Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovei advokatei L. J., atsakovės atstovui V. Z., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo -Lietuvos kariuomenė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. P. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 20 įsakymo Nr. P-408 „Dėl ltn. R. P. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve” preambulėje nurodytą 2015-12-16 profesinės karo tarnybos sutarties (toliau – PKT sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindą nurodant, jog PKT sutartis nutraukta dėl atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kaltės (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir kato tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas); panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 20 įsakymo Nr. P-408 5 punktą, kuriuo jam nurodyta grąžinti 21 010,06 EUR mokymosi išlaidų iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos I t., 1-10 l.).

Skunde paaiškino, kad su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM, atsakovė) 2015-12-16 sudarė PKT sutartį ir buvo paskirtas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Mokomosios grandies lakūno pareigas. PKT sutarties 4 punktu atsakovė įsipareigojo KASOKTĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka skirti karį (pareiškėją) į pareigas ir užtikrinti jam tinkamas tarnybos sąlygas ir socialines garantijas, nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų. Tačiau šio savo įsipareigojimo, pareiškėjo teigimu, atsakovė neįvykdė, kadangi praktiškai nuo pat jo tarnybos pradžios neužtikrino jam tinkamų tarnybos sąlygų, tokiu būdu padarydamas esminį PKT sutarties pažeidimą, kuris galiausiai ir lėmė PKT sutarties nutraukimą.

Detalizavo, kad pradėjus tarnybą Lietuvos kariuomenėje (toliau – LK), buvo priimtas sprendimas, jog jis dalyvaus Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengime (mokymuose), kurių tikslas – parengti LK Karinių oro pajėgų transporto lakūnus, gebančius atlikti Transporto lėktuvų eskadrilės B grandžiai priskiriamas užduotis. Vykdant šį sprendimą, remiantis LK Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016-01-18 įsakymu Nr. V-35 buvo pradėtas teorinis jo rengimas skraidyti. Per vieną mėnesį baigė teorinį rengimą, išlaikė teorinio rengimo įskaitas, todėl buvo pradėtas praktinis jo rengimas skraidyti. Tuo tikslu buvo sudarytas praktinio rengimo skraidyti antruoju pilotu orlaivio L-410 planas – grafikas, kuriuo remiantis jis turėjo skraidyti 18 val. 10 min., tačiau faktiškai laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-03-29 jis skraidė vos 5 val. 2016 m. balandžio pradžioje buvo informuotas apie pradedamą lėktuvo L-410 variklių remontą. Remontas užsitęsė, todėl jis ne kartą žodžiu kreipėsi į savo vadovus su paklausimais, kada bus tęsiamas jo praktinio rengimo kursas. Kas kartą jam buvo žadama, jog kursas bus tęsiamas suremontavus lėktuvą L-410, vis perkeliant numatomą remonto pabaigos datą. Nors jis nebaigė Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo programos, 2016-08-19 įsakymu Nr. KK-69 “Dėl LK karių komandiravimo į Čekiją” buvo komandiruotas į Čekiją, kur dalyvavo papildomuose lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo mokymuose. Jam buvo nurodyta, jog komandiruotės metu išklausęs teorinį kursą, išlaikęs teorinių žinių patikrinimo testą bei atlikęs praktinius mokymus treniruokliu ir grįžęs iš komandiruotės galės ne tik pabaigti dar 2016 m. sausio mėn. pradėtą Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo programą, bet ir atlikti praktinį rengimą – skrydžius lėktuvu - pagal mokymus, vykusius Čekijoje, kadangi 2016 m. rugsėjo mėn. bus užbaigti lėktuvo L-410 remonto darbai. Pareiškėjui grįžus iš komandiruotės paaiškėjo, kad lėktuvas vis dar nesuremontuotas, todėl galimybės tinkamai užbaigti mokymų, pradėtų Čekijoje, nėra. Taigi, laiku ir tinkamai baigęs teorinį parengimą bei išlaikęs teorinio rengimo įskaitas, negalėjo užbaigti visos Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo programos, kuria remiantis įvertinamas lakūnų pasirengimo lygis ir suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. Dėl to jis neturėjo galimybės gauti transporto lakūno licencijos, išduodamos Lietuvos karinės aviacijos specialistams pagal Lietuvos kariuomenės vado 2014-06-16įsakymu Nr. V-642 patvirtintus Lietuvos Respublikos Karinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatus, dalyvauti atrankoje dėl aukštesnio karinio laipsnio, prarado savo, kaip lakūno, praktinius skraidymo įgūdžius bei kvalifikaciją. Šios aplinybės taip pat turėjo neigiamos įtakos jo gaunamoms pajamoms: neteko priedo už pareigas, susijusias su ypatinga specifika - atliktus skrydžius (apie 100 EUR), mokamo prie bazinio tarnybinio atlyginimo, kurio dydis siekė maždaug 800 EUR; negavo priedo (apie 100 EUR), kuris būtų buvęs mokamas prie bazinio tarnybinio atlyginimo kartu su priedu už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, baigus mokymus bei įgijus kvalifikacinę kategoriją; negalėdamas dalyvauti atrankoje dėl aukštesnio karinio laipsnio suteikimo, prarado galimybę gauti ir didesnį tarnybinį atlyginimą, mokamą vyresniesiems leitenantams.

