminio mokesčio, šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVirginija Volskienė