Mano, kad ši situacija, susiklostė išimtinai dėl atsakovės kaltės, visiškai neatitiko jo interesų bei teisėtų lūkesčių. Pradėdamas mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete pagal Orlaivių pilotavimo universitetinių vientisųjų studijų programą ir įgydamas aeronautikos inžinerijos magistro laipsnį pareiškėjas siekė įgyti lakūno profesiją, o pradėdamas tarnybą Lietuvos kariuomenės oro pajėgose – pagrįstai tikėjosi faktiškai dirbti pagal turimą profesiją, toliau tobulinti turimus įgūdžius, kelti kvalifikaciją, kopti karjeros laiptais, gauti jo poreikius bei kvalifikacijas atitinkantį atlyginimą ir t. t., bei tokiu būdu realiais veiksmais prisidėti prie valstybės apsaugos ir gynybos. Tačiau vadovai nereagavo į jo prašymus sudaryti jo kvalifikaciją bei įgūdžius bent minimaliai atitinkančias tarnybos sąlygas, t. y. suteikti galimybę skraidyti, mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti licenciją, ateityje pretenduoti į aukštesnį karinį laipsnį ir t. t. Maža to, 2017 m. vasarį pareiškėjui tapo žinoma, jog lėktuvas L-410 bus suremontuotas geriausiu atveju kovo antroje pusėje, kas reiškė, kad jo mokymai tiek pagal LK programą, tiek pagal programą Čekijoje tapo visiškai beverčiais, kadangi pagal Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo programą praktinis rengimas negalėjo trukti ilgiau kaip 12 mėnesių, o pagal programą Čekijoje mokymai turėjo trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius (nuo kursų pradžios iki praktinių gebėjimų tikrinimo). Būtent šios nuo jo valios visiškai nepriklausančios aplinkybės ir privertė jį prašyti nutraukti PKT sutartį, apie ką jis aiškiai ir pasisakė 2017-02-15 prašyme nutraukti PKT sutartį (toliau – Prašymas). Atkreipė dėmesį į tai, jog LK Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas M. M., susipažinęs su jo prašymu, faktiškai pripažino, jog PKT sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Tačiau nepaisant šios aplinkybės krašto apsaugos ministras skundžiamu Įsakymu Nr. P-408 nutarė nutraukti PKT sutartį su pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį bei nurodė jam grąžinti mokymo išlaidas - 21 010,06 EUR.

Nurodo, kad atsakovas, neužtikrindamas jam tinkamų tarnybos sąlygų, pažeidė ne tik PKT sutartį, bet ir jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, o būtent teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Dėl tokių atsakovo veiksmų atsidūrė situacijoje, kuomet privalėjo ginti savo pažeistas teises, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Vienintelis adekvatus bei tinkamas pažeistų teisių gynimas šiuo atveju buvo prašymo dėl PKT sutarties nutraukimo pateikimas, kuris atsakovės nepagrįstai ir neteisėtai buvo įvertintas kaip pareiškėjo iniciatyva ir valia, todėl mano, kad PKT sutarties nutraukimo teisinis pagrindas – KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalis turėtų būti pakeistas. Paaiškina, kad remiantis KASOKTĮ 37-39 straipsnių nuostatomis, karys turi teisę nutraukti PKT sutartį išimtinai savo valia ir iniciatyva ir neturi absoliučiai jokių teisių tuo atveju, jei KAM ar LK vadovybė iš esmės pažeidžia PKT sutartį ir nevykdo savo įsipareigojimų. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo manymu, yra ydingas ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams, kadangi faktiškai atsakovui yra paliekama galimybė piktnaudžiauti, nevykdyti savo įsipareigojimų, tuo tarpu karys tokiu atveju neturi visiškai jokių teisėtų savo pažeistų teisių gynybos priemonių, išskyrus teisę prašyti nutraukti PKT sutartį jo valia ir iniciatyva, kuri sukelia jam pareigą atlyginti mokymo ir parengimo išlaidas (KASOKTĮ 44 straipsnis). Tokia situacija nutraukti PKT sutartį dėl atsakovo kaltės nebuvimo, pareiškėjo vertinimu, yra teisinio reguliavimo spraga, kurią būtina užpildyti, jo atžvilgiu ad hoc taikant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį (šis Konstitucijos straipsnis užtikrina kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju), teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teisės analogiją, jo atleidimo pagrindu nurodant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame numatyta atsakovo ar LK vadovybės teisė nutraukti PKT sutartį, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, būtų konstatuota, jog PKT sutartis tarp jo ir KAM nutraukta atsakovui iš esmės ją pažeidus, neužtikrinus tinkamų tarnybos sąlygų.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamo įsakymo nurodymu atsakovui grąžinti 21 010,06 EUR dydžio mokymo išlaidas. Paaiškino, kad remiantis KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatomis, pareiga grąžinti mokymo išlaidas kyla tik tuo atveju, jei PKT sutartis nutraukiama prieš terminą kario iniciatyva arba dėl kario kaltės. Nagrinėjamu atveju PKT sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, pastarajai iš esmės ją pažeidus bei neužtikrinus tinkamų tarnybos sąlygų. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje pažymėta, jog vertinant KASOKTĮ 44 straipsnyje įtvirtinto suvaržymo nutraukiant PKT sutartį (mokymo išlaidų grąžinimo) teisėtumą, be kita ko, būtina nustatyti ribojimo tikslą ir proporcingumą siekiamam tikslui (LVAT 2016-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A4171 -492/2016). Prašo vertinti tai, kad po PKT sutarties nutraukimo jis lieka karo tarnybos rezerve (Įsakymo Nr. P-408 6 punktas), be to, jis įsidarbino UAB „BAA Training“ piloto – instruktoriaus pareigose, todėl jo, kaip lakūno įgūdžiai, priešingai nei jo tarnybos LK metu, bus tobulinami toliau ir, esant būtinumui, panaudoti krašto apsaugos tikslams. Atsižvelgus į faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad atsakovas nesugebėjo užtikrinti jam tinkamų tarnybos sąlygų – pakankamai skrydžių, įgūdžių ir kvalifikacijos palaikymo bei kėlimo, tokia situacija, pareiškėjo manymu, laikytina netgi geriau atitinkančia krašto apsaugos interesus. Todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju, remiantis proporcingumo principu, atsakovo teisėtų interesų apsaugai nėra būtina įpareigoti jį grąžinti jo lakūno reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti skirtas lėšas.

Dėl nurodymo grąžinti atsakovui 10 640 EUR dydžio sumą už mokslus 2011–2015 metais, pareiškėjas paaiškina, jog lėšų už mokslus grąžinimą reglamentuoja KASOKTĮ 20 ir 44 straipsniai, taip pat krašto apsaugos ministro 2016-07-14 įsakymu Nr. V-691 patvirtintas Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas, kuriame nenumatyta pareiga grąžinti mokymo kitoje Lietuvos mokymo įstaigoje (išskyrus laikiną siuntimą) išlaidų. Pažymi, kad jis mokėsi ir aeronautikos inžinerijos magistro laipsnį įgijo ne Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, o Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – VGTU) pagal Orlaivių pilotavimo universitetinių vientisųjų studijų programą valstybės finansuojamoje vietoje. Todėl mano, jog krašto apsaugos ministro nurodymas grąžinti 10 640 EUR mokymo išlaidų už 2011-2015 metus, kuomet jis studijavo valstybės visiškai finansuojamoje vietoje VGTU, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su nurodymu grąžinti atsakovui 10 370,06 EUR dydžio sumą už mokymus Čekijoje, vykusius 2016 m. rugsėjo mėn. Mano, kad ši išlaidų suma yra nepagrįsta, galimai neteisingai apskaičiuota. Taip pat pažymėjo, kad prieš siuntimą į komandiruotę jis nebuvo supažindintas su numatomų mokymų kaina, jis neturėjo jokios galimybės pateikti tiek savo nuomonės tuo klausimu, tiek apskritai pasisakyti dėl noro ar nenoro vykti į komandiruotę.

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad pareiškėjas su KAM 2015-12-16 sudarė profesinė karo tarnybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo iki 2026-05-30 atlikti profesinę karo tarnybą krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS), taip pat KASOKTĮ nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas. PKT sutarties 7 p. numatyta, kad karys savo iniciatyva gali nutraukti sutartį prieš terminą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu. Taip pat pareiškėjas, pradėdamas tikrąją karo tarnybą, kaip numatyta KASOKTĮ 23 ir 24 str., prisiekė Lietuvos valstybei.

Atsakovės nuomone, kilusio ginčo dėl PKT sutarties nutraukimo reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas savo iniciatyva ir laisva valia krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) nustatyta tvarka 2017-02-15 krašto apsaugos ministrui pateikė nustatytos formos prašymą nutraukti PKT sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą (KASOKTĮ 37 str. 1 d.) dėl to, kad neturi motyvacijos toliau tęsti profesinės karo tarnybos, kad gavo pasiūlymą dirbti kitą darbą, kuriame galėtų save realizuoti, atskleisti ir turėti perspektyvų toliau siekti karjeros aviacijos srityje. Tokiu būdu jis sutiko su jo tarnybos santykių nutraukimo kario iniciatyva teisiniu pagrindu ir su iš jo kylančiomis visomis teisinėmis pasekmėmis (tame tarpe ir mokymo išlaidų gražinimu). Akcentavo, kad pareiškėjas krašto apsaugos ministrui nepateikė laisvos formos prašymo ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo PKT sutartis galėjo būti nutraukta kitu teisiniu pagrindu. Dėl to mano, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą 2017-02-15 prašymą ir jame išdėstytas faktines aplinkybes ir priežastis bei krašto apsaugos ministrui šias priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos KASOKTĮ 37 str. 1 d. pagrindu pagrįstai ir teisėtai.

KAM nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog esant jo prašyme nurodytoms aplinkybėms ir teisinio reguliavimo spragai, kuri esant šioms aplinkybėms turėtų būti užpildoma tiesiogiai taikant Konstitucijos 48 str. 1 d. ir teisingumo bei protingumo kriterijus, jis turėjo būti atleistas iš tarnybos KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Atsakovės nuomone, teisės analogija nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi kilusio ginčo santykiai dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra pilnai sureglamentuoti karo tarnybos santykius reglamentuojančiu specialiuoju įstatymu - KASOKTĮ. Šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose yra nustatyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai. Pareiškėjas, pradėdamas profesinę karo tarnybą, sutiko ir žinojo, kokiomis sąlygomis, pagrindais, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis galės nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį prieš terminą.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais, kad PKT sutarties nutraukimą lėmė atsakovo esminės PKT sutarties pažeidimas, t. y. PKT sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad dėl lėktuvo L-410 remonto jis negalėjo baigti antrųjų pilotų rengimo programos, pradėtos Čekijoje, dėl ko jis neturėjo galimybės gauti transporto lakūno licencijos, negalėjo dalyvauti atrankoje dėl aukštesnio laipsnio gavimo, o nuo šių aplinkybių priklausė jo tarnybinio atlyginimo dydis, pastebėjo, kad PKT sutartyje nėra numatytų įsipareigojimų kariui suteikti panašias licencijas ar suteikti aukštesnį karinį laipsnį. Be to, pagal KASOKTĮ 54 straipsnį aukštesnio laipsnio suteikimas nepriklauso nuo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo jokių faktinių aplinkybių ar nepateikia kitų objektyvių duomenų, dėl kurių nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti taikomas KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. pagrindas nutraukiant su juo PKT sutartį.

Dėl pareiškėjo pareigos grąžinti mokymo išlaidas KAM nurodė, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Kadangi nagrinėjamu atveju PKT sutartis nutraukta pareiškėjo iniciatyva ir prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą, t. y. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o aplinkybės, dėl kurių nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, krašto apsaugos ministro sutikimu nebuvo pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis, tai suponavo KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą pareiškėjo atžvilgiu. Aplinkybės, kad po profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pareiškėjas lieka karo tarnybos rezerve ir įsidarbinus UAB „BAA Training“ piloto - instruktoriaus pareigose, jo kaip lakūno įgūdžiai bus tobulinami toliau ir, esant būtinumui, panaudoti krašto apsaugos tikslams, neatleidžia jo nuo pareigos grąžinti mokymo lėšas. Atsakovė pažymėjo, kad nutraukus PKT sutartį, pareiškėjas yra civilis asmuo - karo prievolininkas, kuris vadovaujantis Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 21 str. 1 d. ir 2 d. 2 p. yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. KASOKTĮ 44 str. 2-4 d. nėra nustatyto atvejo (sąlygos), kad iš profesinės karo tarnybos atleistas profesinės karo tarnybos karys, kuris KPĮ 21 str. 1 d. ir 2 d. 2 p. ir kitais pagrindais paskiriamas atlikti tarnybą rezerve arba įsidarbina privačiose įmonėse, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Nurodymo grąžinti atsakovui 10 640 Eur dydžio sumą už mokslus 2011-2015 metais pagrįstumą, anot atsakovės, patvirtina Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017-05-03 raštas Nr. FS-337 „Dėl ltn. R. P. išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“, kuriame yra pateikiami detalūs patirtų išlaidų apskaičiavimai ir juos pagrindžiantys dokumentai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, KAM mano, kad ji pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso nepažeidė, pareiškėjo skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jį panaikinti nėra (el. bylos I t., 50-54 l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą LK nurodo iš esmės tuos pačius nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, kaip ir atsakovė (el. bylos I t., 68-74 l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai akcentavo, kad prašymą nutraukti PKT sutartį parašė ne savo noru, o dėl to, kad nebuvo užtikrintos tinkamos tarnybos sąlygos. Vietoj programoje numatytų 18.10 val. skrydžių, jis skraidė tik 5.30 val., taip parado praktinius skraidymo įgūdžius. Kadangi lėktuvas buvo remontuojamas, tarnybą jis vykdė dirbdamas administracinį darbą, buvo skiriami budėjimai. Iki prašymo pateikimo jam buvo mokamas tik bazinis atlyginimas, nes nebuvo įgijęs lakūno licencijos. Lėktuvas iš remonto grįžo apie 2017-01-31, tačiau skrydžiai ir toliau nebuvo vykdomi. Dėl to jis prarado motyvaciją toliau vykdyti tarnybą tokiomis sąlygomis. Šiuo metu jis dirba lakūnų instruktoriumi įmonėje, kuri ruošia pilotus. Prieš nutraukdamas PKT sutartį jis jau turėjo darbo pasiūlymą. Dėl darbo sąlygų į vadą raštu nesikreipė, įsakymo dėl komandiruotės į Čekiją neginčijo. Pripažino, kad studijuodamas buvo supažindintas su profesinę karo tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais ir paduodamas prašymą nutraukti PKT sutartį žinojo, kad gali tekti grąžinti mokymo išlaidas, tačiau tikėjo, kad krašto apsaugos ministras jo prašyme nurodytas priežastis pripažins svarbiomis ir mokymo išlaidų nereikės grąžinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus, kaip ir skunde. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjas neturėjo galimybės derėtis dėl PKT sutarties sąlygų. Mano, kad LK pareiškėjui galėjo siūlyti kitas pareigas. Pareiškėjas dėl nesudarytų tinkamų tarnybos sąlygų prarado praktinius skraidymo lėktuvu įgūdžius. Vienintelė pareiškėjo klaida, kad jis užpildė netinkamos formos prašymą nutraukti PKT sutartį, tačiau kitos formos įstatymas nenumato. Mano, kad įstatymų leidėjęs nenumatęs PKT sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės paliko teisės spragą.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamiesi.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministro 2017-03-20 įsakymo Nr. P-408 preambulėje nurodyto 2015-12-16 profesinės karo tarnybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindo ir šio įsakymo 5 p., kuriuo nurodyta pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas 21010,06 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį (el. bylos I t., 11 l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ir KAM 2015-12-16 sudarė PKT sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (el. bylos I t., 12-13 l.). Pareiškėjas 2017-02-15 krašto apsaugos ministrui pateikė prašymą nutraukti PKT sutartį (el. bylos I t., 34-37 l.). Krašto apsaugos ministras, įvertinęs pareiškėjo 2017-02-15 prašyme išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis KASOKTĮ 37 straipsmo 1 dalimi, KPĮ 21 straipsnio 1 dalimis ir 2 dalies 2 punktu, Aprašu, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės vado 2017-03-08 sprendimą dėl PKT sutarčių, PKT laiko pratęsimo ir PKT sutarčių nutraukimą prieš terminą, skyrimo į pareigas, siuntimo mokytis ir karjeros krypčių suteikimo Nr. RKL-3, 2017-03-20 įsakymu Nr. P-408 (el. byla, I t. 11 l.; toliau – ginčijamas įsakymas): pareiškėją nuo 2017-03-27 atleido iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Mokomosios grandies lakūno pareigų (1 p.); nuo 2017-03-31 nutraukė su pareiškėju PKT sutartį ir išleido jį į atsargą (2 p.); nurodė pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas 21 010,06 EUR (dvidešimt vieną tūkstantį dešimt eurų ir 6 ct) iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį (5 p.); pareiškėją paskyrė atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose (6.).

Pareiškėjas siekia pakeisti atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindą, pripažįstant, kad su juo sudaryta PKT sutartis nutraukta ne jo iniciatyva, o dėl atsakovės (KAM) kaltės, atsakovei pažeidus 2015-12-26 PKT sutarties sąlygas, t. y. neužtikrinus tinkamų tarnybos sąlygų. Mano, kad šiuo atveju ad hoc jam turėtų būti taikomos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatos, o jo atleidimo pagrindu, taikant teisės analogiją, nurodytas KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p.

Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, kad su pareiškėju PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje numatyti profesinės karo tarnybos karių sutarties nutraukimo pagrindai (jų baigtinis sąrašas), kai tokia sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva, t. y. ne kario prašymu. Savo iniciatyva karys gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik vienu – KASOKTĮ 37 straipsnio pagrindu, t. y. tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių. PKT sutarties nutraukimas dėl vadovybės kaltės nėra numatytas.

Kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras reglamentuoja Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtintas Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas (2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V-577 redakcija).

Aprašo 4 p. nurodyta, kad karys, siekiantis nutraukti tarnybą savo iniciatyva, krašto apsaugos ministrui adresuotame prašyme nutraukti tarnybos sutartį (pridedama) (toliau – prašymas) nurodo datą, nuo kurios pageidauja nutraukti sutartį, ištarnautą krašto apsaugos sistemoje (toliau – KAS) laiką ir priežastis, dėl kurių prašo nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, taip pat gali išreikšti norą dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atsargoje ir šį prašymą, suderintą su tiesioginiu vadovu (vadu), ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki prašyme nurodytos datos, o karys, priimtas į LKA nuolatines studijas, per 1 darbo dieną nuo informacijos apie tai, kad yra priimamas į LKA nuolatines studijas, gavimo, pateikia KAS institucijos ar jos padalinio, kuriame tarnauja, personalą administruojančiam padaliniui (toliau – personalą administruojantis padalinys). Kartu su prašymu nutraukti sutartį turi būti pateikti dokumentai, kurie patvirtina priežastis, dėl kurių karys nori nutraukti sutartį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis neprašė nutraukti su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties savo iniciatyva.

Pareiškėjas, laikydamasis nustatytų procedūrų, krašto apsaugos ministrui 2017-02-15 pateikė nustatytos formos prašymą atleisti jį iš tarnybos savo noru, o tokio prašymo priežastimis nurodė tai, kad gavo pasiūlymą dirbti darbą, kuriame galės save realizuoti, atsiskleisti ir turės perspektyvų toliau siekti karjeros aviacijos srityje. R. P. prašyme detalizavo, kad per visus metus nuo tarnybos pradžios neturėjo galimybės atlikti pakankamai skrydžių, prarado praktinius įgūdžius. Net iš dalies nebuvo patenkinti jo asmeniniai lūkesčiai – prieš pradėdamas profesinę karo tarnybą mokėsi labai gerai, dėjo visas pastangas tapti geru lakūnu ir pradėjęs tarnybą vylėsi save realizuoti ir tobulėti toliau. Tačiau dėl skrydžių stokos neturėjo galimybės išsilaikyti lakūno licencijos, palaikyti kvalifikacijos ir dirbti pagal profesiją, kurios taip ilgai ir stropiai siekė. Atsižvelgdamas į esamą padėtį Karinėse oro pajėgose, pareiškėjas nemato realios galimybės tobulėti ir realizuoti save kaip lakūnas, labai ribotos karjeros perspektyvos. Dėl šių išvardintų priežasčių pareiškėjas nebeturi motyvacijos toliau tęsti profesinės karo tarnybos (el. byla, I t., 34-37 l.).

Iš pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių matyti, kad pareiškėjas neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje kario tarnyboje, kad pagrindinė pareiškėjo PKT sutarties nutraukimo priežastis yra nesuteikimas galimybės įgyti lakūno licenciją ir aukštesnį karinį laipsnį, gauti didesnį darbo užmokestį. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės teismui neleidžia daryti išvados, kad PKT sutartį pareiškėjas buvo priverstas nutraukti dėl KAM kaltės, t. y., kad nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai.

Remiantis pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties metu galiojusio KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, profesinės karo tarnybos sutartis yra KAM ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo KAM priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. KASOKTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarius PKT sutartį karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.

Pagal 2015-12-16 sudarytos su pareiškėju PKT sutarties 3 p. pareiškėjas (karys) įsipareigojo iki 2026-05-30 tarnauti PKT Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas (el. bylos I t., 12-13 l.). Tos pačios sutarties 4 p. KAM įsipareigojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka skirti karį į pareigas ir užtikrinti jam tinkamas tarnybos sąlygas ir socialines garantijas, nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų. PKT sutarties 7 p. buvo nustatyta, kad karys savo iniciatyva gali nutraukti sutartį prieš terminą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu, o 8 p. – kad karys, savo iniciatyva nutraukdamas sutartį prieš terminą, įsipareigoja krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlyginti KAS turėtas išlaidas per paskutinius 3 tarnybos metus, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, išskyrus atvejus, kai sutartį nutraukia dėl krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių nuo kario valio nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių.

Bylos duomenys rodo ir dėl to ginčo nėra, kad sudarius PKT sutartį, pareiškėjas buvo paskirtas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Mokomosios grandies lakūno pareigas. Pareiškėjui pradėjus tarnybą buvo priimtas sprendimas dėl jo dalyvavimo Lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengime (mokymuose), kurio tikslas – parengti LK Karinių oro pajėgų transporto lakūnus, gebančius atlikti Transporto lėktuvų eskadrilės B grandžiai priskiriamas užduotis (el. bylos I t. 14-21, 29-33). Vadovaujantis LK Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016-01-18 įsakymu Nr. V-35, pareiškėjas baigė teorinį rengimą skraidyti, išlaikė teorinio rengimo įskaitas. Vadovaujantis LK Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016-01-28 įsakymu Nr. KKM-62 pareiškėjas dalyvavo pirmosios pagalbos rengimo kursuose (el. bylos I t., 79). Vadovaujantis LK Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado 2016-03-09 įsakymu Nr. V-149, pareiškėjas pradėjo praktinį rengimą skraidyti (el. bylos I t., 22 l). Vykdant pastarąjį įsakymą buvo sudarytas praktinio rengimo skraidyti antruoju pilotu orlaivio L-410 planas – grafikas (el. bylos I t., 23-26 l.). Vadovaujantis krašto apsaugos ministro 2016-08-19 įsakymu „Dėl LK karių komandiravimo į Čekiją” Nr. KK-691 pareiškėjas buvo komandiruotas į Čekiją, kur dalyvavo papildomuose lėktuvo L-410 antrųjų pilotų rengimo mokymuose (el. bylos I t., 27-28 l.): išklausė teorinį kursą, išlaikė teorinių žinių patikrinimo testą bei dalyvavo praktiniuose mokymuose treniruokliu. Atsakovas neginčija faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pagal sudarytą grafiką turėjo skraidyti 18.10 val., tačiau faktiškai skraidė 5.30 val. (6 skrydžiai), nes lėktuvas, kuriuo buvo vykdomos praktinės skraidymo užduotis buvo remontuojamas. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad lėktuvo remonto metu jis vykdė kitas kario pareigas, jam buvo skiriamas darbas administracijoje, skiriami budėjimai bei už tarnybą LK mokamas tarnybinis atlyginimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sudarė pareiškėjui tinkamas tarnybos sąlygas, organizavo jo kvalifikacijos kėlimą, mokėjo priklausantį pagal laipsnį tarnybinį atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad su pareiškėju sudarytoje PKT sutartyje nebuvo nuostatų dėl KAM įsipareigojimo suteikti pareiškėjui lakūno licenciją ar aukštesnį kvalifikacinį laipsnį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nevykdė PKT sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamų tarnybos sąlygų į tiesioginius vadovus ar KAM, dalyvavęs atrankoje aukštesniam kariniam laispniui suteikti ir jo nurodytos aplinkybės dėl lakūno licencijos neturėjimo lėmė nepalankų jam sprendimą. Taigi, šiuo atveju konstatuoti PKT sutarties 4 p. pažeidimo nėra pagrindo.

Pareiškėjo 2017-02-15 prašymo krašto apsaugos ministrui argumentai, pareiškėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad prieš rašant prašymą jis turėjo darbo pasiūlymą, pateikti įrodymai, taip pat tai, kad nebuvo konstatuota, jog KAM nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, leidžia teismui daryti išvadą, kad PKT sutarties nutraukimą iš esmės lėmė paties pareiškėjo apsisprendimas. Pareiškėjas iki prašymo pateikimo LK tarnavo šiek tiek daugiau nei vienerius metus. Prieš pasirašydamas PKT sutartį pareiškėjas buvo supažindintas su tarnybą LK reglamentuojančiais teisės aktais. Tai, kad sąlygos LK nepatenkino pareiškėjo lūkesčių, susijusių su įgyta specialybe, yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas, dėl kurio jis priėmė sprendimą nutraukti tarnybos santykius. Taigi, pareiškėjo 2017-02-15 prašymas savo esme ir turiniu atitinka KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalyje ir Apraše nustatytą PKT sutarties nutraukimo pagrindą.

Aprašo 2 punkte nustatytos priežastys, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis kariui savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis priežastimis nurodomos: karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti neįgalų asmenį (sutuoktinį ar artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nėra kitų asmenų, galinčių neįgaliuoju pasirūpinti (2.1.1. p.); mirus sutuoktiniui, karys vienas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, arba turi slaugyti neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2.1.2. p.); kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos arba kario sutuoktinis ne mažiau kaip 6 mėnesius yra išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, o karys siekia šeimos vientisumo (2.1.3 p.); kario šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio)) mirtis (2.1.4. p.).

Aprašo 2.2. punktas reglamentuoja priežasčių sąrašą, kurios taip pat gali būti pripažintos svarbiomis, tačiau nuo kario valios atsiradusiomis ir pašalinamomis: karys ūkininko ūkyje yra vienintelis darbingas asmuo (2.2.1. p.); karys vienas augina nepilnametį vaiką (įvaikį) (2.2.2. p.); karys yra vienintelis pajamas gaunantis asmuo šeimoje ir šių pajamų dalis, tenkanti kiekvienam šeimos nariui, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį atitinkamais metais (2.2.3. p.); karys yra priimtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nuolatines studijas, kurias baigus suteikiamas karininko laipsnis (2.2.4. p.); karys bandomuoju laikotarpiu apsisprendžia, kad negali tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos (2.2.5. p.).

Aprašo 3 p. nurodyta, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad krašto aspaugos ministras, priimdamas ginčijamą įsakymą, pareiškėjo 2017-02-15 prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) pripažino svarbiomis ir tokiomis, dėl kurių pareiškėjas savo iniciatyva galėjo nutraukti tarnybą prieš profesinės karo tarnybos sutartyje numatytą terminą (Aprašo 3 p.). Teismo vertinimu, krašto apsaugos ministras, remiantis Aprašo 3 p. jam suteikta diskrecija, tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir priežastis, todėl pareiškėją atleido iš profesinės karo tarnybos KASOKTĮ 37 str. 1 d. pagrindu teisėtai ir pagrįstai. Keisti pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindo nėra pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti teisės analogiją, pareiškėjo atleidimo pagrindu nurodant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

KASOKTĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.

KASOKTĮ 44 str. 3 d. nustatyta, kad Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

Vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 4 d. šios išlaidos neišieškomos, jeigu krašto apsaugos ministras kario nurodytas profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimo aplinkybes pripažįsta svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad krašto apsaugos ministras, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovaudamasis Aprašu, pripažino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) svarbiomis, dėl kurių pareiškėjas savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą, tačiau spręsdamas pareiškėjo mokymo išlaidų grąžinimo klausimą, nesutiko pripažinti pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nuo jo (kario) valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis.

Iš pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių matyti, kad pareiškėjas neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje kario tarnyboje, kad pagrindinė pareiškėjo PKT sutarties nutraukimo priežastis yra nesuteikimas galimybės įgyti lakūno licenciją ir aukštesnį karinį laipsnį, gauti didesnį darbo užmokestį. Šios priežastys, teismo vertinimu, negali būti pagrindas atleisti karį, savanoriškai įsipareigojusį tarnybą atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, nuo iš KASOKTĮ 44 str. 2 d. kylančios prievolės grąžinti jo mokymui išleistų lėšų.

Karo tarnybą rezerve Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau - KPĮ) apibrėžia kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (KPĮ 2 str. 20 d., KASOKTĮ 2 str. 28 d.). Asmenys nuo 19 m. iki 55 m., kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo Konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą - karo prievolę (KPĮ 2 str. 8 d., 21 str. 2 d. 2 p.), t. y. privalo atlikti teisės aktais nustatytą pareigą valstybei. Taigi, pareiškėjas pagal minėtas įstatymų nuostatas pagrįstai yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve. Atsakovė pagrįstai teigia, kad KASOKTĮ 44 str. 2-4 d., kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), kad atleistas profesinės karo tarnybos karys įrašytas į tarnybą rezerve, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taip pat minėtuose KASOKTĮ 44 str. nuostatose, nėra numatytos sąlygos, kad nuo šios pareigos yra atleidžiami ir kai karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigotų atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASOKTĮ 2 str. 16 d.). Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad KASOKTĮ 44 str. nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti mokymui išleistas lėšas, nėra.

Atsakovo mokymo išlaidos buvo skirtos pareiškėjo lakūno reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 2-4 str. ir kt. šio įstatymo nuostatomis bei su pareiškėju pasirašyta PKT sutartimi, atsakovas ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos mokydamos karį, keldami jo kvalifikaciją (tuo pačiu ir didindami jo paklausą darbo rinkoje), turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas karys tęs profesinės karo tarnybos santykius iki įsipareigoto pagal PKT sutartį termino ir taip kompensuos krašto apsaugos institucijų patirtas išlaidas, o jei PKT sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva (kaip ir nagrinėjamu atveju) ar kitais KASOKTĮ 44 str. 2 d. nurodytais pagrindais, atlygins tokias išlaidas. Pareiškėjas pasirašydamas PKT sutartį, prisiėmė pareigą siekti įgyti nustatytoms kario pareigoms (funkcijoms) atlikti reikiamą kvalifikaciją. Pareiškėjo mokymui, jo kvalifikacijos kėlimui ir profesiniam rengimui minėtuose kursuose, krašto apsaugos sistemos institucijos patyrė išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Kario mokymo, profesinio prengimo kvalifikacijos tobulinimo išlaidų 2017-03-07 pažyma Nr. VL-150(3.7) patvirtina išlaidų, skirtų pareiškėjo, kaip lakūno, kvalifikacijai įgyti ir tobulinti, sumą, kuri yra 21010,06 Eur. Taip pat šių išlaidų apskaičiavimas detaliai paaiškintas LK Finansų apskaitos departamento 2017-05-03 rašte „Dėl ltn. R. P. išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“ Nr. FS-337 ir jo prieduose (el. bylos I t., 57-58, 59-62, 66-67, 75-76, 77-78 l.). Pareiškėjas jokių konkrečių nesutikimo su prašomos grąžinti sumos dydžiu argumentų teismui nepateikė. Teismas abejoti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų sumos teisingumu taip pat neturi pagrindo.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidas, nes dėl komandiruotės į Čekiją nebuvo atsiklausta jo nuomonės, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Čekiją buvo siunčiamas krašto apsaugos ministro įsakymu. Pareiškėjas šio įsakymo teisėtumo neginčijo. Būdamas kariu jis privalo vykdyti teisėtus įsakymus. Kaip minėta, PKT sutartyje pareiškėjas įsipareigojo tobulinti kvalifikaciją.

Tai, kad pareiškėjas kitoje darbovietėje įgytą kvalifikaciją ir įgūdžius perspektyvoje galės panaudoti krašto apsaugos tikslams, laikytina subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, kuri paremta išimtinai prielaidomis ir taip pat negali būti pagrindu atleisti jį nuo prievolės grąžinti mokymo išlaidas.

Kadangi pareiškėjo PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 str. 1 d. pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą), todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 2 ir 3 d., teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2017-03-20 įsakymo Nr. P-408 5 p. pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui grąžinti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas – 21010,06 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas jas priteisti iš atsakovės netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo R. P. skundą kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.